Specialistų patarimai absolventams: vien tik Darbo birža nepadės

Kartais darbuotojai trumpai dirba dėl darbdavio kaltės. Du kursus pabaigęs įsidarbinau pagal specialybę, vasarą - pilnas etatas, mokslo metu - derinama, 0,5 ar 0,75, tai puikus suderinamumas su mokslais. Visgi, darbdavys nemotyvuoja dirbt. Po 2 mėnesių darbo nusprendžiau išeit. Duodamos užduotys - apgailėtinos, jaučiasi, jog esi dalis pinigų plovimo aparato, o tavo kuriamas produktas - niekam neįdomus.

Ką turi minty sakydamas nemotyvuoja? Ar atlyginimas netenkina ar darbas nuobodus? Gal tau darbas tiesog netiko pagal tavo pomėgius, tikslus ar specialybę? Kas dėl jaunimo ir jų darbo paieškų, manau pirmiausiai jiems trūksta elementariausių darbo rinkos ir darbo paieškos žinių nes tiek mokyklose tiek universitetuose jaunimui sistematiškai kabinami makaronai apie dešimtukstantinius atlyginimus ir sekamos pasakos kaip tik baigusius diplomuotus specialistus graibsto darbdaviai. Realybė šiek tiek kitokia, niekas nenori samdyt žmogaus be 2-3 metų patirties toje srityje nes tai yra per nelyg didelės investicijos ir rizika, o jų įgytos (ar nupirktos) žinios paprastai minimalios arba iš vis nieko vertos ir galiausiai gaunasi taip, kad jaunas žmogus jau pradėdamas primą darbą tikisi uždibt tūkstančius tačiau papuola į MMA mėsmalę kur praranda bet kokią motyvaciją ir taip užkerta sau kelią į sėkmę.

Tai tu paaiškink kaip įgyt patirties, kai niekas nenori priimt be patirties dirbti? Ar eit 2 metus už dyką juodžiausius darbus dirbt su maksimalia atsakomybe už padarytą darbą? Kol mūsų darbdavių požiūris bus kad visi ateinantys darbuotojai jau turi būti specialistai su didžiausia patirtim ir įmonei nuo pirmos darbo dienos nešt tūkstantinį pelną neinvestuojant į darbuotoją nė cento, tol dauguma jaunimo ir bėgs į svečias šalis. Protingas darbdavys geriau pasiims ką tik baigusį absolventą ir tuos 2 metus investuos į jo patirtį, kad ateityje ta patirtis atneštų pelną.

Dar jaunas ir siekiu prasmingo darbo. Klientas moka pinigus ne už galutinį produktą, o už dirbamą laiką. Mano darbas buvo sukurt produktą, kurio paskirtis - parodyt klientui, jog darbai vyksta. Universitetas moka kur kas mažiau, bet pačiam malonumas dirbt Universitetui - žinau, jog padėsiu daugeliui studentų. Darbe tiesiog reikėjo imituot, jog dirbu.

Praktika, praktika ir dar kartą praktiką. Dar studijuojant universitete vasaras galima pašvest praktikoms, net jei už tai ir negausi atlygio. Labai svarbu susipažint su verslo procesais, kas kur kaip vyksta, kaip sprendžiamos problemos, prisidėt prie jų sprendimo, jei sudaromos galimybės (kurias reiktų aptart prieš pradedant praktiką) išbandyt kuo daugiau pozicijų ir užduočių. Galbūt viena ar kita įmonė neapmokės net transporto išlaidų bet tu turėsi galimybę susipažint su žmonėmis ir išmokt daugiau nei išmokai universitete, galiausiai turėsi ką įrašyt į CV baigęs universitetą. Kas dėl darbdavių, mažesnėms įmonėms pakankamai sunku užsiauginti specialistą, tiek darbo vieta, tiek kad ir minimalus atlyginimas + mokesčiai, tiek investicijos į mokymus kainuoja ir jų didžiausia baimė yra tokio žmogaus netekimas ar perbėgimas pas konkurentus. Darbdavys aišku tikisi, kad studijas baigęs jaunuolis turės bent minimalias žinias, bet problema yra tame, kad į universitetus stoja ne dėl žinių bet dėl popieriaus, todėl labai dažnai ateina žmonės be žinių, be motyvacijos ir jiems reikia kalt į galvas elementarius dalykus ko neturėtų būt..

Stiprus verslo planas pas juos )

Kad po 2 metų jis neštu konkurentui pelną? Apmokymas labai brangus malonumas, nes kol mokai darbuotojas dirba žymiai lėčiau, bei kažkas turi mokyti, o ne dirbti savo darbą. Todėl apmokyti kainuoja daug ir nesi garantuotas, kad apsimokes nepabėgs pas konkurentus. O jei po metų sugalvos kad ne ten pataikė ir nuspręs eiti į kita sritį? Juk dabar tai populiarėja. Ir kai kas aiškina kad darbą reikia keisti kas pora metų.

Tiesiog palyginimas/pamąstymas. Ar verta dabar duotis be proto ir dar su atsakomybe už išsvajotą tūkstantį? Nusiperki vieną kitą hektarą žemės. Pasodini graikiškų riešutmedžių. Kai pradeda normaliai derėti - skini po aštuonias tonas iš hektaro. Jei už kilogramą penki litai - 40 štukų iš hektaro per metus, bet pardavinėja ir po 12-a pinigų už kg. Sakysit per vėlu, reikės laukti, kol pradės derėti (apie 7 metus). Tai tėvai vietoj kad investuot į "mokslus", mokėt už juos ir pragyvenimą Vilniuje (ar Kaune)(nuomą, mergas, alų,....) - galėjo riešutmedžių pasodint... Nu ar ne taip? Juolab didžiąją dalį metų galima skirti savęs tobulinimui.

Yra įmonių, kuriuos priima ir studentus, bet bent kiek pats susidūriau, ten užmokestis nėra geras, bei tenka dirbti viską (kalbu apie IT), išpradžių įdomu, bet galiausiai į nieką nespecializuojasi ir supranti jog netobulėji, o tik šen bei ten pahackini + didelė darbuotojų kaita.

Pats į tokią pataikiau. Personalo vadovas per telefoną sakė, kad būsiu Jaunesnysis Java programuotojas, darbo sutartyje - Jaunesnysis programuotojas, realiai - su Javascriptu programuot daiktą be paskirties. Yra dar darbuotojų be aiškios priežasties - vienam sako "rašyk beleką, vistiek paskui ištrinsim, patys parašysim iš naujo, kai bus laiko, o dabar mums reikia kažką parodyt".