Migrantė: lietuviams būtina migruoti tam, kad atsikratytų savo baimių

Lietuvos jaunimas labai kreipia dėmesį i nepažįstamus, kaip jie apsirengę, kokie jų veido bruožai, kaip vaikšto ir jei atrodai silpnas iškart apkalba, izeidinėja. Del tokio zmoniu mentaliteto, nepagarbos norisi isvis uzsidaryti namie ir niekur neiti. Gaila, bet neturiu galimybės išvažiuoti iš Lietuvos, tenka kęsti aplinkinių spaudimą nuolat ir del to patiriu didelį stresą. Aplinkiniu neigiama nuomonė suvaržo negali jaustis laisvai, visada priverstas galvoti, o ka apie mane pasakys aplinkiniai. Tarsi atsiranda kažkokia gėda del savęs kad kitam neitiksi kažkuom ir būsi iškoneveiktas. Taip, esu kompleksuotas, del aplinkinių pagiežos.

Tureciau papriestarauti, tai daugiau tavo psichologine problema. Man padejo persilauzti viena fraze: "Mažiau galvok ką apie tave galvoja kiti, nes jie užsiėmę galvodami, ką tu mąstai apie juos". O siaip zmones apkalba dazniausiai kai kazko pavydi, tai silpnumo zenklas ir tavo stiprumo, atitinkamai ir priimk

Tačiau ar męs ne per greitai ,,vakarėjam" ir ar tinkamai sugebame atkurti tą kultūrinį ,,trečiąjį kelią" tarp rytų ir vakarų, kuris vyravo prieš okupacijas? Arba, kur būtent ta mūsų kultūra slypi, kurią męs turime atkurti ir nuo kurios pradėti tęsti savo kelią? Tačiau, priverstinai gražinant kultūra ar ne pro šalį ją būtų pastūmėti į priekį suteikiant tam tikrus atspalvius, idėjas, bei vertybes ir taip ją, kultūros evoliucijos požiūriu, pagaliau pastatant, kaip lygiavertę šalia kitų šalių kultūrų? ----------------------------------------------------------------------------------------------- Keista, tačiau nebe pastebiu tos diskriminacijos apskritai. Žinoma, čia tik mūsų prizmės tačiau būtent dėl to būtų išmintinga vengti tokių plačių teiginių. Taip pat ir su straipsniu, autorės išgyventais socialiniais apribojimais.

Labiau tiktų tokia antraštė Migrantė: lietuviams būtina migruoti tam, kad atsikratytų savo šaknų

Su tokiu požiūriu tikrai čia gyvent geriau nepasidarys. Jei nori ką nors pakeist, reikia nebėgt į užsienius, o kurt kažką unikalaus ir vertingo čia. Bėga silpnieji, kurie nesugeba susitvarkyt su problemomis. Stiprieji lieka ir kovoja, nors ir donkichotiškai, tačiau bent stengiasi, neapleidžia savo šaknų.

Visiškai pritariu Violetai - kiekvienam reikia bent pusmečiui išvažiuoti į kurią nors civilizuotą vakarų šalį ir pabendrauti su tos šalies ar bent jau kitų tautybių žmonėmis (o ne burtis į Lietuvių ratelius ir konservuotis), pagyventi kitokį gyvenimą. Labai padeda praplėsti akiratį ir suprasti, kokia yra visko įvairovė pasaulyje, kad mes galime daug ko išmokti iš kitų valstybių ir tautų praktiškai kiekviename gyvenimo momente. Taip pat galime suprasti ir savo stipriąsias puses ir galbūt jas išplėtoti. Labai puikiai tam tinka pvz Erasmus programa studentams - aš manau, kad kiekvienas, kas gerai mokosi bet nedalyvauja Erasmus yra paprasčiausiai sukaustytas baimių ir tik patvirtina taisyklę.

Daug ką nuo ERASMUS atbaido išlaidos.

O gal tiesiog logiškai mąstantis? Erasmus yra kaip turistinė kelionė, mokslo atžvilgiu ši programa yra VISIŠKAI BEVERTĖ.

O tu supranti, kad mokslas nėra VISKAS? Ne viskas priklauso nuo žinių. T.y. tai ką tu pasieksi, priklauso nuo labai daugelio faktorių. Gali būt kapitalus moksliukas, kuris nieko nepasieks. Todėl jei yra tokia galimybė, reikią ją čiupt. Įgausi patirties, pagerinsi kalbos įgūdžius, bendravimo įgūdžius ir t.t. Galima vardint ir vardint. O ką per tą pusmetį ar metus išmoksi? Tikriausiai to net gyvenime nepanaudosi realiai...

- mokslo reikalais teko būti: Berlyne, Paryžiuje, Maskvoje, Londone.. man priimtiniausi buvo anglai, nors ir stipriai savotiški, vokiečiai buvo draugiškesni, bet matėsi jog tai tik dėl bendro darbo, rusai patys kažkiek kompleksavo ir vis įrodinėjo (lyg ir be reikalo), o prancūzai iš vis stengėsi nebendrauti, tik minimum kiek buvo būtina..

Nu gerai, kad pabrėžė, kad migruot, tai ne emigruot, nors burbiakliai vistiek supras kaip skatinimą išvažiuot.

Lietuviams dar per anksti tapti tolerantiškais, kitus gerbiančiais ir savo tvirtą ir tikrą nuomonę turinčiais ir nebijančiais išsakyti žmonėmis. Nuo okupacijos praėjo vos 20 metų. Būtent dėl okupacijos esame suvaržyti savo išgalvotų kompleksų, nematome toliau savo nosies. Tam, kad situacija keistis turi pasikeisti ištisa karta. Kai tai nutiks (gal dar po 20 metų?) - galima garantuot, jog situacija bus visiškai kitokia. Jau dabar dalis jaunimo (deja, kita dalis seka tėvų-bomžiukų* pėdsakais) yra kitokie, mokantys mąstyti kitaip, nebijantys pasirodyti kitokie ir t.t. O kas bus dar po 10-20 metų? *kalbu apie psichologinius bomžiukus, ne apie šiukšles valgančius.

geras straipsnis, mintis dėsto protinga moteris, su viskuom sutinku Netaip kaip kokie emigravę juodadarbiai- pasipūtę, mat, vistiek, negyvensim kaip jie...

Na kur jau seniausia kultūra... Lietuva praktiškai neturėjo sąlygų kultūrai susiformuoti, nes visą laiką kam nors priklausė. Kai pasvarstai apie vokiečių, anglų, italų, tų pačių rusų ir kt. kultūrinį indėlį į pasaulio arba tos tautos raidą, matai, kad Lietuva su savo keliom suplyšusiom knygom ir medinėm verbstėm nelabai kažką... O apie seniausią kultūrą lietuviai patys pirmieji rėkia. Daug kas sako, kad čia dėl visko kalta paskutinė okupacija, bet kuo toliau tuo labiau abejoju to teiginio teisingumu, nes dauguma kitų okupuotų valstybių puikiai išlaikė savo kultūrinius bruožus, Baltijos šalys kažkodėl ne, nors mažai, kas kalba, kokie tie kultūriniai bruožai buvo prarasti ir kiek jie brandžiai buvo susiformavę. Daugelis Rytų Rusijoje esančių tautų iki šiol nepripažįsta, kad yra rusai ir gyvena kaip gyveno iki užgrobimo, nors žemėlapyje pažymėta, kad tai jau Rusija ir nuo žymiai seniau, nei kad Rusija užgrobė Lietuvą. Kitas signalas, rodantis, kodėl ši paskutinės okupacijos hipotezė gali būti neteisinga vertinant lietuvius kaip silpnas asmenybes yra įvairūs kiti po paskutinės okupacijos likę/išnykę bruožai, kurie turėtų vystytis lygiagrečiai su lietuvių pasitikėjimu savimi. Na kad ir daiktų kaupimo sindromas. Nenuginčijama, kad daiktus žmonės masiškai pradėjo kaupti po paskutinės okupacijos, tačiau šiuolaikinėje jaunoje kultūroje to sindromo jau nebematome. Tokių pavyzdžių yra labai daug, rodančių, kad komunistinės Rusijos įtaka šiuolaikiniam žmogui yra minimali, todėl vienareikšmiškai sakyti, kad tokie pagiežingi ir neindividualūs esame dėl rusų, nederėtų. Manau, čia daug ilgesnis ir sudėtingesnis kultūros raidos procesas.

Tikrai verta kuriam laikui išvažiuot, kad grįžęs pamatytum ką reikia keist. Tos lietuviškos surauktos kaktos, susvetimėjimas ir elementaraus mandagumo trūkumas. Žinoma, chamas užsienį pabuvęs nepasikeis (gal net dar labiau suchamės), tačiau normalūs žmonės tikrai daug naudingos patirties pasisemia.

Buvau pats pagal ERASMUS išvykęs. Lietuvos mokymo įstaigos kompensuoja kone 100% išlaidų. (Na aišku, dar priklauso ir nuo tavo poreikių, pats nesu iš taupiūjų). 4pusmetį (~5mėn) buvau ir mokėjo 500eurų į mėn. 5pusmetį (~3mėn) atlikinėjau praktiką, 600eurų į mėnesį. Taigi pakako viskam, ir apkeliauti šalį, pragyventi ir pagerti (Kelionėms plius išleidau savo ~2500lt, bet keliauti po tą šalį niekas neverčia, kiti ir lapotopą sugebėjo nusipirkti ) Mokslo atžvilgiu tikrai prarandi Informacijos ir mažiau išmoksti, nes niekas tau tiksliai nedėsto tų dalykų kokius dėstytų Lietuvoje, taip pat ir lygis žemesnis, ta prasme, niekas nieko per daug nereikalauja. Bet patirties tikrai įgyji, įgyji drąsos, patobulini kalbos žinias, bendravimo įgūdžius, pamatai šalį, kitą kultūrą, etc.... Taip pat ERASMUS įsirašo ir į tavo diplomą, taigi jis suteikia papildomos vertės. Įpatingai užsienyje. Kadangi pats dirbu Anglijoje, tai man Erasmus padarė nemažą įtaką gaunant esamą poziciją,,, Erasmus įrodo, jog turi įgūdžius dirbti/mokytis kitoje kultūroje, ne savo gimtąją kalba ir tt.

Į kokią valstybę keliavai?

Į tolimiausią Europos valstybę nuo Lietuvos.