Lietuvių raštingumas gerokai suprastėjęs

palyginus su tuo kas buvo prieš kelis metus, dabar daug labiau stebiesi beraščiu komentaru (pradedant skyryba ir klaidomis, baigiant nelietuviškomis raidėmis) negu išvydęs tvarkingą komentarą. Tačiau lenda kitas dalykas, komentarai vis mažiau rišlūs, ir kuo jie ilgesni, tuo dažniau vienas sakinys nesiderina su kitu. Lėtai skaitant po sakinį, tik taip pagauni ką gi norėjo parašyti žmogus. Taip kad sakyčiau mokykloje ne kalti rašybą reiktu, o pradėti leisti rašyti kuo daugiau savo tekstų, ir dirbti su minčių raiška, o ne dailyraštis ar preciziškai žinoti kodėl žodyje Ąžuolas, rašoma ą.

Visiškai pritariu. Gal kiek ir gerėja vaizdas su lietuvių kalba internete, tačiau realybėje žmonės kuo toliau, tuo labiau linkę rašyti trumpesniais sakiniais, paprastesnėmis konstrukcijomis ir neretai su nesugebėjimu tinkamai argumentuoti. Didžiausia įtaka šiam reikalui turi, manau, naujosios technologijos. Pagrinde - trumposios žinutės. Na, o su žmonėmis, teigiančiais, jog lietuvių kalba yra nepraktiška, per daug sustabarėjusi, „nuolat keičiasi taisyklės“ ir pan., atleiskit, tačiau baisiai tingiu ginčytis. Gal kas nors kitas netingės.

"Kalba – žmogaus vizitinė kortelė" - auksiniai žodžiai!!!

butent...

Straipsnis padarė savo - trukt už vadžių ir vėl iš pradžių. Diskusija, kaip matau, irgi eina panašiu keliu - amžini konfliktai, beprasmiški aiškinimaisi, kodėl padoru internete rašyt vienaip ar kitaip, kodėl ne... Kiek galima, žmonės? Aš pasakysiu tik tiek - rašysena virtualioj aplinkoj yra tiesiog požiūrio į ją klausimas, tiksliau, viena pamatinių jo dalių. Tarkim, asmuo gali būti talentingas dizaineris, programuotjas, kompozitorius ar pan., tačiau jam nelabai rūpi nustatyti rašybos standartai, todėl dėmesio labai ir nekreipia, neįspraudžia savęs į rėmus. Kertinis pavyzdys tiesiog.

http://pics.lt/pm-513128782838.html Štai ką daro jūsų rašyba be diakritinių ženklų.

Asmeniškai man, labai svarbu kaip aš rašau. Bet ne mažiau svarbu ir kaip reiškiamos mintys. Pritariu daugumai, kad kartais tikrai sunku suprasti ką komentatorius parašo. Tada prasideda ilgos "paklodės" komentaruose su beverčiais ginčais kas ką parašė ar ką turėjo omeny. Pamenu antram kurse, per raštvedybos pirmą paskaitą davė mums paprasčiausią diktantą. Iš visos grupės parašiau geriausiai (12 klaidų) gavau 4 dešimtbalėje sistemoje. Tapo taip pikta ant savęs. Matyt nuo to karto pradėjau rašyt lietuviškai.