Kaip maisto produktai meta svorį

gaila, bet žodžio "optimaliausias" - nėra...pataisykit.

Iškirst dalį tokių galima labai paprastai - skystos/tirštos medžiagos matuojamos tik litrais, birios/kietos - kilogramais, masė rašoma ne mažesniu kaip 12 pt šriftu, kaina už kilogramą, ne mažesniu nei 12 pt šriftu. Nesilaiko? Atseikėkit valstybei 1% apyvartos dydžio baudą. Psichologinė kainodara turėtų būti prilyginama apgavystei.

Puikus straipsnis! Ypač patiko, kad duodami realūs pavyzdžiai, o ne užmaskuoti.

Pritariu, tai tikrai apgavyste, galetu vadint ne psichologine kainodara, o zmoniu kvailinimo ypatumai As bent jau visada ziuriu i kilogramo kaina, bet pvz mano tevai ir net drauge, tai sunkiai jas iziuri.

Labai keistai skamba - psichologine rinkoadra. Imantrus pavadinimas labai jau bjauriam veiksmui. O tas pavyzdys su grazinama skola, tai jei as neperskaiciuosiu ir pastebesiu tik veliau - tai nebebus apgaule? Aisku kad bus, lygiai taip pat ir produktu kainos, jei buvo panaudotas metodas toks ir tu nusipirkai produkta brangiau nei tikejaisi, tai as skaitau kad cia apgaule, bet matyt mes iprate prie cigonisku prekybos budu, tai mums gal ir normaliai cia viskas

Prieš pirkdamas prekę aš tai visada pažiurių kiek kainuoja jos kilogramas, o ne pakuotė. Perkant sultis žiuri kiek kainuoja litras, plius kiek jame yra sulčių, o kiek vandens.

Straipsnio autorė tikrai pasidomėjo apie ką rašo. Ploju katučiu už išsamią informaciją.

Aš asmeniškai taip pat tikrinų kg/l kainas. Visgi nematau tokios problemos kaip čia daugelis - dauguma prekių pasekė konkurentus ir pavyzdžiui dabar surasti 200g sviesto ar varškės pakelį nelabai įmanoma, visi 180g (bent jau tuose prekybos centruose kur lankausi). Jei gamintojai tokiu būdų pakelia kainas, čia jau turėtų rūpintis atitinkamos institucijos, visgi Lietuvoje jos net dėl įvaizdžio nelabai ko imasi

Su tyrimu viskas gerai, bet labai jau į akis krenta visi sakiniai pradedami mažąja raide.

Net vardas ir pavardė rašomi mažąja. Liūdna, jei atėjo tokie laikai, kada straipsnių autoriai nieko nežino apie gramatiką. O jei žino, tada liūdna, jei atėjo tokie laikai, kada nei autorius, nei žmonės dirbantys prie šio puslapio nepatikrina straipsnių, kuriuos publikuoja tūkstančiams...

Labiausiai suintrigavo šis sakinys: "net degtukų gamintojai nuo degtukų skaičius. Labai gerai tą atsimenu. Dauguma gamintojų į dėžutes dėjo mažiau degtukų nei 50, bet vienas gamintojas labai sudomino tuo, kad visose dėžutėse degtukų buvo ne tik kad mažiau nei 50, bet standartinis nuokrypis tarp visų tos firmos tirtų dėžučių buvo toks niekingai mažas, kad atlikęs statistinę analizę gavau, jog ši klaida neatsitiktinė net palikus 1 proc. tikimybę suklysti. Praėjus dar keleriems metams, kai pradėjau domėtis marketingu, sužinojau, kad beveik visi produktai turi leidžiamus tam tikrus kiekio svyravimus, o šiuolaikiniai gamintojai tuo naudojasi ir technologijas atidirba taip kruopščiai, kad produkto būtų mažiau nei nurodoma ant pakuotės, bet mažiau tiek, kiek maksimaliai leidžia patvirtinta paklaida. Kai kurių produktų, jei neklystu, ypač džiovintų, paklaidos būna labai didelės, bet tos paklaidos dažnu atveju sistemingai veikia tik į vieną pusę. Regis, neseniai buvo straipsnis apie degalines, kurios naudoja tą pačią leidžiamų paklaidų sistemą.