Ar genijus slypi kiekviename iš mūsų?

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

hostgator 2011-01-18 13:13
Žmogaus gabumai daugiausiai priklauso nuo aplinkos ir mikro veiksnių. O genijum įmanoma tapti. (bet tam reikia didžiulių pastangų). Išvis genijus yra toks žmogus, kuris yra gabus ir pastebi arba atranda paprastus dalykus, kurių nemato kiti žmonės.
Rukis 2011-01-18 15:07
gaila, kad man jau šaukštai po pietų...
lape 2011-01-18 15:41
Man rodos, kad daugumą šiuolaikinių žmonių, jau ir šunys intelektu pralenkia. O šiaip tai viską nulemia genai, ir jokie tyrimai to nepakeis. Šie tyrimai skirti genetiniams "nevykeliams" paguosti - t.y. stenkitės ir, gal, kokiais genijais tapsit, o gal ir ne.
Anonymous 2011-01-18 15:51
Ir taip viskas aisku, kad aplinka formuoja mus ir mūsų elgesi pvz.: agresyvuma. Musu kunas yra adaptacine masina tiek fiziologiniame, tiek protiniame lygyje. (Genai saves neijungia, jie taip vyktu gyvybe neegzistuoti) Fiziologine adaptacija tai tiesiog ijungiami/isjungiami genai, kada kunas adaptuotusi prie aplinkos pvz.: kosmonautu raumenu atropija kosmose. Protine adaptacija tai neuroniniu tinklu persitvarkimas, kad adaptuotusi prie aplinkos tu adaptuoji savo elgesi per neuroninius tinklus. Evoliucija yra adaptacija. Visi garsus mokslininkai: Galijejus, Einsteinas, Tesla atejo ne sios mokymosi sistemos, jie savamoksliai ir del to sugebejo mastyti kitaip, perzengti ribas, negu sios sistemos produktai, kuriu mastyma riboja ju issilavinimas. Einsteinas sake: universitetas zudo kuribiskuma.
Tomcat 2011-01-18 16:46
Auksines mintys.
šakės 2011-01-18 20:45
Na tau geriau žinot. Net neabejoju, kad atlikai didelį ir spalvotą tyrimą, prieš taip drąsiai kritikuodamas kitų darbą
inteligentas 2011-01-18 20:47
10 procentų talento, 90 procentų darbo ir užsispyrimo. Pasižiūrėkit, kiek virtuozai groja per dieną. Nėra taip, kad jie tokie talentingi, kad kasdien užtentenka po valandą pagroti. Galbūt kokiam retam vienetui. Bet koks Mocartas gimė labai talentingas. Pasiklausęs koncerto, dar vaikas būdamas, viską iš atminties pagrodavo. 4 metų pirmą kūrinį parašė, 12 metų operą parašė. Tokie žmonės gimsta kartą per 500 metų.
Giedrius- 2011-01-18 21:12
Ne nu tie Mocartai visi turėjo psichinių sutrikimų, jie visai kiti gyvūnai... Siūlau kiekvienam ieškot dalyko, kuriuo užsiimt jaučiat motyvaciją, kažko kas ganėtinai susiję su jūsų pažiūromis. . Nuolat sąmoningai žvalgytis kas vyksta aplink... Neužsibrėžt per aukštų tikslų. Dabar tiek visokių specialybių, visokios specifinės veiklos, kad netikiu jog galima nerast, kažkas turi tikt tik reik judėt.
Indigo89 2011-01-18 22:56
Genai nulemia tobulejimo greiti, bet ne konkretu protingumo lygi. Jei genai lemtu, kad zmogus bus arba protingas, arba ne, tuomet visi gimtu iskart protingi ir niekaip nebetobuletu. Taigi uztenka jau tiek logikos kad suprastum, jog genai nevaidina tokio svarbaus vaidmens kaip kad noretu lape. Tie, kuriuos apdovanoje genai yra greitesnio nei vidutinis tobulejimo savybe ir mano, kad jie yra protingi del genu, dazniausiai nepasiekia net menkos dalies savo potencialo, nes mano, kad jau yra savo virsuneje.
elainas 2011-01-19 00:45
Bet Lietuvoj tarkim aplinka kokia daugelyje mokyklų jau nuo pauglystės vyrauja girtuokliavimas ir jeigu negeria vaikas tai aplinkoja mato tokius, tai kas gali tokioj aplinkoj iškilt, pasirodys protingesnis išjuoks ir praras ryžtą, visgi turim labai protingų sustojusių i universitetus ir ten barjerai, šventės baliai vėl reikia asmenybės kuri atsispirtų, jei ir taip kur pult kur atsiskleist tokiem Lietuvoj aplinka jei ir nepadeda ji gali trukdyti
Wickit 2011-01-19 09:26
Įdomus straipsnis ir puikiai nuteikiantis:) Daug geriau nei delfi straipsniai
lape 2011-01-19 10:40
Deja, genai nulemia daug daugiau, nei mums atrodo, gal ir netiesiogiai, bet ir ir elgesys, ir noras mokytis ir tobulėti. Netgi aplinką savo suformuojam pagal genų reikalavimus. Aišku lieka vietos asmeniniam tobulėjimui, bet tai gana siauros ribos.
Vyskupas 2011-01-19 11:47
Čia vienas žmogus pasisakė apie mokyklas/universitetus ir kokia ten aplinka. Tai aš manau kiekvienas pasirenka ko jam reikia, ir tikrai normalioje mokykloje nėra išjuokiamas kas mokosi, aišku gal populiarumo viršūnėje nebus, bet visada yra galimybė su kuo bendrauti. Kita vertus klausimus ar žmogus nori prisiminti iš jaunystės gerus tūsus ar ta laiką aukoti mokslui. O norintys sugeba suderinti ir abudu dalykus
Anonymous 2011-01-19 13:23
Gal gali pateikti faktu, kurie paneigtu fakta, kad aplinka mus formuoja. Aplinkos nesuprask siauraja prasme, nes mums daro itaka zmones, visuomene ir taip toliau. Aplinka yra priezastis kodel mes esam kokie esam, o ne genai. Genai ijungiami kaip atsakas i aplinka, neuroniniai tinklai susuformuoja kaip atsakas i aplinka Genai neisijungia patys, neuroniniai tinklai nesusiformuoja patys. Jei genai isijungtu patys, butu visiskas chaosas ir gyvybe neegzistuotu. Jie neuroniniai tinklai formuotusi chaotiskai, is smegenu nebutu jokios naudos. .
loggo 2011-01-19 14:08
"Otago universiteto Naujojoje Zelandijoje profesorius Jamesas Flynnas užfiksavo, kaip IQ testo rezultatai per pastarąjį šimtmetį gerėjo." Galbūt klystu, bet kartais IQ testai modeliuojami ne taip, kad kiekvienos kartos statistinis vidurkis būtų 100 taškų su normaliniu pasiskirstymu ir tam tikra variacija? Tokiu atveju, kiekvienos kartos IQ testų rezultatai PRIVALO būti vidutiniškai 100; būtent dėl šios priežasties ir yra sunku lyginti skirtingų kartų rezultatus.
Vyskupas 2011-01-19 14:52
Nors ir labai pateisinu IQ testo rezultatus ir tai nemažai parodo logikos, greito mastymo ir savarnkiškumo individo galimybių, bet tai visiškai neparodo kiek žmogus kruopštus ir linkęs dirbti. Jei tikėti šios temos teiginiu jog aplinka ir kiti veiksniai nulemia protinius gabumus, tai tada IQ testas tampa nebjektyvus, nes jis galbūt būtų tinakamas tik tuo atveju, akd sužinoti kiek žmogus turi pradinio potencialo, tačiau patikėję savo dideliu intelektu neretai stengiasi mažiau nei bandantys pasiekti rezultatus dideliu darbu. To geriausias pvz, gabesnis mokinys žymiai mažiau skirs dėmesio kažkokiam dalykui, nes turi polinkį labiau naudotis improvizacija ir mąstymu, o kitas to neturintis išstudijuos įmanomus šaltinisu ir atidirbs sąžiningai.. viena geresnių girdėtų frazių: Protingas žmogus, niekada savęs tokiu nelaikys, nes kuo daugiau žinai tuo labiau supranti akd žinai mažai, o tik kvailiui atrodo jog žino viską..
lape 2011-01-19 15:05
Gerai, sakykim turim žmogų, konkretų individą, pas kurio plonesnis poodonių riebalų sluoksnis, pagreitinta medžiagų apykaita. Čia jau tikrai, sutikit, nuo genų priklauso. Jam pastoviai šalta, 16 laipsnių kambary nepakanka. Na, jis stengiasi palaikyti 23 laipsnius šilumos kambary. Taigi, taip ir yra genų formuojama aplinka apie mus. Ir tokių smulkmenų pilna...
rwc 2011-01-19 15:24
Taip, bet nėra sunku tą patį testą pritaikyti skirtingų kartų atstovams ir išvesti, kad vėlesnės kartos vidurkis atitinka ankstesnės 110. Ar bent kiek čia susiję su "gerėjančiais" genais abejoju - bendrojo lavinimo sistemos kriterijai labai jau sutampa su IQ testo kriterijais, ugdo tas pačias savybes. Nenustebčiau, jei tiksliųjų mokslų antrakursiai pirmakursius statistiškai lenktų kad ir keliolika punktų, nors pagal ilgalaikes tendencijas turėtų būti priešingai.
Giedrius- 2011-01-19 20:11
Indigo89 2011-01-19 20:48
lemia individo intelekto lygi, bet ne 100%. Butent kokia dali lemia tai reiktu atlikti tikslu tyrima, nes pakankamai tiksliai issamprotaut toki dalyka butu mums per sunku. IQ testas parodo skaiciavimo sugebejimus, bet tai visiskai neparodo, ar zmogus zino ka skaiciuoti. Del to ir buna apkiautusiu nevykeliu su 99% populiacijos lenkianciu IQ lygiu, ir salia sekmingas verslininkas, kurio IQ galbut netgi 50% nelenkia. Taciau jis tuos % panaudoja reiksmingu dalyku "skaiciavimams", kai tuo tarpu tas gabusis - nereiksmingu (kaip kad matematikos uzdaviniai arba video zaidimo subtilybes). Bet koki mastyma as vadinu skaiciavimu, kadangi viska galima supaprastinti iki elementarios logikos ir faktoriu vertinimo bei lyginimo, o vertinimas = skaiciavimas.