Šiomis dienomis sukanka 40 m. po garsiojo Stanfordo kalėjimo eksperimento. Šio žiauriu virtusio psichologinio tyrimo dalyviai buvo Stanfordo universiteto Kalifornijoje (JAV) studentai, informuoja newsru.com. Eksperimentą dažnai sieja su 2004 m. skandalu Irako Abu Graibo kalėjime, kuriame amerikiečiai prižiūrėtojai kankino kalinius ir iš jų tyčiojosi. Eksperimentas parodė, kad susiklosčius tam tikroms aplinkybėms netgi tvarkingi, geri, stabilios pusiausvyros žmonės gali virsti sadistais.

Tyrimo sumanytojas – JAV psichologas Philipas Zimbardas. Sumanymas buvo paprastas – savanorius padalinti į kalinius ir į prižiūrėtojus, patalpinti į imituotą kalėjimą ir stebėti rezultatus.

Į vietinį laikraštį patalpino skelbimą apie savanorių paiešką. Į jį atsiliepė studentai, tikėdamiesi per atostogas užsidirbti. Iš savanorių atrinko pačius stipriausius – tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

Eksperimentas prasidėjo 1971 m. rugpjūčio 14 d., turėjo tęstis dvi savaites. Jį nutraukė po šešių dienų, nes kelis dalyvius ištiko nervų priepuoliai, prižiūrėtojus ištiko sadizmo protrūkiai, o vienas įkalintasis paskelbė bado streiką.

Atliekant eksperimentą praktiškai viskas buvo tikra – prižiūrėtojų uniformos, veidrodiniai akiniai, medinės lazdos, švilpukai, prasti įkalintųjų drabužiai be apatinių, guminės šlepetės ir grandinės ant kulkšnių, primenančios apie statusą. Kalinius kviesdavo ne pavardėmis, o pagal numerius, prisiūtus ant drabužių. Imituotas kalėjimas buvo įrengtas universiteto rūsyje.

Eksperimente dalyvavo 24 žmonės. Juos padalino į grupes burtų keliu, bet vėliau kai kuriems įkalintiesiems pradėjo atrodyti, kad į prižiūrėtojus parinko aukštesnius ar kaip kitaip išsiskiriančius studentus, nors tai nebuvo tiesa.

Tik pirma eksperimento diena buvo nuobodi. Jau artėjant vakarui vienas vyriausiuoju prižiūrėtoju paskirtas studentas, kaip pats dabar prisimena, nusprendė būti labai griežtas. Kaliniai, iš kurių pradėjo tyčiotis, sukėlė maištą ir užsibarikadavo kamerose.

Prižiūrėtojai traktavo jų elgesį kaip nepagarbą savo autoritetui ir ėmė demonstruoti valdžią. Kalinius ėmė žeminti, išrengti nuogai, užmaudavo ant galvų maišus, vertė daryti atsispaudimus ir kitus fizinius pratimus.

„Dinamika staigiai pasikeitė. Jie patikėjo, kad prižiūri pavojingus nusikaltėlius, šiuo etapu eksperimentas nustojo būti eksperimentu“, – prisimena studentas.

Komentarai (11)