Jaunuoliams dirbti už minimumą gėda, tačiau darbdaviams jų pageidavimai kelia šypseną

Jei taip šneki, vadinasi nežinai kokie baigia univerus, jau nekalbant apie kolegijas. Nebent baigtas magistras, tai dar gali būti. Bet baigus bakalaurą tas popierius mažai ką reiškia. Vienas iš mano kurso iš vis nesuprato ką baigė, nes viską nusirašė. Nei vieno egzo savarankiškai nelaikė. Kitas bendradarbis ir su magistro diplomu, bet turi mažiau sugebėjimų, nei bakalauro nebaigęs studentas. Baigė tik dėl tėvo įtakos. Nes ta pati specialybė. Todėl tas popierius nieko nereiškia. Visiškai nieko. Yra asmenų kurie viską nusirašė ir realiai nieko nemoka. Yra asmenų kurie viską iškalė, bet nieko nesuprato ir savo žinių negali panaudoti praktiškai. Ir net tuos kurie baigė gerai ir viską išmoko, vis tiek reikia mokyti. Nes bent jau pas mane darbe, be realios praktikos tik baigus magistrą, esi nulis. Tik tiek, kad tau bus kažkiek lengviau suprasti ir išmokti. Bet ne daugiau.

Na esu IT specialistas, ir turbut neblogas. dirbt pradejau dar antrame kurse ir ten pat dirbu jau 10ti metai. Alga beveik 3k eur i rankas, bet pradejau nuo 500lt. Ka labai daznai pastebiu, tai kad tie zmones, kuriuos motyvuoja tik alga, labai daznai perdega tos algos besivaikydami, be to, kompetencija tokiu zmoniu paprastai buna zenkliai mazesne. tikrai geri specialistai tiesiog megaujasi savo darbu ir ji atlieka kur kas geriau, todel ir piniginis ivertinimas didesnis, nors jiems tai nera svarbiausia.

Manau dundukas ką tik baigęs mokslo įstaigą neturėtų gauti daugiau už minimumą.

Pirma, tai darbuotojas turi ne "gauti", o užsidirbti. Kiek darbuotojas uždirbs priklausys nuo to, kiek sugebės sukurti įmonei pridėtinės vertės ir kokio lygio atsakomybę neš. Ir aišku dirbti reikia ne 8 val. per dieną, bet galva.

beveik visos užsienio įmonės nekreipia dėmesio į diplomus. Pvz TDC (Tele Denmark) - vienas iš didžiausių Danijos darbdavių - turi oficialų šūkį savo HR politikai: ''we hire and we fire for attidute''. Mano supratimu (aš irgi esu smulkus darbdavys, samdantis žmones) - labai teisingai. Jauni žmonės turi suprasti, kad baigę universitetą jie turi tik bendrą išsilavinimą, bendrą suvokimą apie aplinką, bet ne specifinius bet kokiam konkrečiam darbui reikalingus įgūdžius. Šiuos įgūdžius jie išmoks tik savo konkrečiame darbe (dažniausiai) trail-and-error būdu. Darbdaviui jų klaidos kainuos, kartais galbūt ne taip ir mažai. Bet jei darbdavys matys, kad žmogaus požiūris pozityvus (kiekvienas darbdavys tam turės savo asmeninius kriterijus) - toks žmogus dirbs ir toliau, bus vertinamas, kils alga. Jei požiūris į darbą neapsiriboja vien rūpesčiu dėl algos dydžio - darbdavys tokį jauną žmogų tikrai bandys išlaikyti, nes tokių jaunuolių reta. Ir alga kils tik tada, kai darbdavys jaus, kad tuo žmogumi galima pasitikėti, kad jis jaučia atsakomybę už darbą, kurį daro. O atsakomybė jaunam žmogui (deja) dažniausiai atsiranda tik tada, kai atsiranda maži vaikai. Tik tada jis / ji pradeda suprasti, kas yra tikra atsakomybė...

Baigęs universitetą žmogus ir neturi būti pasiruošęs dirbti. Jis baigia akademinius mokslus. Žmonęs pasiruošusius dirbti ruošia kolegijos ir profkės.`

Popierius nieko nereiškia, viską lemia tavo orientacija aplinkoje. Į darbą mieliau priimčiau kaimo vaiką norintį užsidirbti, nei išprususį miestietį su bakalauro diplomu.

Labai teisingai. Ir visi šitą turi suprast. Tiek darbdaviai, tiek studentai.

Tai čia beveik visur taip. Lietuvoj universitetai nelabai sugeba suteikt praktinių žinių, todėl iš ten ir išeina dauguma nepasiruošę darbui. Tačiau, rimtoj techniškoj specialybėj, reik įvertint tai, kad nors ir jis nepasiruošęs darbui, tačiau jau iškart jis turi daugiau teorinių žinių, o paimk random veikėją iš gatvės, tai bala žino ant kiek daugiau laiko užtruksi, kol privesi jį prie pageidaujamos būklės, nes reiks ne tik darbo principų išmokint, tačiau ir teorinių žinių nuo nulio. Kokie baigia univerus aš puikiai žinau. Niekas netrugdo pokalbyje dėl darbo bent minimaliai paklausinėt. Tie kurie nusirašinėjo ar neturi jokio supratimo, labai greit suklumpa net ties papraščiausiais klausimais. Blogiausiu atveju, darbdavys gali atleist darbuotoją bandomuoju laikotarpiu. Tiesiog manau, kad reiktų atitinkamai įvertint tuos, kurie stengėsi mokytis ir įgaut žinias, o ne įdarbint kaip kokius neišmanėlius ir sugebančius tik patalpas pašluot už minimumą. Dar ką noriu pasakyt: darbdavys taip pat turi būt suinteresuotas būsimu darbuotoju ir skatint jo norą dirbt. Minimumas atrodo šitaip: "mes mokam tau mažiausiai kiek galim, nes tu dabar esi šlamštas". Kaip tik darbdavys turėtų suteikt tokias sąlygas, kad darbuotojui nereiktų gyvent ant bado ribos ir jis galėtų ramia galva koncentruotis į įmonės veiklą. Jis gi įmonėje mokosi dirbti būtent įmonės naudai.

Šiaip kiek pažįstu aplinkinių, visi daugiausia pasiekę ir daugiausia uždirbantys pradėjo nuo minimalaus atlyginimo, o kai kurie ir to negaudavo. Tie kurie univere buvo ala kieti, nes vidutiniškai uždirbo (tada atrodė, kad labai daug) ir dabar tą patį tebedirba arba emigravo.

Bent jau pirmus 3 mėnesius (bandomąjį laikotarpį) galima padirbi ir už minimumą. Per jį parodysi savo žinias, savo sugebėjimus mokytis, bei įgausi praktikos. Po bandomojo laikotarpio eini tartis dėl didesnio atlyginimo. Jei tavo darbas buvo kvalifikuotas, vadinasi darbdavys į tave jau investavo nemažai pinigų, jei parodei kad gali greitai išmokti konkrečiam darbui reikalingų įgūdžių tada normalus darbdavys tikrai pakels atlyginimą. Žinoma iki tam tikrų ribu. O jei neišeina susitarti su darbdavių eini pas kita. Juk jau turi darbo patirties. Tad bus lengviau.

Bet nu žmonės nesimoko... Universiteto tikslas nėra, niekada nebuvo ir vargu ar bus, suteikti gilias praktines žinias. Praktines žinias suteikia profkė ir kolegija. Įsikalkit tai į galvą. O tai kaip mokyklinukai pezat.

Aš pats oficialiai IT rinkoje startavau prieš 2 metus, neoficialiai ankščiau, bet nelabai kam rūpėjo, o ir nenorėjau ta sritimi užsiimti daugiau, tai pirmas mano atlyginimas buvo 1000LTL į rankas nedidelėj IT įmonėj, jokių lūkesčių neturėjau, sakiau kad ir neapmokamai galiu padirbėt 3 mėnesių, tai vadovas pats pasiūlė sumą. Gal ir blogai kad neapsisprendęs buvau. Po trijų mėnesių išėjau į rimtą įmonę apmokamai praktikai, už tuos pačius 1000LTL tik ant popieriaus, na o po dar 3 mėnesių praktikos atlyginimo šuolis jau buvo daugiau nei trigubas. Bet čia IT, tai neturėtų labai stebinti.

Visų pirštai į save lenkti. Vieni nori uždirbti daug ir iš karto (gana lietuviškas bruožas, būdingas ir verslininkams), kiti nori mokėti kiek galima mažiau. Jaunimas taip pat bijo, kad jiems bedirbant, karjeros galimybės gali būti nulinės, alga su laiku nekilti arba kilti nežymiai. Taip, tokiais atvejais galima pakeisti darbo vietą. Bet tada prasideda replikos ir komentarai apie "Y/Z kartas"; nelojalius, tik algų besivaikančius, dažnai darbovietes keičiančius žmones. Bet lojalumas nepamaitins, mokesčių ir nuomos nesumokės, mašinai ir būstui taupyti nepadės. Todėl manau, kad galima pradėti ir su minimumu, bet jei matai, kad po 3-5 mėnesių nieko nevyksta arba stagnuojama 3-5 metus, tada tikrai verta ieškoti naujo darbo.

Nuo specialybes irgi priklauso. Dabar dirbu ekonomistu ir realiai ta universiteto teorija = darbo praktika. Na ir zinoma kaip raso visi, turejau pradeti nuo minimumo, o kadangi pries tai mokslo metu dirbdamas vadybininku daugiau uzdirbdavau (iskaitant ir pakilus atlyginimui po bandomojo), tai nevisiem tas zingsnis protingas atrode Tikiuosi long-term nebusiu klaidos padares

Priklauso. Ekonomiką irgi baigiau, bet tenka mokytis ir rašyti, ir prezentacijas daryti ne pagal akademinius reikalavimus.

Univeras ismoko vieno dalyko. Ji pabaiges supranti, kad gali dirbti bet ka. Nes kolegija pabaige dar turi kompleksu, kad gal kazko nzn. Toks ir skirtumas, nors istikruju kolegija baige daug daugiau turi patirties. Cia aisku taikau procentam, ne individam Geras buvo mano grupioko komentaras per valdikliu programavimo labora: "va ziurek Dovydai (tikras vardas redekcijai zinomas) nieko nesupranti apie labora, o vistiek padarai ir padarai teisingai, tai tereikia tik info turet kaip atlikti ir gali daryt bet ka. Realiai pan ir yra

Trumpai tariant, universitetas moko atsakyt į klausimą "KODĖL taip reikia daryt?" bei "KAIP tai veikia?", o kolegijos - "KAIP tai padaryti?". Per 3 kursus, 180 kreditų, praktiniams įgūdžiams skirta ~30 kreditų. Visa kita - aiškino KAIP veikia sąrašai, KODĖL šaldytuvo rankena būtent toje vietoje, kur yra, KODĖL reikia rašyti tvarkingą kodą. Studijos toli gražu nėra skirtos "beždžionėms".

Mane toks požiūris varo į nevilti. Dirbau pas tokį vieną po 60-70val per savaite.

Į neviltį varo tokie darbuotojai kaip tu, kuriems reikia 13 valandų, kad atliktu 6 valandų darbą. O jei turi galvą ant pečių, ta 8 valandų darbą padarysi per 6 valandas.