Išskirtinius motociklus kuriantis Klaudijus Štelmokas: „Žmogaus gyvybe neeksperimentuoju“ (Video) (0)
Kėdainių rajone įsikūrusi motociklų dirbtuvė nė iš tolo nepanaši į tradicinį garažą, kuriame liejasi tepalai, meistrai keikiasi, o į rankas paėmus įrankį delnas išsitepa purvu. Pėdžių kaime įkurta motociklų remonto įmonė išskirtinė, čia skamba muzika, meistrų rankos švarios, o aplinka primena muziejų, kuriame kiekviena smulkmena – eksponatas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dirbtuvių „Killer custom“ įkūrėjui Klaudijui Štelmokui dar tik 33 metai. Per savo amžių jis jau spėjo padirbėti ne tik maitinimo įstaigos darbuotoju, bet ir ragavo valstybės tarnybos duonos, grojo pankroko grupėje ir tapo idėjiniu lyderiu motociklų tobulinimo dirbtuvėse.
Dešimtmetį motociklus tobulinantis K.Štelmokas daugiau nei prieš metus įsikūrė naujose patalpose, esančiose Kėdainių rajone, Pėdžių kaime. Seniau patalpos buvo nuomojamos, tačiau kaip sako Klaudijus, svetimose patalpose buvo gaila investuoti savo pinigus, kad dirbtuves įsirengtų taip, kaip norėtų.
Pasinaudojęs Europos Sąjungos paramos lėšomis pagal programą „Verslo plėtra kaimo vietovėse“ K.Štelmokas įsigijo sklypą Kėdainių rajone ir pastatė motociklų dirbtuves, kokių Lietuvoje dar nėra buvę.
Dviejų aukštų pastatas pasižymi ne tik įdomiu interjeru, bet ir ypatingomis dirbtuvėmis, kurios atrodo tarsi gyvenamasis kambarys. Švara, muzika ir gera nuotaika – trys dalykai, tapę vizitine kortele. Klaudijus prisipažįsta, kad vis dažniau sulaukia smalsuolių vizitų, kurie nori tiesiog pasižvalgyti po dirbtuves ir įsitikinti savo akimis, kad remonto dirbtuvėse taip pat gali būti švaru, ant žemės nesimėto tepaluoti skudurai ar varžtai.
Susitikimo pradžioje paklausėme Klaudijaus, kiek jam metų: „Sulaukiau Kristaus amžius, privalėsiu per šiuos metus sukurti kažką ypatingo“, – nusikvatojo pašnekovas. Iš tiesų, Klaudijus jau sukūrė daugiau nei 40 ypatingų motociklų. Kiekvienas jų unikalus, antro tokio nėra. Tad apie tai ir šnekėjome su jų autoriumi.
– Nuo ko viskas prasidėjo? Papasakokite apie savo dirbtuvėse daromus projektus.
– Nuo ko viskas prasidėjo, negaliu pasakyti, kiek save pamenu, visad domėjausi technika. O čia mestiuninguojam motociklus, bet tas žodis nelabai gražus, ne lietuviškas. Gražiau skamba, kai sakom, jog perdarinėjam motociklus.
– Tik perdarinėjate?
– Iš tikrųjų tai ne, būna, kad motociklus gaminame beveik nuo nulio. Kaip tik šiuo metu yra gaminami trys motociklai. Sakyti, kad visai nuo nulio, negalima, nes visko pats nesukursi. Pavyzdžiui, viename dabar daromų motociklų bus pakeista beveik viskas, liks tik rėmas ir šakė. Bus keičiamas bakas, sėdynė, ratai, duslintuvas, sparnai, į variklį dėsime turbiną ir t.t. 90 procentų tai bus visiškai naujas motociklas. Kai kurių darbų Lietuvoje atlikti negalime. Pavyzdžiui, rėmą galima pervirinti ir pas mus, ir meistrai tai padarys gerai, bet nebus garantijos. Todėl rėmus mes vežame virinti į Vokietiją, kur gauname sertifikatą ir dokumentus. Nenoriu eksperimentuoti su žmogaus gyvybe.
Dešimtmetį motociklus tobulinantis K.Štelmokas daugiau nei prieš metus įsikūrė naujose patalpose, esančiose Kėdainių rajone, Pėdžių kaime. Seniau patalpos buvo nuomojamos, tačiau kaip sako Klaudijus, svetimose patalpose buvo gaila investuoti savo pinigus, kad dirbtuves įsirengtų taip, kaip norėtų.
Pasinaudojęs Europos Sąjungos paramos lėšomis pagal programą „Verslo plėtra kaimo vietovėse“ K.Štelmokas įsigijo sklypą Kėdainių rajone ir pastatė motociklų dirbtuves, kokių Lietuvoje dar nėra buvę.
Dviejų aukštų pastatas pasižymi ne tik įdomiu interjeru, bet ir ypatingomis dirbtuvėmis, kurios atrodo tarsi gyvenamasis kambarys. Švara, muzika ir gera nuotaika – trys dalykai, tapę vizitine kortele. Klaudijus prisipažįsta, kad vis dažniau sulaukia smalsuolių vizitų, kurie nori tiesiog pasižvalgyti po dirbtuves ir įsitikinti savo akimis, kad remonto dirbtuvėse taip pat gali būti švaru, ant žemės nesimėto tepaluoti skudurai ar varžtai.
Susitikimo pradžioje paklausėme Klaudijaus, kiek jam metų: „Sulaukiau Kristaus amžius, privalėsiu per šiuos metus sukurti kažką ypatingo“, – nusikvatojo pašnekovas. Iš tiesų, Klaudijus jau sukūrė daugiau nei 40 ypatingų motociklų. Kiekvienas jų unikalus, antro tokio nėra. Tad apie tai ir šnekėjome su jų autoriumi.
– Nuo ko viskas prasidėjo? Papasakokite apie savo dirbtuvėse daromus projektus.
– Nuo ko viskas prasidėjo, negaliu pasakyti, kiek save pamenu, visad domėjausi technika. O čia mestiuninguojam motociklus, bet tas žodis nelabai gražus, ne lietuviškas. Gražiau skamba, kai sakom, jog perdarinėjam motociklus.
– Tik perdarinėjate?
– Iš tikrųjų tai ne, būna, kad motociklus gaminame beveik nuo nulio. Kaip tik šiuo metu yra gaminami trys motociklai. Sakyti, kad visai nuo nulio, negalima, nes visko pats nesukursi. Pavyzdžiui, viename dabar daromų motociklų bus pakeista beveik viskas, liks tik rėmas ir šakė. Bus keičiamas bakas, sėdynė, ratai, duslintuvas, sparnai, į variklį dėsime turbiną ir t.t. 90 procentų tai bus visiškai naujas motociklas. Kai kurių darbų Lietuvoje atlikti negalime. Pavyzdžiui, rėmą galima pervirinti ir pas mus, ir meistrai tai padarys gerai, bet nebus garantijos. Todėl rėmus mes vežame virinti į Vokietiją, kur gauname sertifikatą ir dokumentus. Nenoriu eksperimentuoti su žmogaus gyvybe.
– Kiek laiko trunka motociklo tobulinimas?
– Motociklą pagaminti užtrunka iki dviejų metų. Tiek truko ilgiausias projektas. Tai nereiškia, kad prie motociklo ištisai dirbi. Tas laikas užsitęsia, kol gauni kažkokią detalę, kol nudažai, kol viską sureguliuoji, kol darbus atlieka kiti – dažytojai, virintojai ir panašiai. Pats visų darbų atlikti negali, daug yra subrangos, visur yra eilės ir tenka laukti.
– Kas yra jūsų klientai?
– Paprasti baikeriai. Žmonės, kurie su motociklais važinėja. Darome motociklus, su kuriais galima ir reikia važinėti, nedarome jų tam, kad jie stovėtų tik dėl grožio.
Trys iš dešimties motociklų lieka Lietuvoje. Visi kiti iškeliauja į užsienį. Dažniausiai mes patys perkame motociklą, perdarome jį, o tada ieškome jam pirkėjo. Didžiausia mūsų rinka Vokietija, ten ir konkurencija didžiausia. Bet pastaruoju metu ir Lietuvoje jaučiamas pagyvėjimas. Vis daugiau lietuvių pradėjo vertinti tokius motociklus. Šie motociklai laikui bėgant nenuvertėja.
– Dalyvaujate parodose? Dirbtuvėse yra apdovanojimų.
– Būna konkursai. Netgi Lietuvoje yra konkursas, kuris vyksta kartą per metus. Seniau važiuodavome ir į užsienį, bet tai yra gan brangu. Šiais metais to nedarysime, nes jeigu jau važiuoti, tai reikia ir laimėti, vien tam, kad dalyvautume, to daryti neketinu.
– Tai pas jus galima ne tik pasitobulinti, bet ir įsigyti motociklą?
– Pas mus atvažiavęs motociklo nenusipirksi, mes esame „custom shop'as“, pardavinėjame savo apdailos dalis, kurias gaminame, bei perdarinėjame kitų gamintojų motociklus.
Europoje šiuo metu sparčiai populiarėja iš Amerikos atkeliavę „bagger“ tipo motociklai. Tai kelioniniai touring tipo motociklai, po patobulinimo jie tampa labiau ekstravagantiški – dideliais ratais, prailgintais krepšiais, išplatintais bakais. Mes gaminame plastiko dalis būtent tokiems motociklams.
– Ar yra motociklų mados?
– Mados, kaip ir visur, yra ir jos, kaip visur, keičiasi. Vis atsiranda koks nors naujas mados šauksmas. Per pastaruosius 10 metų daug kas pasikeitė, atsirado „bagger'iai“, grįžo „cafe racer'iai“, „bobber'iai“. Motocikluose, kaip ir visame mene, stiliai pradėjo maišytis, kaip televizija maišosi su opera, taip ir motociklų madose prasidėjo maišymasis – ant „čioperių“ uždeda „enduro“ratus, dar kokią dalį nuo ko nors kito. Išnyko ribos. O kas diktuoja madas, net neįsivaizduoju, manau, jas diktuoja atsitiktinumas. Padariau kaip noriu, o jei gerai išėjo, tai ir kiti pradėjo taip daryti.
– Kuris motociklas iš jūsų tobulintų pačiam yra pats geriausias?
– Tokio dar nesu padaręs ir ačiū Dievui, nes kai padarysiu, tai tikriausiai teks viską pabaigti. Tikriausiai niekados tokio ir nesukursiu, visada bus tokių, kurie padarys dar geriau. Kartais atrodo, kad kurdamas motociklus noriu pats sau įrodyti, kad tai nėra vien tik varžtai, tai ir menas, ir daug sunkaus darbo.
– Kokį motociklą vairuojate?
– „Buell“ firmos motociklą, „sport touring“ klasės, tačiau pasidarė nebeįdomu važinėtis. Manau, dėl to, kad motociklas nebe tas. Reikės įsigyti kitokį. Svajonė yra 48 metų „Harley Davidson“, bet jis labai brangus. Labiausiai man patinka taip vadinami „oldskul'ai“. Nesu nusistatęs prieš jokius motociklus. Motociklas yra savaime gerai.
– Ar saugiai jaučiatės su motociklu miesto gatvėse?
– Važiuodamas motociklu tu turi būti pirmas. Ne dėl to, kad nori kažką aplenkti, o todėl, kad kontroliuotum situaciją. Būdamas pirmas gali būti ramus, kad tau niekas nepakiš, neužstabdys, tu kontroliuoji situaciją.
– Galima sakyti, kad motociklai yra jūsų gyvenimas?
– Meilė motociklui baigiasi tuomet, kai jį pabaigi, po to iš karto norisi daryti kitą. Tai nesibaigiantis procesas. Motociklai yra hobis, dabar tai ir darbas, bet gali būti, kad po kiek laiko neturėsiu nieko bendro su jais. Nesu labai prisirišęs, prisiekęs.
Nemėgstu, kada daiktai riboja. Nenoriu užsilipinti kažkokios etiketės. Nenoriu prie nieko prisiskirti, noriu daryt tai, kas patinka dabar. Dabar man tikrai patinka konstruoti motociklus, bet negaliu garantuoti, kad tai darysiu visą gyvenimą.
– Motociklą pagaminti užtrunka iki dviejų metų. Tiek truko ilgiausias projektas. Tai nereiškia, kad prie motociklo ištisai dirbi. Tas laikas užsitęsia, kol gauni kažkokią detalę, kol nudažai, kol viską sureguliuoji, kol darbus atlieka kiti – dažytojai, virintojai ir panašiai. Pats visų darbų atlikti negali, daug yra subrangos, visur yra eilės ir tenka laukti.
– Kas yra jūsų klientai?
– Paprasti baikeriai. Žmonės, kurie su motociklais važinėja. Darome motociklus, su kuriais galima ir reikia važinėti, nedarome jų tam, kad jie stovėtų tik dėl grožio.
Trys iš dešimties motociklų lieka Lietuvoje. Visi kiti iškeliauja į užsienį. Dažniausiai mes patys perkame motociklą, perdarome jį, o tada ieškome jam pirkėjo. Didžiausia mūsų rinka Vokietija, ten ir konkurencija didžiausia. Bet pastaruoju metu ir Lietuvoje jaučiamas pagyvėjimas. Vis daugiau lietuvių pradėjo vertinti tokius motociklus. Šie motociklai laikui bėgant nenuvertėja.
– Dalyvaujate parodose? Dirbtuvėse yra apdovanojimų.
– Būna konkursai. Netgi Lietuvoje yra konkursas, kuris vyksta kartą per metus. Seniau važiuodavome ir į užsienį, bet tai yra gan brangu. Šiais metais to nedarysime, nes jeigu jau važiuoti, tai reikia ir laimėti, vien tam, kad dalyvautume, to daryti neketinu.
– Tai pas jus galima ne tik pasitobulinti, bet ir įsigyti motociklą?
– Pas mus atvažiavęs motociklo nenusipirksi, mes esame „custom shop'as“, pardavinėjame savo apdailos dalis, kurias gaminame, bei perdarinėjame kitų gamintojų motociklus.
Europoje šiuo metu sparčiai populiarėja iš Amerikos atkeliavę „bagger“ tipo motociklai. Tai kelioniniai touring tipo motociklai, po patobulinimo jie tampa labiau ekstravagantiški – dideliais ratais, prailgintais krepšiais, išplatintais bakais. Mes gaminame plastiko dalis būtent tokiems motociklams.
– Ar yra motociklų mados?
– Mados, kaip ir visur, yra ir jos, kaip visur, keičiasi. Vis atsiranda koks nors naujas mados šauksmas. Per pastaruosius 10 metų daug kas pasikeitė, atsirado „bagger'iai“, grįžo „cafe racer'iai“, „bobber'iai“. Motocikluose, kaip ir visame mene, stiliai pradėjo maišytis, kaip televizija maišosi su opera, taip ir motociklų madose prasidėjo maišymasis – ant „čioperių“ uždeda „enduro“ratus, dar kokią dalį nuo ko nors kito. Išnyko ribos. O kas diktuoja madas, net neįsivaizduoju, manau, jas diktuoja atsitiktinumas. Padariau kaip noriu, o jei gerai išėjo, tai ir kiti pradėjo taip daryti.
– Kuris motociklas iš jūsų tobulintų pačiam yra pats geriausias?
– Tokio dar nesu padaręs ir ačiū Dievui, nes kai padarysiu, tai tikriausiai teks viską pabaigti. Tikriausiai niekados tokio ir nesukursiu, visada bus tokių, kurie padarys dar geriau. Kartais atrodo, kad kurdamas motociklus noriu pats sau įrodyti, kad tai nėra vien tik varžtai, tai ir menas, ir daug sunkaus darbo.
– Kokį motociklą vairuojate?
– „Buell“ firmos motociklą, „sport touring“ klasės, tačiau pasidarė nebeįdomu važinėtis. Manau, dėl to, kad motociklas nebe tas. Reikės įsigyti kitokį. Svajonė yra 48 metų „Harley Davidson“, bet jis labai brangus. Labiausiai man patinka taip vadinami „oldskul'ai“. Nesu nusistatęs prieš jokius motociklus. Motociklas yra savaime gerai.
– Ar saugiai jaučiatės su motociklu miesto gatvėse?
– Važiuodamas motociklu tu turi būti pirmas. Ne dėl to, kad nori kažką aplenkti, o todėl, kad kontroliuotum situaciją. Būdamas pirmas gali būti ramus, kad tau niekas nepakiš, neužstabdys, tu kontroliuoji situaciją.
– Galima sakyti, kad motociklai yra jūsų gyvenimas?
– Meilė motociklui baigiasi tuomet, kai jį pabaigi, po to iš karto norisi daryti kitą. Tai nesibaigiantis procesas. Motociklai yra hobis, dabar tai ir darbas, bet gali būti, kad po kiek laiko neturėsiu nieko bendro su jais. Nesu labai prisirišęs, prisiekęs.
Nemėgstu, kada daiktai riboja. Nenoriu užsilipinti kažkokios etiketės. Nenoriu prie nieko prisiskirti, noriu daryt tai, kas patinka dabar. Dabar man tikrai patinka konstruoti motociklus, bet negaliu garantuoti, kad tai darysiu visą gyvenimą.
(17)
(1)
(16)