Į valgyklą užsukęs studentas:
– Prašyčiau dviejų dešrelių…
– O! Tai stipendiją gavot? – džiugiai įsiterpia pardavėja.
– …ir septynių šakučių, – nuraudęs užbaigia studentas.

Keista buvo stipendijų gadynė… Kadaise universitetai neprakutusius studentus nors keliomis dešimtimis per mėnesį paremdavo. Dabar tie neprakutę studentai universitetus keliais tūkstančiais per semestrą dantis sukandę remia. Perfrazuojant sparnuotą inteligentiško mužikų baubo, pono Gruiniaus posakį, studentai dabar kantrūs. Bet turbūt niekas nesiginčys – ir anais, ir šiais laikais studentams reikia suktis kaip išmano. Ir jie sukasi. O vis dėlto jie sukasi! Ir dar kaip sukasi :)

Komentarai (6)