Vieno iš Siera Diablo masyve (Teksasas, JAV) stūksančių kalnų viršūnėje prasidėjo neįprastos statybos. Netolimoje ateityje čia iškils milžiniškas mechaninis laikrodis, kurio paskirtis – laiką skaičiuoti mažiausiai 10 tūkst. metų. Amerikiečiai imasi iššūkio sukonstruoti statinį, kuris mūsų planetoje prastovėtų ilgiau už garsiąsias Egipto piramides. Projekto autoriai siekia šia konstrukcija susieti nūdienos epochą su ateities kartomis.

Skaičiuojant nuo pirmųjų gyvenviečių ir pirmųjų žemės ūkių sukūrimo, civilizacija Žemėje gyvuoja maždaug 10 tūkst. metų. Tiek laiko be sustojimo privalės tarnauti ir gigantiškasis JAV statomas laikrodis, pavadinimu „10,000 Year Clock“. Beje, šis laikrodis muš ne valandas, o išimtinai vien šimtmečius ir tūkstantmečius. Tiesa, koloso kurantai galės suskambėti ir paprastomis dienomis, tačiau tik tuomet, kai laikrodį aplankys žmonės. Ne mažiau įdomu ir tai, jog kas sykį varpais nuaidės vis kita melodija.

Šis projektas plėtojamas nebe pirmus metus. Tūkstantmečio laikrodžio išradėjas Denis Hilisas (Danny Hillis) yra suprojektavęs keletą ilgaamžio laikrodžio prototipų ir skaičiavimais pagrindęs galimybę didžiuliam metaliniam mechanizmui funkcionuoti šimtą šimtmečių. Galiausiai su grupe entuziastų projekto autorius ėmėsi laikrodžio statybos darbų.

Iš sąstingio projektas pajudėjo ir tapti kūnu pradėjo tuomet, kai vienos iš stambiausių internetinių parduotuvių Amazon.com steigėjas Džefas Bezosas (Jeff Bezos) laikrodžio statyboms iš asmeninių lėšų skyrė 42 mln. JAV dolerių. Projekto reklamavimui Dž. Bezoso pavedimu buvo sukurta speciali internetinė svetainė.

Joje milijardierius kviečia turistus registruotis ekskursijų į laikrodį, kurios bus rengiamos tada, kai laikrodis bus pastatytas ir pradės skaičiuoti laiką. Kurį laiką technikos stebuklą aplankyti galės ne visi pageidaujantys. Nors pasižiūrėti ten tikrai bus į ką. Idant rūdys ir susidėvėjimas neturėtų įtakos mechanizmo veikimui, visos „10,000 Year Clock“ sudedamosios dalys bus išties milžiniškų išmatavimų. Daug ką pasako vien tai, jog bendras laikrodžio aukštis sieks 60 metrų.

Įspūdingi bus ir laikrodžio svarstis, suvertas iš 4,5 tonos sveriančių akmeninių diskų. Kiekvienas iš dvidešimties pačių masyviausių krumpliaračių svers po 450 kg, o jų skersmuo sieks 2,4 metro. Tokio pat skersmens bus ir laikrodžio ciferblatas, kuriame bus rodomas ne tik laikas, bet ir planetų bei žvaigždžių judėjimas.

Visa tai laikrodis rodys tik tuomet, kai jį aplankys žmonės. Tai reiškia, jog mechanizmas teisingą laiką skaičiuos nuolatos, tačiau jo rodyklės, energijos taupymo sumetimais, dažniausiai stovės vietoje. Ir tik kai prie laikrodžio atvyks lankytojai, jie galės prisukti specialų ciferblato ratą, kas savotiškai reikš klausimą „Kiek dabar valandų?“ Tik po tokios procedūros „10,000 Year Clock“ rodykles persuks į naują poziciją. Tačiau po šio veiksmo rodyklės ir vėl sustings iki kito žmogaus vizito.

Su lankytojų vizitais čia susijusi ir dar viena įdomybė: kiekvienas lankytojas privalės truputį prisukti gigantišką laikrodžio mechanizmą. Apie šį ritualą projekto svetainėje išsamiau pasakoja laikrodžio autorius. Daugiatonis „10,000 Year Clock“ mechanizmas bus sumontuotas dirbtinės olos viduje, įėjimas į kurią įrengtas 460 metrų aukštyje virš kalną supančios lygumos.

Iki artimiausios Van Horno gyvenvietės pėsčiomis įmanoma nusigauti per vieną dieną, automobiliu – per keletą valandų, tad, kaip tikisi D. Hilisas, laikrodis gali tapti savotišku piligrimystės objektu.

Užsiropštęs uolomis, piligrimas atsidurs priešais masyvias nerūdijančio plieno rėmuose įstatytas nefrito duris. Už jų – dar vienerios durys, plieninės. Abejos durys sudarys savotišką, rankiniu būdu valdomą šliuzo sistemą, kuri laikrodžio mechanizmą saugos nuo smėlio, kritulių ir smalsių gyvūnų.

Toliau laikrodžio lankytojas atsidurs tamsiame, šimto metrų ilgio tunelyje. Nežymų šviesos lopinėlį ant tunelio grindų piligrimas išvys tik pačioje jo pabaigoje, kur bus įrengta vertikali 150 metrų aukščio ir 3,7 metro skersmens šachta su sienoje iškaltais akmeniniais sraigtiniais laiptais.

Beje, specialiai projektui „10,000 Year Clock“ akmens apdirbimo bendrovė „Seattle Solstice“ sukonstravo robotą su didžiuliu deimanto dantelių pjūklu. Leisdamasis žemyn, robotas šachtos sienoje automatiškai išpjaus laiptus. Pagal sumanymą, automatizuota laiptų skobimo sistema per dieną turėtų išpjauti po keletą pakopų. Tačiau kol kas robotas yra testuojamas, tad į kalnus dar nepristatytas.

Vaizdo siužetas 

Robotic Stone Saw testing and simulation from The Long Now Foundation on Vimeo.

Akmeniniai laiptai spirale vysis aukštyn, laikrodžio mechanizmo link, o blanki šviesa į šachtos dugną kris pro menkutį plyšį lubose. Norint laikrodžio mechanizmą apžiūrėti nuodugniau, piligrimams teks atsinešti žibintus.

Pirmiausiai, ką išvys prie laikrodžio užkopę žmonės – titaniško dydžio svarstis. Pasilypėję aukščiau, lankytojai aptiks milžinišką prisukimo mechanizmą, kuris „kvies“ du ar tris asmenis vienu metu stumtelėti horizontalų svertą ir, nežymiai kilstelėjus svarstį, pasukti didžiulį mechanizmo veleną.

Atlygis už pastangas – trumpa kurantų (vamzdinių varpų) melodija. Tiesa, kad ją išgirstumei, reikia atvykti vidurdienį. Tuomet skambės speciali lankytojams skirta melodija, kuri skirsis nuo tos, kuri skambės laikrodžiui mušant šimtmečius ar tūkstantmečius.

Melodiją parinks lėčiausias planetoje „kompiuteris“ – gremėzdiškas dantytų ratų rinkinys, judantis taip lėtai, jog įžvelgti jo judėjimą bus nepaprastai sudėtinga. Šį įrenginį autoriai lygina su senovine mechanine skaičiavimo sistema – Čarlzo Bebidžo skirtumų skaičiavimo mašina. Šie krumpliaračiai laiduos unikalų dalyką: kiek lankytojų per tuos 10 tūkst. metų beateitų, kiekvieno apsilankymo metu skambės vis kita melodija.

Laikrodžio tikslumą kontroliuos visas mechanizmų ansamblis. Pagrindinį laikrodžio darbą atliks dešimties sekundžių intervalu švytuojanti beveik dvimetrinė iš titano ir volframo pagaminta švytuoklė. Pačioje kalno viršūnėje, po kvarcinio stiklo kupolu (kartu su terminiu svarsčio kėlimo mechanizmu) bus įrengtas ir specialus laikrodžio korekcijos mechanizmas. Tai bus vienintelė iš išorės matoma laikrodžio detalė.

Korekcijos įrenginys, kaip ir visas laikrodis, bus išimtinai mechaninis. Laiko skaičiavimą jis tikslins pagal saulę, o energiją jam tieks taipogi saulės spindulių inicijuotas šiluminis metalo plėtimasis – saulės spinduliai reikiamą detalę per pasvirą prizmę apšvies tiksliai kiekvienos paros vidurdienį.

Kad korekcijų mechanizmas nepriekaištingai veiktų ištisą šimtą šimtmečių, Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) specialistai 10-čiai tūkstančių metų į priekį paskaičiavo saulės padėtį danguje duoto Žemės paviršiaus taško atžvilgiu. Šie matematiniai laiko skaičiavimo patikslinimai bus įvedinėjami stulbinančiai tiksliai išpjautais reljefiniais sukamaisiais krumpliais. Paslėptas oloje, laikrodis turėtų būti neblogai apsaugotas nuo dulkių, smilčių ir vandens. Beje, kadangi laikrodžio mechanizmas eis labai lėtai, jo konstruktoriams iškyla ne kiek dėvėjimosi, kiek metalo susiliejimo problema, mat detalių susilietimo taškas slinksis ypatingai „tingiai“.

Kad šis poveikis būtų neutralizuotas, D. Hilisas su kolegomis pasitelkė išsyk keletą sprendimo būdų. Pirmiausia, didžioji dalis laikrodžio bus pagaminta iš nerūdijančio plieno. Antra, daugeliu kitų atvejų laikrodžio konstrukcijoje bus naudojami ne metalai, o akmuo ir keramika. Žinoma, laikrodžio tvarumą turi sąlygoti ir dislokacijos vieta. Kalne išraustuose tuneliuose tvyro retas ir sausas oras, kurio pastovi temperatūra siekia maždaug +13ºC.

Beje, anksčiau kaip galima laikrodžio buveinė buvo svarstoma vieno Nevados valstijoje stūksančio kalno kandidatūra. Ji galutinai neatmesta ir dabar. Mat projekto autoriai yra apsisprendę statyti išsyk du vienodus laikrodžius, o veiksmas prasidėjo teksasietiškojo statybomis. Neatmestina galimybė, jog keletas tokio laikrodžio kopijų atsiras ir kituose pasaulio regionuose. Į klausimą apie tūkstantmečio laikrodžio prasmę, D. Hilisas atsakė taip: „Aš negaliu įsivaizduoti, kaip atrodys ateitis, tačiau ji man rūpi. Aš žinau, kad esu dalis istorijos, kuri prasidėjo gerokai iki to, ką aš gebu prisiminti, ir kuri tęsis dar labai ilgai po to, kai išeis paskutinysis mane prisiminęs.“ Vis dėlto paminklas mūsų epochai laikrodžio konstrukcijoje yra numatytas. Projekto autoriai nusprendė kalne išskobti papildomas penkias nišas, kurios bus skirtos paminėti penkias sukaktis: vienerių, dešimties, šimto, tūkstančio ir dešimties tūkstančių metų laikrodžio jubiliejus. Amerikiečių sumanymu, kiekvienoje nišoje bus įrengti įstabūs papildomi mechanizmai, susieti su pagrindiniu laikrodžio mechanizmu (į nišas taipogi bus nutiesti lynai). Pirmosios sukakties salėje megalitinio laikrodžio kūrėjai įrengs mechaninį planetariumą, kuris atkartos planetų, taip pat Žemės ir Mėnulio judėjimą. Be to, planetariume atskiromis detalėmis bus pažymėtos ir visos XX a. į beorę erdvę išvestos kosminės stotys ir tyrimų zondai. Kokį įrenginį statys dešimtojo jubiliejaus kambaryje, projekto autoriai dar neapsisprendė. Šimtojo, tūkstantojo ir dešimatūkstantojo jubiliejaus progai skirtų kambarių įrengimas paliktas ateities kartoms. Laikrodžio autorius pabrėžia, jog laikrodžio veikimas nemenka dalimi priklausys ir nuo ateities žmonių. Ne, laikrodžio prisukinėti nereikės. Tačiau saugoti nuo vagių ir vandalų – taip. Ar bėgant šimtmečiams ir tūkstantmečiams mūsų planetoje liks rūpestingų laiko saugotojų? Apie tai laikrodis „10,000 Year Clock“ ir kviečia susimąstyti.

Komentarai (8)