Downshiftingas - pavargusiems nuo beprasmio gyvenimo, ar karjeros nevykėliams?

Mane tai prajuokino šitas straipsnis Daugmaž atėjo nauja mada - downshifting'as. Čia atsispindi labai siauras žmonių mąstymas - matosi, kad žmonės nepratę savo galva mąstyt. Atrodo, kad dabar kaip ir leidimas koks iš visuomenės duotas taip gyvent Kiekvienas turėtų pats susidėliot prioritetus kas jam svarbiau ar pinigai, ar šeima ir t. t. Bet matyt masės labai neatsparios smegenų plovimui per reklamas ir pop kultūrą...

I'm not lazy, I'm just downshifting... Man visuomet buvo įdomu, iš ko vėliau šitie nusidownshiftinę žmonės gyvena. Labai tikiuosi, kad ne iš pašalpų, kurias jiems uždirba po 50 valandų ir daugiau per savaitę ariantys nesusipratėliai.

Jei tau patinka tai ką darai tai nėra darbas. Tai malonumas, hobis už kuri moka. Žinoma jei tavo galvoje sukasi tik cigaretės, alkoholis ir priešingos lyties atstovai tai, kad ir koki darbą bedirbtus jis tau kels stresą ir nepasitenkinimą. Kitaip sakant reikia dirbti tai kas tau patinka arba nusiteikti taip, kad tai ką dirbi tau patiktu. Ir nebus jokio streso.

Aš irgi už - reikia dirbti tiek, kad nepersistengtum ir dar liktų laiko sau. Čia, manau, yra svarbiausia taisyklė gyvenimo.

Gerai tie australai gyvena, 22h i savaite padirba ir laimingai gyvena... Kai cia Lietuvoj 50h ari ir gauni minimuma, tai ka ir be pridurti...

Arba rašyk šveplai, arba pilnai lietuviškai, o dabar nei taip, nei taip - šlykščiai skaitos.

Arba rašyk šveplai, arba išvis nerašyk. Nes dabar šlykščiai tavo komentarai skaitosi Ir aš spjoviau ant LT

mokėti arba išvis nemokėti? Tai tada jau vadinasi darbas..

galima būtų ir be akį rėžiančių aritmetinių klaidų rašyti - nuo kada 45h sumažinus 26% gauname 41.9h? : ((

"I see all this potential, and I see squandering. God damn it, an entire generation pumping gas, waiting tables—slaves with white collars. Advertising has us chasing cars and clothes, working jobs we hate so we can buy shit we don't need. We're the middle children of history, man. No purpose or place. We have no Great War. No Great Depression. Our Great War's a spiritual war . . . our Great Depression is our lives. We've all been raised on television to believe that one day we'd all be millionaires and movie gods and rock stars. But we won't. And we're slowly learning that fact. And we're very, very pissed off." —Fight Club, 1999 straipsnio mintis labai nebloga. kiek laiko dirbtumėt, jeigu mokėtų po 100lt į valandą, ir būtų galima rinktis kiek nori laiko dirbt ?

Gal ir nieko iš dalies pritariu,tenka dažnai pasidomėti automobilių kultūra, paskaitinėju straipsnius ir t.t. esmė ta kad yra žmonių kuriems tas perdarytas automobilis yra visas gyvenimas, žmogus uždirba tikrai ne pačią geriausią algą, pusę jos ar daugiau sukiša vien į tą savo automobiliuką, pastoviai jį gražina, gerina ir t.t. važiuoja į suvažiavimus aptarinėja savo ir kitų automobilius ir t.t. Įdomu paskaityti apie mašinas, bet skaitydamas pradedi galvoti ir apie tą žmogų kuris visą savo gyvenimą praleido tą aparatą nuolatos tobulindamas, koks tai žmogus? kokia jo gyvenimo prasmė? kaip jis ją rado ar susikūrė? kokie jo ateities planai ir t.t kyla įvairiausių klausimų, kuomet pamatai žuvies pardavėją savaitgaliais vairuojantį ferrarri 360 ar kokią hondą NSX, galbūt jis tai gali daryti tik savaitgaliais, bet jam tai patinka, galbūt jo mėnesio alga nesiekia 5000lt (užsienyje) bet jam tai netrukdo siekt svajonės.. tas yra įdomu. Kiekvienas renkasi ko jam reikia ir kokį gyvenimą jis nori turėti, blogiausia kad dažnam iš mūsų gyvenimą reguliuoja aplinka o ne mes, todėl dažnam gaunasi taip kad sukuriama šeima, susirandamas darbas jau ne pagal tai ar tau jis patinka, bet pagal tai koks uždarbis tavęs laukia, nes reikia išmaitinti šeimą ar pastatyt namą.. Lygiai taip pat straipsnyje iš dalies užsimenam apie laimės tyrimus, Hm, ne viskas taip paprasta, nebūna taip kad kada nori tada dirbi kada nori tada ne jei taip būtų tai taip ir dirbčiau kai reikia tada dirbu kai ne tada ne visi taip dirtų, esmė ta kad taip nėra ir kažin ar kada bus

na pats plėšimosi procesas tikrai nemalonus bet tą nepersistengtum aš pakeisčiau į nebūti labai kankinamu (nors žmogus nenuspėjamas ir neaišku kada jam jau pasirodys kad perlipta riba) laiko sau ir savo artimiesiems beabejonės irgi reikia.

Mano nuomone tai zmones, kurie suprato, jog visu pasaulio pinigu neuzdirbsi. Tiesiog viena diena uzduodi sau klausima, ar tas naujas 5" smartfonas, apynauje masina ir madingi skudurai verti tu 40h per savaite nervu deginimo? Kaip rimka gerai pastebejo, milziniska mase zmoniu dirba tam, kad nusipirktu daiktus kuriu jiems visai nereikia. Mano gyvenimo filosofija yra dirbti tiek, kad isgyvenciau, o ne gyventi tam, kad galeciau dirbti kiek galima daugiau. Gyvenimas yra vienas, ir nematau prasmes jo svaistyti vien tam, kad pries kitus galeciau pasigirti nauja masina ar nauju mobileku. Tai tiesiog kvaila

Man yra noras turėti prabangų automobilį ne tam, kad kitiems pasigirt, o tam, kad man kaifas tokį būtų vairuot. Lygiai tas pats galioja ir kitiems daiktams. Jo, geriau nedirbkim ir gyvenkim apsileidę Galų gale, tiesiog pripažinkit, kad tingit ir tiek.