Ąsočių metodas, padėsiantis jums sutaupyti

Na manau tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Jei viską leidi iš kortelės, tai bent jau SEB'as ir Swedbank siūlo neblogus finansų valdymo įrankius. Aš asmeniškai daugmaž mintinai žinau, kiek kam išleidžiu ir tiesiog dažniausiai esu sąmoningas apie savo pirkinius. Nors realiai nuo algos iki algos negyvenu nuo pat ketvirto kurso (kai tik algą pradėjau gauti), bet įprotis skaičiuoti ir neišleisti visko liko. Jei tau sunku ar neužtenka valios mintinai tvarkyti finansus, ar tiesiog nesusigaudai, visada galima piniginėje susidėti skirtingai pinigus. Arba susirinkti čekius ir namo grįžus susirašyti, kiek kurioje "kišenėje" liko. Per porą mėnesių įprotis ir suvokimas, bent apie kasdienes išlaidas jau bus. Beje, labai šaunu yra maisto krepšelį skirstyti į būtinus ir nebūtinus (užkandžiai ir pusgaminiai). Tada supranti, kad nebūtini produktai dažniausiai sudaro daugiau nei pusę krepšelio vertės.

Žmogus parašė nesąmonę. Bet, kad 80% žmonių nemoka elgtis su pinigais ir tuo nesidomi tai jau panašiau būtų. Atkreipkit dėmesį parduotuvėje prie kasų, kokie žmonės perka loterijos bilietus. Tie kurie nemoka elgtis su pinigais ir jų neturi. Paradoksaliai ta gyventojų niša daugiausiai iššvaisto pinigų ant loterijos bilietų, kur tikimybė laimėti yra praktiškai lygi nuliui.

Apie loterijas - tikimybė laimėti loteriją nenusipirkus loterijos bilieto skiriasi statistiškai nereikšmingai nuo tikimybės laimėti loterijoje nusipirkus bilietą (kalba eina apie pagrindinį prizą). Ne tik dėl bilietų galit atkreipti dėmesį, bet elementariai, ką perka: maisto produktus ar pusgaminius ir mažai vertingą maistą, bet labai brangų, kaip sūreliai, saldumynai, užkandžiai, alkoholis, cigaretės ir t.t.

na, maistas yra maistas, skirtingas pajamas turinčių žmonių sluoksniai skirtingai maitinasi, bet loterijos perkančių asmenų tai absoliuti dauguma žemesnieji sluoksniai. tas pats su greitaisiais kreditais. toks kaip užburtas ratas gaunasi. Pinigų neturi tie, kas nemoka su jais elgtis, o neturi dėl to, kad nemoka su jais elgtis. Vienintelė išeitis iš to rato išmokt atsakingai elgtis su pinigais. Aš kiek kitaip darau, pajamas skirstau taip: 1) Nediskutuotinai padengiami įsipareigojimai. (nuoma, komunaliniai mokesčiai, kaupiamasis draudimas, telefono sąskaita ir pan) 2) Einamosios išlaidos. Jas susiskirstau savaitei, tarkim €100. į tai įeina maistas, transportas, savaitgalis ir pan. Kas savaitės gale lieka neišleista - galima arba dėt į ilgalaikes santaupas arba išleist smulkiems pirkiniams (kelnės batai ir pan). 3) Trumpalaikės santaupos. T.y. tarkim €1000 sąskaitoje, planuotiems stambesniems arba nenumatytiems pirkimams. 4) Ilgalaikės santaupos - investicija į akcijas, obligacijas ar fondus. Nes laikyti pinigus banko sąskaitoje - naudos jokios. Mokantis kontroliuoti asmeninius finansus buvo turbūt didžiausias žingsnis atsikratyti įpročio pirkti, dėl to kad "akys nori", kai į parduotuvę nueini batono nusipirkt, o grįžti pilnais maišais.

Na maistas tas pats nesugebėjimas teisingai planuotis išlaidų.

Na, manyčiau, kad ne man čia vienam būtų įdomu sužinoti į kokius fondus būtų galima merkti pinigus, kad jie "nedulkėtų" banko sąskaitoje.

Aš maitinuosi sveikai, bet mano pusryčiai yra gerokai pigesni nei šitie. Taip pat daržovės nėra brangu, jei jas keiti priklausomai nuo metų laiko, o ne tikiesi kiaurus metus valgyti agurkus su pomidorais. Dėl tų gaunamų 100 litų nebuvau girdėjęs, kad paviekia kredito istoriją. Kas dėl gydymosi amerikiečių, tai tie, kurie išgali, jie turi privatų draudimą, kuris kainuoja tik keletą tūkstančių dolerių per metus (ten nuo daug ko priklauso, tiksliai sumų nepamenu). O jei neturi, tada štai tokios kainos. Tik apendicito operacijos neskrisi į kitą žemyną ar nevažiuosi į kitą šalį, nes dažniausiai tau jau operacijos reikia greitai.

na, kad ir https://www.danskebank.lt/index.php/pri ... -g-fi/2642 https://www.danskebank.lt/index.php/pri ... -g-fi/2649 http://www.nordea.lt/lt/privatiems/inve ... iju-fondai https://e.seb.lt/mainib/web.p?act=FUND_ ... e_2=type_2 praktiškai viskas kyla. Reik tik kiek patiems pasidomėti, pasiskaitinėt vietoj TV žiūrėjimo. Fondai tai ne akcijų birža, rizikos labiau diversifikuotos, net mažos rizikos fonduose paprastai grąža kelis kart viršyja banko siūlomas palūkanas, jau neskaitant to kad net ir tas palūkanas praktiškai suvalgo infliacija.