Žmogaus smegenis galima įpratinti meluoti?

na va, jau seniai maniau, kad melo detektorius galima apgauti paaiskejo tiesa

Del melo detektoriu prasmingumo jau seniai abejojama. Siaip pasitikiu zmonemis, bet jei itariu, kad gali meluoti, arba zinau kad yra tokia tikimybe, tada kalbedamas stebiu zmogu, kaip jis pasakoja. Jei "seka pasakas", be didesniu smulkmenu ir tikslumu, o paklausus kokios smulkmenos ta tema, jei susimeto/susimasto, negali atsakyti i elementaru klausima, tai kaip ir aisku, kad meluoja. Su tuo teiginiu, kad meluoti yra zymiai sunkiau nei sakyti tiesa pilnai sutinku. Man tikrai reiketu dideliu pastangu meluojant sukurti visas pasakojimo detales ir skalandzia veiksmu eiga, ko tiesiog nereiktu sakant tiesa. Idomu kaip toks reiskinys kaip melas atsirado evoliucijos eigoj?

Kai atsirado prostitucija, tai atsirado ir melas - kažką žmonai juk pasakyt (nepasakyt) reikėjo

Gryzta viena diena urvinis zmogus i ola ir sako, - "brangioji, siandien kazkokia susiraukslejus", ir gauna su pagaliu i galva. Antra, trecia diena taspats. Is po eilinio "pagalio" sliukina nusimines urvinis ir netycia nugirsta, kaip kaimynas savo zmonai sako, -"brangioji, tavo oda svelni, kaip leopardo kailiukas". Ir tai buvo tiesa, nes buvo apzelus kaip velnias ir jaunute apsitvarkius, bet paziurejus niekp ten leopardisko, ir labai nustebo, kai ana ne tik kad palkos negriebe, bet ir labai patenkinta paliko. -"O, idomiai cia, gal ir man taip pabandyt?". Sutemo, gryzo urvinis i ola pamate savaja, vel zadejo sakyt kazka, bet prisimines kaimynu scena ir vel nujausdabas "pagali" is anksto susiguzes sako, - "brangioji, tavo kailiukas svelnus kaip leopardo". Patenkinta ana paliko baisiausiai, iskepe skaniausia sumedzioto serno dali ir ziurejo i savo branguji, kaip valgo. Paskui zinoma nuejo abu gult ir naktiniam veiksmui. Paciupineja savosios gaurus, o ten siaudu prilinte, purvu prisskrete, kazkur dar ranka persibreze skaudziai. -"anoks cia svelnumas, kad ji kur, bet nors sveikas kailis liko...", galvoja sau. Taip ta diena gime pirmasis melas. Taip, tai buvo netycia, galima butu netgi melu nelaikyt, bet ir tiesa to nepavadinsi. Nuo to laiko urvinis palkos retai beragavo,su kaimynais savo ismintim dalinosi, o visos genties vyru sveikata smarkiai pasitaise. Veliau, vykstant evoliucija, gime vis sudetingesnes melo rusys, ir visa tai tik del to, kad islaikyt sveika kaili, kaip ir siai dienai. Tai ka daryt vagiui? Vogei? Vogiau = gumbas i kakta, melynes. Vogei? Nevogiau = visi patenkinti.

xa, cia tas seniai buvo aisku, kad melo detektoriai neidealus, nes ipratus samoningai meluoti, tai paskui galima ir nesamoningai meluoti, ir tas detektorius nieko neapciuops

Kaip teisingai pastebėta straipsnyje - melo detektorius gali aptikti tik tai, kad žmogus sako ne tai, ką iš tikrųjų galvoja (pernešti esančią nuomonę („tiesą“) paprasčiau nei kad sugalvoti melą). Galvoti (tikėti) žmogų galima priversti bet ką (ypač didžiąją daugumą, kuri nemąsto, o tik kopijuoja kitų nuomones, nes taip paprasčiau). Toliau jau filosofinė „tiesos“ problema. „Tiesų“ gali būti daug, net išsiaiškinus ontologinę objektų prasmę (t.y. atmetus 95% visų protingų ginčų, apie blevyzgas net nekalbant). Na ir mąstymo pratimui galima priminti „HHG2TG“ (ne filmo) mintį, kad kai tik žmogus suvokia galutinę tiesą - gyvenimas praranda prasmę - baigiasi (na ir, galbūt, prasideda iš naujo nuo balto lapo).

melas nemelas tai kitas klausimas, bet yra atrodo Sokrato irodyta kad jei uzduosi is anksto apgalvotus klausimus zmogui o jis gales atsakyti tik taip arba ne, tie klausimai gali viska apsukti kad zmogus tures pripazinti tai ko nera ir atvirksciai... nes kiekvienas taip ir ne yra netikslus kaip nera zmoniu tik kvailu ir tik protingu prilauso nuo situacijos... visuose fizikiniuose dydziuose yra paklaidos. o minciu, isivaizdavimo, itaigos, sapnu ir prisiminimu maisalyneje tai isvis...

Senai kada taip juokiausi! Sugalvok tu dar taip.