Eros pabaiga? Erdoganas yra per žingsnį nuo grandiozinio pralaimėjimo (Video) (1)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nieko nežinome apie užsienio politikos opozicijos programą. Tai tema, kurios Turkijos opozicija stengiasi vengti.
Ir jei mes tiesiog vadovausimės tuo, ką žinome, tada ir opozicija, ir Erdoganas turi maždaug vienodą Turkijos vaidmens Rusijos ir Ukrainos kare viziją.
Taip pat nepamirškime, kad opozicija palaikė visas tris karines intervencijas kaimyninėje Sirijoje prieš kurdus, karą šiaurės Irake. Be to, ji palaikė Azerbaidžaną per antrąjį Karabacho karą 2020 m., taip pat politiką dėl Kipro konflikto.
Be to, dauguma opozicijos atstovų nėra nusiteikę prieš Turkijos pusiausvyrą tarp Rusijos ir Vakarų. Jie yra pragmatikai ir mano, kad tokia politika naudinga šaliai.
Juk net nežinome, kas vadovaus Užsienio reikalų ministerijai, jei opozicija laimės, ar net kas bus atsakingas už užsienio politiką.
Opozicija siūlo „atskiesti“ asmeninę prezidento galią devyniais viceprezidentais, tačiau kuris iš jų bus atsakingas už užsienio politiką?
Tokia schema su dideliu charizmatiškų lyderių skaičiumi labai gerai veikia rinkimų laikotarpiu.
Juk pats Erdoganas turi kalbėti, kreiptis į rinkėjus ir vadovauti valstybei. Vietoj to opozicija pagrindiniu Erdogano priešininku laiko Kemalą Kilicdaroglu. Tuo pat metu Stambulo meras Ekremas Imamoglu ir Ankaros meras Mansuras Yavashas keliauja po regionus.
Tačiau kaip ši sistema veiks valstybės valdyme – didelis klausimas.
Dar nežinome, kaip visa tai atrodys, kokią pusiausvyrą ji ras tarpusavyje.
Parama Ukrainai ir Švedijos stojimui į NATO
Greičiausiai ir toliau bus remiama Ukrainos narystė NATO. Juk opozicija save pozicionuoja kaip Aljanso plėtros šalininkus.
O kandidatas iš vieningos opozicijos Kemalis Kylichdaroglu sakė, kad „priminsime Rusijai, kad pirmiausia esame NATO šalis“.
Dar per anksti pasakyti, ką tai reiškia, bet opozicija tikrai yra gerų santykių su NATO politikos šalininkė.
O tai reiškia, kad ji neblokuos Aljanso sprendimų, taip pat ir tada, kai Ukraina pasieks tašką, kai šaliai bus pasiūlyta narystė.
Kalbant apie Švedijos įstojimo į NATO blokavimą, Erdoganas jau parodė, kad nenori erzinti sąjungininkų blokuodamas Suomijos įstojimą.
Ankara turi daugiau priekaištų Stokholmui. Ir todėl, jei Erdoganas tiesiog sutiktų su Švedijos stojimu į NATO, jo elektoratas tai suvoktų kaip silpnybę.
Situacijoje su Švedija Erdoganas žaidžia trimis savo įvaizdžio komponentais.
Pirma, jis yra stiprus lyderis, galintis sau leisti reikalauti iš savo sąjungininkų, net ir Vakarų, dalykų, kurie jam svarbūs.
Antrasis – pragmatizmas: Turkijos prezidentas parodo, kad yra grynai nacionalistas ir pragmatiškas lyderis, kuris pasinaudos bet kokia galimybe gauti reikiamas lengvatas. Ir jo elektoratas pritaria tokiai užsienio politikai.
Ir trečia – antivakarietiškos nuotaikos. Nes jo pagrindinis elektoratas yra konservatyvūs tikintieji musulmonai, o kai kurie iš jų, ypač provincijose, yra nusiteikę prieš Vakarus.
Bet tai nereiškia, kad situacija išliks nepakitusi ir po rinkimų.
Turkijos vadovas puikiai supranta, kad švedų keliami reikalavimai jiems yra nepriimtini, todėl tikrai padarys tam tikrų nuolaidų.
O jei laimės opozicija, poreikis siekti kompromiso tik didės.
