Darbuotojų atrankos specialistė ėmė ieškoti darbo ir pakraupo

Jo, pardavimu vadybininkui 600 eur tik centai. Uztat darbuotojui, kuris tas nupirktas prekes veliau visa menesi "tase", tai yra dideli pinigai Jau kam kam, bet pardavimu vadybininkams meiles nejauciu - suprask ilindo i tarpa tarp gamyklos ir kliento ir nori didziausia gabala atsipjaut Kad bent ismanytu ka parduoda... bent puse vadybininku numeta kataloga - tu pats zinai ko cia tau labiau reikia O personalo atranka tai tikrai su kosmosu bendrauja. Cia Lietuvoj kokie 90% kompaniju dirba tarybiniais metodais, o jie CV skaito taip tarsi i google darbintumeisi. Na bent viena pamate kokiam katile pati sriuba vire

Ji rašo: "Gal kreipkitės pagalbos į atrankų įmonę?" Iš mano praktikos, tai kiek teko eiti į personalo atrankos agentūras (kaip kandidatui) beveik visur įspūdžiai buvo baisūs... 2 kartus visiškai neteisingai nupasakojo pozicija, viena karta mergaitė klausinėjo standartinių klausimų, o net išdiskutavus kad pretenduočiau į dvi pozicijas vis tiek atranka tęsė pagal kažkokį šablona kurį buvo pasiruošusi tik vienai iš jų. Dar baisiau kai nueini į atrankos agentūra, po to į įmonę, o ten paaiškėja, kad įmonė turi personalo vadovę ir pastaroji klausinėja TO PATIES kaip ir mergaitė agentūroje.

Jei šita specialistė su potencialiais darbdaviais kalbėjo lygiai tokiu pat gatviniu stiliumi (nemeluokit, mokėkit normalią algą ir pan.), tai dėl prastų rezultatų stebėtis nereikia.

MindaugasV85 nu tu supuvęs esi iš vidaus, bet antra dalis komentaro tikrai teisinga, kalbant apie įmonių darbą tarybiniais metodais. Bet apie vadybininkus prašovei, tikras geras vadybininkas įdeda daug pastangų, įdėjų ir laiko, kad surasti daugiau kleintų, parduoti daugiau, ir kad uždirbtų ne tik jis pats, bet ir įmonė, kurioje jis dirba. P.S. aš nesu pardavimų vadybininkas, bet dirbu įmonėje, kur šalia sėdi bent keturi.

Straipsnis nėra baisiai ilgas, tai galėtum bent su pertraukėle jį perskaityt, ne tik paryškintus žodžius. Čia ji tamstos minėtom (ir straipsny paryškintom) frazėm tiesiogiai nekalbėjo su potencialiais darbdaviais. Čia tiesiog darbo ieškančios ir, kaip supratau, su nemenka patirtim moters įspūdžiai ieškant darbo. O tos paryškintos frazės tik patarimas šį straipsnį skaitantiems darbdaviams, kurie ieško kažkokios srities specialistų su patirtim. Paprasta.

?“ iki nuolatinio įsakinėjimo liepiamąja nuosaka. Iš šios rašliavos matosi daugiau ne autorės patirtis, o storžieviškumas.

"Mokėkit normalią algą" yra vienintelis atsakymas tiems, kuriem pastoviai trūksta "Gerų darbuotojų".

Taip, vadybininkai iš vienos pusės atlieka gerą darbą - supažindina pasaulį su naujovėmis, nurodo kur tas naujoves tikslinga panaudoti. Taip pat daugeliui kompanijų dirbti per "platinimo padalinius" gerokai paprasčiau, nei tenkinti individualius užsakymus. Bet vis tiek nesuprantu už ką vadybininkas turi gauti algą pvz. tokioje situacijoje: Aš ieškau tarkim kažkokios pakuotės savo produktui, sulaukiu pasiūlymų iš 5 vadybininkų (kompanijų), atsirenku patraukliausią variantą, užsakau 10 tūkst. vnt šį mėnesį - vadybininkas nuo šio užsakymo uždirba 1000 EUR. Tačiau kitą mėnesį aš vėl užsakau tuos pačius 10k, nors tokio kaip vadybininko man jau nebereikia. Tai už ką anam dabar turiu mokėt? Anas gali ilsėtis ir vis tiek jo sąskaita pilnės dėl to, kad prieš tai gerai dirbo. Tai pvz dabar aš, kaip įrenginių gamintojas, gal irgi turėčiau iš savo klientų imti "mėnesinį mokestį", nes tai matai čia mano įrenginys jam pinigus uždirba Kita vadybininkų blogoji pusė: jie tau sugebės įsiūlyt ir tai, ko tau tikrai nereikia, pvz. dar vieną telefoną su didele akcija Ir dar blogesnė vadybininko pusė ta, kai jis pats nelabai supranta ką parduoda, bele pigiau - tai pirk. Na o vadybininko darbo rezultatai vertinami pagal padarytą pelną. O mes jau matom prie ko veda besaikis vartojimas (kalbu apie gamtą). P.S. po "kad" bendratis nerašoma (kad surastų, parduotų).

Pala pala, tai jei aš esu pakankamai gudrus kad surasčiau tau paslaugų ar prekių tiekėjus, tai tu mano paslaugomis ir naudokis. Kodėl dabar tas vadybininkas turėtų atskleisti tiekėjo tapatybę (tarkim kitom situacijom) arba prieš sudarydamas su tiekėju sutartį nenurodyti sąlygos jog tik per jį jis gali tau parduot? Sutinku kad jis neprisideda prie produkto kokybės, tačiau jei sugeba ekonominę sistemą palenkti į savo pusę, tai tik galima paploti jam už gudrumą. Būk gudrus - apgauk kitus.

a) didžioji dalis gamintojų mane nukreips pas savo "atstovus", o tavo gudrumas čia bus tik tame, kad tapai jų atstovu persimetęs keliais žodžiais kokioj parodoj ar šiaip email nusiuntęs su užklausa, kad nori jiems atstovauti; b) ačiū, suradai, uždirbai, ko dar nori? Kad iki gyvenimo galo tau mokėčiau? c) jei aš perku produktą, tai noriu gauti jo pilnas technines specifikacijas, sertifikatus ir garantijas. O tai gali pateikti tik gamintojas (tiksliau dokumentai turi būti paruošti gamintojo, su visais antspaudais ir parašais). Kaip tu tai gali nuo manęs slėpti? NEGALI! d) "Būk gudrus - apgauk kitus" - ir čia ta visuomenė, kurioje turėčiau rodyti pagarbą aplinkiniams?

MindaugasV85 labai jau primityviai įsivaizduoji prekybą. O ir gamintoją tapatinį su tiekėju. a) labai retais atvejais galima taip lengvai tapt atstovu. Nebent tai visiškai nežinoma ir nepaklausi produkcija. Žinomo gamintojo distribuciją labai sunku gaut, derybos trunka ne vieną mėnesį ir potencialus atstovas turi atitikt aibę kriterijų bei nemažai įsipareigot. b) o tu turi kitą pasirinkimą? Prekybininkas ne labdaros organizacija, kiekvieną kartą kai tau kažko reikės iš jo, jis pasiims savo antkainį. c) niekas nuo tavęs gamintojo ir neslepia, gausi visus dokumentus kurie tau priklauso. Tačiau gamintojai beveik niekuomet tiesiogiai su klientais nedirba, net ir tiekėjai turintys distribuciją dažnai neturi teisės parduot prekes galutiniam klientui.

Visiška teisybė. Turint nors kiek darbinės patirties, tas agentūras verčiau apeiti. Tas pats – kalbant apie didelių įmonių HR departamentus. Deja, ir apie tech.lead'us. Šitie visiškai neatlieka namų darbų, o į pokalbį atvyksta tarsi į daužtų mašinų turgų. Taip, manęs nedomina klausimai iš CV. Darbdavys ar galvų medžiotojas turėtų pats pažinoti ne vieną specialistą iš mano sferos; jis turi visas galimybes išgūglinti mano sėkmes ir nesėkmes. Aš apie potencialią darbovietę dažniausiai žinau tik tiek, kiek informacijos jie pateikia savo saite plius gandai. Manęs nedomina klausimai apie kažkokią specifikaciją, kurią skaičiau prieš 10 metų. Galbūt esu dirbęs su versija 15 ir su versija 20, tai nafik turiu žinoti, nuo kurios versijos iš intervalo 16-19 šalia penkių punktų atsirado šeštasis, ir juoba nežadu visko iškalti vien todėl, kad potencialaus darbdavio atstovas prieš savaitę apie tai skaitė vikipedijoje. Manęs nedomina klausimai apie pinigus, transporto priemonę ir šeimyninę padėtį. Čia renka komandą – tad jis ir privalo išdėstyti kontekstą. Jis žino numatytą biudžetą, komandos sudėtį ir pareigas, atsakomybes, įmonės viziją. Jis turi savo specifinį žodyną, kurio aš niekaip negaliu iki galo žinoti. Apskritai, jei yra galimybės – geriausia susirasti asmeninį agentą. Tokį, kuris nepatingės su pačiu rimčiau susipažinti, ir nebijos pakritikuoti silpnų vietų. Tokį, kuris bus dalyvavęs ne viename įdarbinime (tegu ir kaip labiau patyrusio agento asistentas) ir saugodamas savo reputaciją nebandys tavęs parduoti bordeliui už maistą. Agentu save vadinančio biurokrato, kurio darbas tesusiveda į CV suskirstymą po stalčiukus, niekam nereikia, tegu eina darbo biržon vadybininkaut. Kaip specialistas, kiekvieną dieną investuoju kažkiek laiko į profesinį tobulėjimą, rinkos tendencijų sekimą, savianalizę. Daugiau nei įmanoma papasakoti per pusvalandžio trukmės aklą pasimatymą. O atstovauti pasisiūlo kažkoks anoniminis liurbis iš agentūros, kuris nieko negali pasiūlyti geriau nei LinkedIn! (išskyrus faktą, kad jam pirmajam sukrenta visi darbo/darbuotojo paieškos skelbimai)

Jeigu imone gamina/pardavineja preke/paslauga, kuriai absoliuciai nera jokios konkurencijos, ir prie jos zmones stoja i eile, kaip prie duonos rusu laikais, tuomet tokiai prekei ar paslaugai pardavimu vadybininkas yra absoliuciai nerekalingas. O kuomet kalbame apie zveriska konkurencija, minimalias pelno marzas ir klientus, katrie kartais megsta pamirst susimoket uz prekes ar paslaugas - geras pardavimu vadybininkas yra butinas. Ir jis tiesiog privalo buti gerai apmokamas. Nes blogai apmokamas geras pardavimu vadybininkas labai greitai iseis pas konkurentus, ir su savim issives visus nuolatinius klientus.

Tai tu man tada pasakyk, kaip pasaulyje Lietuva turi išlikti konkurencinga su savo gaminiais, kai gaminio komponentų kaina parduodama su 100% ir didesne marža? Gerai, tu kaip vadybininkas uždirbi, bet kaip iš to uždirbti man? Sprendimas - ieškoti būdų kaip tave apeiti. Tai tada ir kreipiesi tiesiai į gamintoją, o šis pasiūlo kreiptis atgal į tave. Kad bent jau dirbtumėt su ta 20-30% marža, tai dar būtų galima kažką daryti. Ir turiu tam puikų pavyzdį: prekes perku iš 2 kinų gamintojų, tai pas vieną gamintoją vienas komponentas kainuoja 6 dolerius (jau net neprašant jokių nuolaidų), tuo tarpu Lietuvos parduotuvėse kaina tokio pat komponento prasideda nuo 50 EUR (ir dar svarbiausia tų pačių kiniečių ar taivaniečių). Ok, prie tų 6 dolerių pridėk siuntimą, muitą, bankines operacijas, bet kaina vis tiek nebsu didesnė nei 12 USD. Vokeitijoj parodoj kartą klausiu vienos didelės Europos kompanijos, kiek maždaug kainuoja tas komponentas, tai tas sako apie 80 EUR (žinoma jis tikslios kainos tuo metu nežinojo). Na Lietuvoj atstovas užsiprašė 300+ EUR. Va jūs ir dirbat, vadybininkai didieji

Bet tai blemba, tu gi turi pasirinkimo laisve. Niekas su sakem i pilva iremes nesiulo tau pirkt is to vadybininko. Pats gi rasai, kad kinijoj kazkokius sudelius perki po 6usd - nu ir cia tavo alternatyva, kuria esi laisvas pasinaudot. As pats irgi perku daug visokiu elektroniniu suduku tiek is vietiniu parduotuviu, tiek is kinijos e-shopu. Ir cia randu viena esmini skirtuma - jeigu reikia greitai tai perku uz brangiai, is vietines parduotuves. Jeigu galiu laukt menesi - tada perku is kinieciu. Vat jeigu vietine parduotuve siulo pirkt brangiai ir zada pristatyt uz menesio - man ta parduotuve nereikalinga, nes uz menesio as galiu gaut pigiai. Simple-pimple.

MindaugasV85, eilinį kart demonstruoji savo nesigaudymą aplinkoje. Gamintojams nusišikt ant tokių mažmenininkų perkančių po 10k "kažko". , jeigu iš jų tie "vadybininkai" nuperka (t.y. perparduoda kažkam) visą produkciją, tai kam dar sukt galvą dėl kažkokių pardavimų? Lygiai dėl tos pačios priežasties, kokia nors "Coca cola" neatidarinėja savo mažmeninių parduotuvių, kur prekiautių vien savo gaminiais, o atiduoda visą produkciją didmenininkams (pvz maxima) kurie atlieka lygiai tą pačią funkciją. Perparduoti prekę ir pasiimti savo maržą.

Labai puikų pavyzdį davei, kodėl geriem pardavimų vadybininkam 600 Eur yra centai. Jeigu jis sugeba parduot produkta už 300 Eur, kurį kiti parduoda už 80 Eur, tai toks vadybininkas yra vertas gerokai daugiau nei 600 Eur algos. Ir šiuo atveju būtent būtent perkančios įmonės atstovas nėra vertas net minimumo, jei nesugeba nusiderėt, ar surast alternatyvaus tiekimo.

, ne ne, tu tik manai ar nori manyti, kad jis yra vertas "gerokai daugiau"! Prisimink istoriją su M. Shkreli (žmogus, kuris per naktį tapo vienu nekenčiamiausiu pasaulyje). Tai pagal tave, jis yra vertas daug, labai daug, ir dar labai labai daug daug!!! Verslas turi būti skaidrus, konkurencingas, o atlyginimas pagal įdėtas pastangas, o ne pagal tai, kaip ką sugebėjai apmaut!

Lygini visiškai skirtingus dalykus, kaip pavyzdį pateiki monopolininką, kuris neturi jokių konkurentų ir tik jis nustato kainą. O dabar diskusija vyksta, apie produktų kainas kurias nustato rinka. Lygini šūdą su sviestu, konsistencija panaši, bet tai ne tas pats produktas. Toks vaizdas, kad visiškai nesupranti kaip veikia rinkos ekonomika ir net pagrindinių procesų prekyboje nežinai.

Esmė, kad joks darbdavys nemokės jokiam vadybininkui daugiau nei jis atneša naudos įmonei. O tu dabar bandai įrodinėt, kad jų atlyginimai nepagrįsti. Jei moka, reiškia tiek verti. Esi eilinis viskuo nepatenkintas verkšliantojas.