Žaliavalgystė: mada ar revoliucija?

Kai kurie mokslinčiai teigia, kad būtent tai, kad žmogus išmoko termiškai apdorot maistą, buvo lemiamas veiksnys žmogaus evoliucijoje (kepta mėsa kalorijas atiduoda žymiai lengviau). Tad nenurašykim dar viryklės

Dažniausiai žmonės renkasi kraštutinumus. Ir prie žaliavalgystės ir prie vegetarizmo linksta nutukę, nesveiki, nesportuojantys žmonės, kuriems poto protas nušvinta lyg stebuklas būtų koks atsitikęs. Ir durnam aišku, kad jeigu tu 30m vien BigMac'ais maitinaisi, o poto perėjai prie vegetariško subalansuoto maisto, tai žinoma ir jautiesi geriau. Bet kam pulti į kraštutinumus, pasižiūrėkime į rytus, konkrečiai japonus. Taip jie valgo daug žalio maisto, bet taip pat valgo ir daug žuvies bei jūros gerybių, daug juda ir prašau- ilgaamžiškiausia tauta pasaulyje. ''Kalbat apie žaliavalgystę ir mūsų organizmą dar vienas dėmesio vertas elementas – enzimai. Tai medžiagos, būtinos virškinimui ir ląstelių „remontui“. Jų yra mūsų organizme ir augaliniame maiste. Jei augalinį maistą apdorojame aukštesnėje nei 45 ºC temperatūroje, enzimai žūva, o mes virškindami turime panaudoti savuosius, taigi „apiplėšiame“ savo organizmą ir mūsų ląstelės greičiau ỹra.'' Kodėl, jeigu rašo tokius ale protingus straipsnius nesugeba bent į lietuvių kalbą išversti? Fermentai lietuviškai, ne enzimai. Ir nieko tie obuolio fermentai nepadės suvirškinti to obuolio, juos pačius organizmas turės iki amino rūgščių suskaldyti, kad iš jų naudos būtų. Juo labiau obuolys dar ant šakos supūtų jeigu jis pats save virškintų...

Na seip dazniausia vegetarais tampa nenutukelei, cia labai neteisingai issireiskiai. Neviena pazytus vegetara, bet jie tokiais tapo nedelto, kad buvo nutuke tiesiog pasirinko toki kelia, nezinau kodel bet jie taip pasirinko. Beje Indai yra vegetarai.

kam vegetarizmas, kam jogizmas, kam religija.. kiekvieno zmogaus pasirinkimas, del ko aukoti savo vieninteli gyvenima

Kitiem mokslas, ar dar kokia nesamone, ar ne?

manau imanoma ir per 40 metu nugyventi daug prasmingesni,idomesni,geresni gyvenima nei per 109.

Tikrai įdomus straipsnis, dėkui Gal ir susidominsiu. Dar pridėsiu. Kas dėl mėsos - gorilos jos nevalgo. Šimpanzės valgo (specialiai nerašau "ėda", nes dabar ginčai dėl šimpanzių padėties gyvūnų sistematikoje - kaipgi jas priskirti žmogbeždžionėms, jei genetiškai jos artimesnės žmonėms, nei goriloms). Mėsoje yra myža..., atsiprašau, šlapimo rūgšties, kuri galimai yra susijusi su žmonių mąstymo evoliucija. Žmogaus kraujyje šios rūgšties yra gana daug. Pradėjo valgyt mėsą-gavo šlapimo rūgšties-susiprotėjo, this is simple

Čia pats atradai šitą prieskonį ar kažkaip genialiai išmąstei ?

Zmones siaurinese zonose neprisitaike but vegetarais. Pvz. buvo toks bandymas: kazkoks mokslininkas nuvaziavo gyventi i siaure menesiui ir valge tai, ka valge vietiniai - tik elnienos mesa ir taukai. Baiges tuo, kad jam zarnynas visiskai sutriko. Tas pats su tais vietiniais, jei nuvezi juos pas indus, kur mesos negautu - jie uzsilenktu, nes organizmas nera prie to prisitaikes. Visu dietu (dieta yra mitybos rezimas, taigi is esmes net ir valgant nesveika maista, tai yra kazkokia dieta, nors ir prasta) pagrindas turetu but SPORTAS, o tada jau ziuret kad gautum pakankamai medziagu ir BALTYMU. O indus kisti kaip vegetarus nereiketu... Yra savu priezasciu - ju tauta yra per didele ant tokio mazo ploto, kad sugebetu issiauginti pakankamai maisto ir dar mesos.

Cocca eilinis šuleris. Geriau paaiškintų, ką valgyt, kad protiniai dantys ir apendiksas darbo turėtų. 1. Virškinamojo trakto bakterijos evoliucionuoja žymiai sparčiau nei skeletas, todėl lengviau prisitaikyti virškinti tam tikrą maistą nei išvystyti idealius padargus jam susirasti. 2. H.sapiens išstūmė H.neandertalensis didele dalimi todėl, kad buvo išmokę susirasti ir vartoti įvairesnių produktų. 3. H.sapiens apskritai galėtų valgyti vien mėsą, priešingai nei bezdžionės, kadangi prieš 2-3 mln. metų žmonių protėviai gyveno aplinkoje, kur be žolių (kurias reikėtų atrajoti) ir mėsos ten nelabai ko buvo. Taigi, žmogus kaip iš esmės mėsėdis (pamaišant su augalų vaisiais ir žuvimi), toks kaip dabar negalėtų prasimaitinti be ugnies, nes per paskutinius porą mln. metų žandikaulis sumažėjo, atlaisvindamas vietos smegeninei. Gal pragyventų kokį dešimtmetį krimsdamas grūdus ir žalią liūtieną galutinai nesugadindamas dantų ir žarnyno, bet ilgiau - sunkiai įsivaizduojama. Įdomu būtų pažiūrėt, kaip tasai Cocca vakarietiškos sveikatos išpuoselėtais dantim atsikąstų kątik nudobtos antilopės kojos.

Tie, kurie renkasi vegetarizmą norėdami pataisyti sveikatą, tikrai dauguma būna aukos nesveikos vakarietiškos mitybos, aišku yra ir tokių, kuriuos ir pykina nuo mėsos ir neskanu ar gyvūnų gaila... O dėl mėsos Indijoj, tai valgo jie tą mėsą, tik ne tokiais kiekiais kaip Europoj. Na ir vegetarų sąlyginai daugiau, bet ten jau religinės priežastys yra, o ne kaip pasėkmė nesveiko gyvenimo būdo. Beto bepigu jiems būti vegetarais, kai aplinkui vaisiai visus metus noksta. O ką Lietuvoj valgyti žiemą būnant vegetaru? O dar blogiau, ką valgyti žiemą Lietuvoj būnant tuo žaliavalgiu? maximos vaisius ir salotas? Ai gal tiekto, aš verčiau mėsos iš kaimo parsivežtos gabalą suvalgysiu, nei kalną maximos salotų...

) - ląstelių medžiagų apykaitos produktas. Šimtmečius apie ją kalbama, o nusprendei kad pats sumasčiau?

ką tu čia nusišneki sakydamas: ,,Tie, kurie renkasi vegetarizmą norėdami pataisyti sveikatą, tikrai dauguma būna aukos nesveikos vakarietiškos mitybos, aišku yra ir tokių, kuriuos ir pykina nuo mėsos ir neskanu ar gyvūnų gaila.." Asmeniškai nepažįstu nė vieno vegetaro pasirinkusio šį kelią dėl to, jog buvo vakarietiško maisto aukos, o jų pažįstu šiaip jau nemažai, o ir pati esu vegetarė ne dėl to, jog buvau priklausoma nuo hotdogų ar turėjau sveikatos problemų, taip pat ir ne dėl aklo gailėsčio viskam kas juda.

O tai dabar pasakyk, jog tai yra pagrindinis kriterijus, kodėl žmonės tampa vegetarais ?

Nueik į youtubą ir pasižiurėk video kur žmonės deda ''prieš ir po'' Nu ale tapo vegetarais ir kaip jie pasikeitė... Tas pats Tim Varden, kuris šiame straipsnyje minimas, savo puslapyje rašo, kad vegetarizmą pasirinko sveikatai taisyti. O kad pasirinkti vegetarizmą tampa mada irgi negali paneigti manyčiau... Jeigu nesunku gal gali paminėti savo apsisprendimo priežastį?

!

Visiškai neturiu nieko prieš žaliavalgius, juk ir mes patys, eidami per mišką pasmaguriaujame viena kita uoga ar riešutu. Pilnai sutinku, kad, termiškai neapdorotame maiste daugiau vitaminų ir kitokių naudingų, o kartais ir kenksmingų medžiagų. Svarbiausia- nekurti kulto. Kol žmonės neturėjo ugnies, viską valgydavo žalią. Nepavydžiu jiems, kai reikėdavo sukramtyti kokio seno buivolo, ar mamuto mėsą. Dantys, tikriausiai, greitai nudildavo, todėl ir pradėjo mėsą kepti. Kai išmoko auginti javus, išmoko ir sutrinti juos. Bepigu dabar, kai yra visokie malūnėliai, blenderiai, galima viską sutrinti. Jau kuris laikas populiarūs įvairūs maistiniai kokteiliai. Man, asmeniškai, pavyzdžiui, užtenka nuvažiuoti į aukštaitiją, kad dėl pasikeitusio vandens, sutriktų virškinimas. Tačiau po kelių dienų jis atsistato.

Uogytės uogytėm, tačiau per porą milijonų metų žmogus pasikeitė tiek, kad jam būtinas termiškai apdorotas maistas, neskaitant grėsmių valgant žalią. Tuo labiau, žmogus daugybės žalių produktų jau nebeįsisavina taip, kaip apdorotų (mėsa, žuvis), arba iš "nevalgomų" padaro valgomus (pupos, grybai). Pažiūrėk tuos du multikus pirmame puslapyje - ten viskas labai gražiai išaiškinta iš dietologo pozicijų. Tarp kitko, nereikia net dietologų. Žmogui reikia šilto maisto. Pvz., atšalusią sriubą arba kotletukus, arba žuvies pirštelius pasišildome ne todėl, kad jie nevalgomi, bet paprasčiausiai neskanūs, labiau apvelia dantis, o mūsų skrandžiai prisitaikę reaguoti į šilumą (šiltesnis maistas atrodo sotesnis), nuo to paties kiekio sočiau pavalgai. Šilta arbata ramina ir stimuliuoja pasitenkinimo centrus net ir karštą dieną. Jei tai nebūtų būtina, kiniečiai neruoštų troškinių (nebent išvirtų ryžių). Juk riešutus troškinti nelabai yra prasmės, o daržovės tik sutęžta. P.S. kad ten amerikėj save nuodija - mą juos galai. Neturi jie ten tokio soc. draudimo kaip pas mus, tai valstybei per daug nekenkia (vis tiek hipiai dirbti nemoka). Tik va vaikučių gaila, kad jie marinami pusbadžiu, negauna reikalingų mineralų. Paskui užauga trapūs kaip šakalėliai, trupinėjančiais kaulais ir išpuvusiais dantim.

Yra, pavyzdžiui, žmonių, kurie mėgsta save puošti tatuiruotėmis. Visą kūną. Jiems gražu, ir beprasmiška bandyti juos perkalbėti. Kadangi tatuiruotės vartojamos jau daug šimtmečių, gal ir tūkstantmečių, visiems aišku, kad naudos organizmui jos neduoda. Dėl žaliavalgystės, tai aš neesu jos šalininkas, bet tegu pabando, čia toks pusiau mokslinis eksperimentas. Palaukime metus- kitus, gal kas nors įdomaus išaiškės. Nėra toks masiškas judėjimas, kad pakenktų nacijos sveikatai. Tačiau aš pastebiu kitą tendenciją: Visas pasaulis jaučia populiarumo badą. Dabar, kai galima už centus parašyti straipsnelį, ir įdėti internetan, arba nufilmuoti vaizdelį į YouTube, labai daug žmonių stengiasi tai daryti. Daugybė nesamonių, fokusų, abejotinų straipsnių knibžda internete. Reikia tapti skeptiku, kad nepasiduoti pirmąjam impulsui, daug laiko reikia sugaišti, kad suprastum, kad tau rodo fokusą, o ne kokį amžiną variklį.