Personalo ekspertas apie „Y kartą“: pagrindinis jų bruožas – tikslų neturėjimas

Keli pastebejimai: 1. Autoriui reiketu pasitikrinti tiek gramatines tiek stilistines klaidas pries keliant straipsni nes atrodo mazu maziausiai tragiskai. 2. Kodel tai, apie ka rasoma vardijama kaip minusas? Taip, kai zmones nenori dirbti arba nori dirbti iskart imones vadovais, ta galima vardyti kaip minusa, bet nelojalumas darbdaviui, norejimas padaryti kazka reiksmingo ir pan. Ar tai minusai? Keiciasi laikai, islipkit is sovietinio mastymo. Niekas dabar butu nedalina kaip seniau ir mums, jauniems zmonems, susikurti savo ateiti (ypac tiems, kuriems tevai neisgali padeti) yra gerokai sunkiau. Esant "lojaliu darbdaviui" nera garanto kad tau bus suteikiamos karjeros galimybes kad ir koks geras darbuotojas bebutum, tad naturalu, kad zmogus jausdamas savo sugebejimus ir galimybe kilti, saves nestabdo tam kad "buti lojaliu" ir uzdirbti vadovui Mercedes Benz, o iesko imones, kuri gali pasiulyti tinkama atlygi uz atitinkamus sugebejimus. O del tokiu zmoniu, kurie nori "padaryti kazka reiksmingo" ir atsiranda tokios kompanijos kaip Apple ir tokie produktai kaip iPhone, del tokiu zmoniu Lietuvos lazeriai yra geriausi pasaulyje. Mano isvada tokia: mes neturim augti kaip augot Jus, nes pasaulis nuolat, o ypac nuo 2000m. Keiciasi poreikiai ir keiciasi darbuotojo ir darbo suvokimas, reikalavimai. Norint tapti savarankiskais ir finansiskai saugiais, bei pasirupinti, kad Z karta sekmingai ateitu i pasauli, mums reikia taikytis prie tu pokyciu. Ir tai nera minusas, atvirksciai tai yra pliusas.

Kaip kas nori taip tas gyvena.

Ir vėl straipsnis, kad jaunimas blogas. O ką jam daryti, kad įstojo mokytis ir mato, kad moko ko nereikia? O ką jam daryti, jei niekas be patirties nenori priimti? O ką jam daryti, kad priėmė į darbą ir įmonė nemoka algų kol galiausiai bankrutuoja? O ką jam daryti, kad jo paprasčiausiai nepriima kolektyvas, todėl kad jis jaunas?

Vienok jaunimas nėra blogai, bet toks atrodo tūlam su esama padėtimi „suaugusiam piliečiui“. Ir taip matyt bus kol visuomenė iš vienos pusės nesukurs neįprastos kultūros jaunimui nišos, o iš kitos pusės kol jaunimas nepriderins savo kultūros prie likusios visuomenės normų. Po kurio laiko atsiras sėkmės pvz. iš abiejų pusių, jie išplis ir bus galima laukti naujos kartos Pats gimiau vos pora metų prieš straipsnyje nurodytą ribą, manau, kad ir Y kartos išgyvenama problematika nesvetima, taigi bandau atsakyti: 1. Mąstyt plačiau. Normalu, kad nesusipažinęs su skirtingų disciplinų kontekstais nematai jų ryšių, telieka pasikliauti idėja, kad viskas pasaulyje susiveda ir žmonės kurie keliasdešimt kart ilgiau domėjosi tam tikrom temom nei tu nors kiek nors geriau išmano reikalą ir galbūt derėtų jais pasikliauti - kaip gi gali žinoti ko tau reikia nebūdamas pažinias pasaulio? Platus išsilavinimas raktas į tarpdiscipliniškumą, kurio dėka atsiranda nauji problemų sprendimai. Taip pat jis leidžia geriau suprasti kitus visuomenės narius (leidžia efektyviau bendradarbiaut), o ir kol demokratijoje gyvenam ir turim balso galią visai atsakinga ir išmintinga suprast įvairias sritis, kurias įtakoji tuo savo balsu. 2. Eit savanoriauti, ieškot kur gali produktyviai panaudot žinias ir kurtis portfolio. 3. Matyt bankrotai šiuo metu nėra visuotinis reiškinys, bet jei jau taip nutiko bent gavai praktikos, kuri padės susirasti kitą darbą, o ir darbdavys tikėtina, kad sutiks parašyt rekomendaciją. 4. Bendraut su kolektyvų, pasidomėti kas juos vienija, kuo jie gyvena, surast bendrus sąlyčio taškus (arba juos išsiugdyti) ir bendrauti apie tai - patartina ne apie tai koks Kubilius ***** ir kaip tą ar aną užmušti reiktų, visgi tai griauna visuomenę. Verčiau, bent pradžiai, apie kažką pozityviai, kažkiek nusileidžiant ir nutylint nuomonių skirtumus. Kolektyvas gerokai didesnis už naujoką, normalu, kad jis nepuola taikytis prie jo, čia jau naujokui reik parodyt, kad yra „savas“, o jau kai įsilies į kolektyvą galės keisti jo kultūrą iš vidaus.

Nereikia būt vėpla ir prisitaikyti prie kitų, o ne "rėkti" koks aš išskirtinis ir potencialus ir kaip niekas manęs nesupranta.

Kaip matau tu nesi vienas is tu zmoniu katram rupi savo gyvenime nuveikt kazka prasmingo, tau uztenka plaukt pasroviui kartu su visais niekuo neisiskiriant. Siu dienu problema.... zmones nieko nenori daugiau nei jiems duoda. Dauguma tiesiog patenkinta ka jiems duoda ir bijo istart zodi priestai, graudu. Kaip svaras sako dainoje "mus renkas taip lyg vartytu meniu, cia nebeliko sakalu uztat priviso geniu."

Hmm, įdomiai, pasak straipsnio savęs ieškojimas, tinkamo ir įdomaus darbo ieškojimas yra tikslų neturėjimas. Turbūt autoriaus nuomone didžiausias tikslas yra dirbti bet ką, būti lojaliam bet kam, nieko neklausti ir tik vykdyti nurodymus.

Kaip Y kartos atstovas, galiu pasakyti, kad didžiausia bėda yra visiškai kitoks jaunosios ir senosios kartos požiūris į darbą. X karta darbe žiūri daugiausiai į laikrodį, greičiau tos 5 ir einam iš čia. Kai pasiūlai pasilikti ir pabaigti darbą, kur liko kokia valanda ir bus baigta - žiūri kaip į didžiausią idiotą - juk 5, darbai baigti. Pasilikus truputi po darbo užbaigti projekto, kad galėtum ramiai miegoti ir rytoj imtis kitų darbų, išeidami visi šaiposi ir žiūri kaip į nevisproti. Ką noriu pasakyti, kad manau, jog Y karta yra orientuota į darbo rezultatus, o ne laiką, kurį praleidžia darbe. Jeigu aš baigiu savo suplanuotus dienos darbus anksčiau, aš noriu išeiti iš darbo anksčiau, nes dienos darbai baigti, dienos tikslai padaryti ir neturiu ką daugiau darbe daryti, bet pamėgink tu tai pasakyti darbdaviui, spėkit ką jis atsakys? Tai ir sėdi nieko neveikdamas, apsimesdamas, kad dirbi, kas yra visų žmonių laiko švaistymas, tiek mano, tiek darbdavio. Kol atsiras tokių darbdavių, kurie tai supranta, praeis dar mažiausiai 10-15 metų, kai Y karta pradės kurti darbo vietas. Plius, Y karta auga ant vakarietiškų vertybių, kai X karta augo ant sovietinių, du visiškai skirtingi mąstymai. Mes turim internetą, langą į visą pasaulį ir matom kas darosi jame. Jaunoji karta yra sąžininga, kaip matom, sakykim jaunieji daktarai sako, kad nebeims kyšių iš žmonių, nes supranta, kad tai kenkia visiem. Jie nori padėti valstybėj, nes myli Lietuvą. Aš irgi nepagalvočiau apie kyšio davimą, gavimą ar mokėjimą vokeliuose. Jei darbdavys tai pasiūlytų, iš karto išeičiau iš darbo. O neturim tikslų, nes netampat banko įkaitų ir gyvenant sąžiningai Lietuvoje kažką turėti yra be šansų. Brolis nusipirko maža namą ir mokės už jį bankui iki pensijos. Sesė pasistatę namą ir dar jos vaikai mokės bankui už tą namą, tai ar čia gyvenimas, kai esi įkalintas iki gyvenimo galo mokėti bankams? Nenorim mes tokios ateities, o iš juokingos algos, kurią gauni ir vos galą su galu suduri, ir kai paskaičiuoji, kad nusipirkti, kad ir mažą būtą be banko pagalbos reikėtų taupyti kokių 40 metų, tai tik verkti ir norisi. Ir kas blogiausią, kad abi kartos niekada nesupras viena kitos, NIEKADA. Pripažinsiu tik faktą, kad vertinam save per gerai, neturėdami darbo norim uždirbti daug, bet sakyčiau labiausiai tai įtakoja tai, kad matom, kokios algos yra mokamos vakarų Europoje ir norim uždirbti tokias algas, o ne tokias, kokios yra mokamos Lietuvoje.

Labai abejoju, kad kada nors atsiras supratimas tarp dviejų skirtingu pažiūrų. Ar tai butu tarp X ir Y kartos, ar tarp Y ir Z. Ar šiaip kitokių pažiūrų. Nes tai skirtingos pažiūros, skirtingi prioritetai ir skirtingos vertybės. Dėl algų didžio tai čia tikrai sudėtingas klausimas. Bet galiu garantuoti, kad jų algos netapo tokios didelės per 20 metų. Juk pas mus dar pilna sovietinio mastymo žmonių kurie gyveno dirbtinėje ekonomikoje. Bet kad ir kaip bebūtu, visos turtingos šalys turi ne viena didelę kompanija kuri eksportuoja savo produkcija ar paslaugas į kitas šalis taip importuodama pinigus į šalį. O ką turi Lietuva? Mes turime aukštos klasės lazerių įmonę. Bet kadangi tai yra daugiau mokslinių tyrimų lazeriai, o ne masinio naudojimo įmonė nėra didelė ir yra nedideli pinigų importo mastai. Todėl manau, kad Lietuvoje mažesni atlyginimai nei kitose ES šalyse dėl daugelio skirtingu faktorių. Ir labai abejojų, kad tai greitai pasikeis. Nes mums reikia įdėti per 24 metus nuo laisvos ekonomikos tiek darbo kiek kitos ES šalys įdėjo per 100 metų. Bet kaip rodo praktika tai nėra lengva padaryti, kai žmonės mato skirtumą tarp kitų ES šalių ir Lietuvos, bet nori visko čia ir dabar. O kas svarbiausia iš valstybinio aparato yra mažai susidomėjimo skatinti verslą. Ypač tai matosi naudingųjų žemės išteklių sferoje.

Nelojalumas darbdaviui ir lojalumas idejai/projektui ir bendradarbiams, tai cia isvis tobula Y karta pati tobuliausia, kas cia negerai nesuprantu. Ir isvis kada nors betkurios ankstesnes kartos atstovai yra pasake, kad jaunoji karta yra geresne nei senoji? to niekada nebuvo ir nebus, nes "seniai" yra atsilike nuo gyvenimo ir technologiju.

O ką jam daryti, kad įstojo mokytis ir mato, kad moko ko nereikia? Tai, pas mus aukštųjų vertinimo tokia metodika, pagal kuria kaip nori taip ir gali vertinti. Aišku tik vieną - geriausiai įvertinami daugiausiai studentų turintis universitetai. O ką jam daryti, jei niekas be patirties nenori priimti? Vis sutinku žmonių, kurie pagal savo išmoktą specialybę taip niekada niekus ir nedirbo, nors kai kurie padarė karjerą kitur. O ką jam daryti, kad priėmė į darbą ir įmonė nemoka algų kol galiausiai bankrutuoja? Į tokias firmas patenka jaunimas, kur priima visus norinčius, nes alga tik "po kelių mėnesių". O jei jaunam žmogui tai jau kelintas toks pats darbas, nes kitur jo negavo. O ką jam daryti, kad jo paprasčiausiai nepriima kolektyvas, todėl kad jis jaunas? Oi žinau aš atvejų, kur susėdą viršininkas su vienmečiais pavaldiniais gerti kavos ir viskas aišku, kas antras viršininkas. Prieš juos negali papūsti ne tik jaunimas bet ir vyresni darbuotojai.

prieš 3 ar keturis mėnesius Wired buvo neblogas straipsnis apie X ir Y kartas. kam įdomu - susiraskit ir paskaitykit, nes straipsnis žymiai gilesnis nei šis rašinukas. reziume - kartos vienos kitos nesupranta. ir, greičiausiai, nesupras. Taip, kaip dabar kalbama apie Y kartą, lygiai taip pat buvo kalbama apie x kartą: gėlių vaikai, narkotikai, tikslo neturėjimas, savęs ieškojimas ir t.t. X kartos vaikai nėjo dirbti į tradicines korporacijas, gyveno laisvai, kažką kūrė ir t.t. X karta buvo vadinama "prarastąją" (lost generation). Tipiniai X kartos vaikai - Steve Jobs, Bill Gates, Jeff Bezos ir jų įmonės. Ką jie darė jaunystėje - buvo absoliučiai nepriimtina senesniajai kartai. O pažiūrėkit ką reiškia Apple, Google, Microsoft, Amazon kai šie X kartos vaikai užaugo. Jei žiūrėti ne į JAV, o sau po nosimi - beveik visi turtingiausi Lietuvos žmonės irgi yra X karta. Iš senesnės nei X kartos buvo tik Lubys. Visų dabartinių turtingiausių ir įtakingiausių Lietuvos žmonių (nekalbu apie politikus, tik apie realią vertę visuomenei ir sau kuriančius žmones) jaunystė buvo marga ir spalvinga. Taip, kad viskas sukasi ratu ir yra dėsninga. galbūt mums X kartos atstovams Y karta atrodo "prarasta" ar panašiai, bet praeis 20-30 metų ir mes, X karta, jau būsime pasitraukę, Y karta bus pasiekusi savo aukštumas ir, greičiausiai, lygiai taip pat baisėsis Z karta...

Viskas priklauso nuo valdžios - jei jai svarbu, kad būtų atsėdimas laikas (būtų verta "mokėti kompensaciją už sugaištą laiką") tai tikrai ir neverta sėdėti ilgiau. Sėdi ilgiau - vadinasi nesusitvarkai :) Šiaip visada galima freelancinti, išvis visiška laisvė, bet tai gali būti dar sunkiau nei persilaužti ir ekvipenisualiai atsėdėt laiką. Ir šiaip, žmonės turi susiplanavę asmeninį laiką, ypač jei dar turi vaikų (čia vieną paimt, čia kitą kažkur nuvežt, čia minutė savo pomėgiam) ir laiko normos nėra taip blogai, kaip iš pradžių gali atrodyti :)

Kartų tarpusavio supratimo trūkumas - praktiškai gamtos dėsnis. Visuomet egzistavo, panašu, visuomet ir egzistuos. Kiekvieną kartą veikia vis kita dominuojanti ideologija. Kokios idėjos veikia Y kartą? Vakaruose nuolatos brukama: ieškok-atrask-tapk reikšmingu. Dalis tą ir daro: ieško, tačiau nebūtinai atranda ar tampa reikšmingu. Tuomet seka nusivylimas, nestabilumo, nesaugumo jausmas, įtampa, depresija. Kita dalis pasirenka tapti tuo kuo nori, tarkim, facebooke. Šios dalies gretos gausėja, ko gero ir gausės. TAČIAU, visuomet išlieka dalis žingeidžių, ieškančių ir atrandančių save asmenybių, kurios temps lokomotyvą paskui save, tapdami ateities Steve Jobs, Bill Gates ir t.t. Masės gali degraduoti, tačiau inovatyvi mažuma visada išliks. Apskritai, dominuojantis vakarietiškas individualizmas sudaro visas sąlygas žmogui blaškytis, o technologijos, socialiniai tinklai situacijos netaiso. Taip, Y karta kitokia, ir tai yra natūralu: esame veikiami visuomenėje propaguojamų idėjų ir tų idėjų pasekmių, lygiai taip pat kaip ir praeities kartas veikė vyravusios pažiūros. Pasaulėžiūra keičiasi, ratas sukasi.

Laisvoje rinkoje lojalomas įmonei yra išreikštas mokama alga.