Ką reiškia „pyst“?

Pilnai pritariu šiai nuomonei. Tai gal reikia išbraukti ir šiuos žodžius iš žodyno? Gaidys, žąsinas, asilas ir t.t. Nors tai visai normalus žodžiai reiškiantys gyvūnų pavadinimus, bet jie taip pat naudojami kaip keiksmažodžiai. Bet tik nuo konteksto ir žmogaus išprusimo priklauso kaip šituos žodžius asmuo priims. Kas bus jei paaugliai suteiks ne santūrias reikšmes tokiems žodžiams: važiuoti, eiti ir t.t. Tai gal ir juos uždrausime viešai naudoti?

Seksualinių problemų kamuojamiems žmonėms kyla "Freudian slip". Jei jau pyst atrodo nešvanku, tai bėkit greičiau pas psichoterapeutą. Bo negali žinoti - gal rytoj savo vaiką tvirkinsit. "Pykšt" arba "oi" neigiamų asociacijų nekelia?

Nu jo... Graudu net klausyt tų tėvų... Mat vaikui iš reklamos stendo kils neigiamos asociacijos ;D Aišku, čia toks akmeninis mąstymas: jeigu vaikas keikiasi, tai reiškia kad to išmoko iš reklamos stendų, jeigu vaikas geria - kaltos televizijos reklamos, jeigu vaikas linkęs į žiaurumą - kalti kompiuteriniai žaidimai ar filmai kur kraujo lašelį kokį parodo. Bet niekada nebūna kalti patys tėvai kurie kūr***ina, bl****ina prie vaikų akių, kuriems geriausias auklėjimo būdas - diržo sagtis.. Taip, kad gal pirmiausia pradėkim nuo savęs?

- Ištiktukus galima vartoti tik saikingai. Kitu atveju turėsime jau nesveiką euforinę būseną. p.s. .. šiandien masinė jaunimo psichozė su rusišku "nekaltu" žodeliu "короче", kuris pilnai tapatus lietuviškam "trumpiau".

, kokių dvylikos pasigavau iš giminaičio ūkininko posakį apie "rakėm". Gerai mokėjau rusų, bet man tai buvo eilinis beprasmis ištiktukas. Kol dėdė nepaaiškino - žinai, ką reiškia? Draugų kompanijoje įsijautus prie alaus ar krepšinio išsprūsta blet, blemba, kūrva, šūdas, nachui, fuck, pizė, pizdėc, zajabys ir taip toliau. Visiems aiški emocija, ir tuo labiau visiems aišku, kad seksualiniai santykiai, tuštinimasis ir panašiai ne prie ko. Jeigu įstatymais teisiname šnekas apie gėjus, tai ir nachui reikia legalizuoti. Tegu iškrypėliai užsidaro kambarėlyje ir apie tokį žodį fantazuodami smauko. O mums kas? Pošli vy vsie nachui, erekcijos man nesukeliate.

- Žinote kodėl moterys nesispjaudo? Ne? Taigi jos neturi "erekcijos"!

Stipriai kolega, stipriai O man pačiam tas skelbimas tik įdomiau atrodo panaudojus šį žodį. Dėl jo burba tikriausiai tik senyvasis jaunimas, kuris augo prie ruso ir kur buvo labai didelė cenzūra.

, ištiktukai turi semantinę prasmę, kaip kablelis, taškas ar šauktukas. Dėl to ir vadinasi ištiktukais - sakome nesusimąstydami apie tiesioginę reikšmę. Be abejo, yra parazitinių. Prieš keletą dienų klausiausi Adamkaus interviu - per 5 minutes jis gal 50 kartų įterpė "reiškia", "reiškias", "taip sakant" ar patrumpintus variantus. Juokinga. Ir erzina mažiau nei pauzės. Negi baudą duosi? Tas pats koročė. Mažiau skaudėtų, jei jaunimas įterpinėtų tskant?

mane tai ištinka nervinis priepuolis ir pradedu bėgioti ir rėkti, kai paklausau šnekančio Adamkaus. Neina jo normaliai klausyti

Kur įstatymais ar kitais teisės aktais apibrėžta kas yra keiksmažodis ir kurie žodžiai ar jų junginiai yra keiksmažodžiai?

Norint sunaikinti bet kokią grupę, pirmiausiai reikia sunaitinti tai kas riša jos narius. Etika ir moralė tai pakankamai kietos tautoje egzistuojančios normos. Jos yra jau fiziologinio lygmens įdiegtos su su kultūroje egzistuojančia žmogaus išauginimo technologija. Gėdos jausmas, pabandykite jį peržengti. Pyst, tai mums su pienu perduotas kaip keiksmažodis. Problema ne tame, kad žodžiui suteikiame naują reikšmę, bet tame kad sulaužomos tautoje nusistovėję normos, kitaip sakant diegiamas etinis relityvizmas. O etinis relityvizmas ir naikina tą kultūros aspektą, kuris naudojamas iš kūdikio darant žmogų-lietuvį. Jūs tur būt sutiksite, kad vilkų išaugintas kūdikis nėra žmogus pilna verte. Kai sugriaunama tautą kurianti kultūrinė technologija, nelieka ir tautos. Todėl po kultūrinio relityvizmo įdiegimo , eina sekantis žingsnis naujų normų įtvirtinimas. Visas tas dabar didėjantis homoseksualumo agresyvumas ir yra būdas įdiegti naujas normas. O tai savo ruožtu jau žmogaus kosmopolito gaminimo technologija. Mankurtų gamyba....

- Lietuvių kalboje net nebuvo iki sovietų sudurtinio termino "keiksmų_žoddis", jie (bolšyvykai?) jautė itin stiprią silpnybę sudurinėti žodžiu junginius, sakykim "lietmaš" , o žodiniai keitimai (keikimai?) buvo lietuviškai vadinami "blogais žodžiais", pvz: "nesakyk tu man blogų žodžių".

O gal teisė rinktis? Kodėl turiu laikytis tradicijų jei jos man nepriimtinos? Žmogus aklai besilaikantis tradicijų yra mankurtas, o žmogus besielgiantis kaip tinkamas yra laisvas žmogus.

- Daryti bet kaip, kad tik kitaip, yra pilna (inversinė?) priklausomybė. p.s. .. kadangi absoliučios laisvės žmogui nėra (nebent mirusiam?), tai būtinumų rinkinių vykdymas aprašomas tradicijomis. Fanatiškas (paraidinis?) tradicijų vykdymas yra blogis toks pat, kaip fanatiškas (paraidinis?) tradicijų griovimas. Paaiškinimas šio paradokso labai paprastas: žodis tėra raidės, o raidės nieko nereiškia (yra tik kodai), todėl ko nors supratimas paraidžiui yra pakankamas požymis, rodantis sąmonės neveiklumą (beprotystę?).

Ką šis straipsnis turi bendro su technologijom?

http://www.technologijos.lt/n/technolog ... 5672&poz=1 Ką tavo komentaras turi bendro su straipsniu?

Pamenu seniau cha.lt puslapyje būdavo mada rašyti komentarą "Pirmas". Matau panaši mada atkeliauna ir į technologijos.lt, tik čia žmonės stengiasi pirmi parašyti, kad straipsnis nesusijęs su technologijomis. Nei tu kreipk dėmėsį, nei ką. Bus ramiau gyventi. Straipsnių kūrėjai vistiek nesiklauso

tradicija apibrėžia žmogaus teisę į laisvę prieš tradicijas. Jeigu ne ji - sektum kaip prosenelis paskui kumelės uodegą ar fabrike po 16 val. kaltum geležėlę. Jei ne tradicija, būtum mankurtas, pavaldus kitai laisvos mąstysenos netoleruojančiai tradicijai. O neteiktini žodžiai ar frazės apibūdinami kaip svetimybės ("kancaras", "šmirgelis"), pažeminantis intymaus gyvenimo viešinimas ("čiulpk bybį", "eik šikt") ar bereikšmiai parazitai ("tskant", "karoče"). Ne įstatymas, bet visokios kalbos komisijos turi įstatymais įtvirtintą subjektyvią teisę nurauti tau ausis, jei viešumoj keiksies. Formaliai manęs čia turėtų seniai nebūti - pastoviai balansuoju ant ribos. Mūsų tradicija skiria, kas yra blembos įterpimas ir išvadinimas gaidžiu siekiant įžeisti. Čia norėčiau paklausti: kas labiau žalotų vidutinio ūkininko vaiko sąmonę? Jis tėvo niekad neprašys paaiškinti, kas ta bliat, pyst ar kūrva - jo sąmonei tai ne daiktavardis ar veiksmažodis, ne veiksnys ar tarinys - jis atlieka parazitinio jaustuko funkciją kaip "pykšt", "brač" ar "oi". Neturiu nieko prieš mažumas, bet ar toks vidutiniškas ūkininkas sugebės vaikui paaiškinti plačiu lanku apeidamas seksualinius santykius, apie ką televizoriuje diskutuoja Donskis su Pavilioniene? Tai, brač, ką ir nuo ko saugome? Nuo idėjos, neišsakomos tiesiais žodžiais, ar nuo žodžių, neišsakančių idėjos?

Kažkada, dar kai vidurinėj mokiausi, per etikos pamokas kažkuris mokinys pasakodamas kažkokią istorija klasei (vyko diskusija), įsijautęs pasakė žodį pyst, mokytoja, kuri buvo tikrai labai išprususi, baisiausiai supyko, atkalė moralą didžiausią... Po kelių metų žodis pyst buvo išrinktas smagiausiu ištiktuku, po to visi į šį žodį pradėjo žiūrėti nepalyginamai liberaliau.

Aš esu jaunimas ir, savaime aišku, nuolat būnu tarp jaunimo. Paskutinį kartą šį žodį girdėjau ar skaičiau prieš kokius dvejus, galbūt net daugiau metų. (Neskaitant, žinoma, šiandienos, čia.)