„Hakeris“ – tai ne tas, kuris įsilaužia į kompiuterių sistemas ir pavagia duomenis. „Hakeris“, pačių hakerių teigimu – tai tas, kuris „nulaužia“ kasdienybėje pasitaikančius daiktus ar procesus ir juos pagerina, kuris aktyviai rūpinasi savo aplinka ir ją kuria ir kuris noriai dalijasi savo žiniomis su pasauliu. Hakeris gali būti bet kas ir bet kuris iš mūsų, jei tik randa daugiau priežasčių „daryti“ negu „nedaryti“, ir savo išradingumu bei naujausiomis technologijomis gerina būtį ir buitį sau bei kitiems. Tačiau hakeriai retai beveikia vienumoje – jie ateina į hackerspace‘ą arba jį sukuria!

Kas tie hackerspace‘ai..?

Hackerspace‘ai – Vokietijoje praeito amžiaus pabaigoje prasidėjusio judėjimo dalis. Tai bendruomeninės erdvės, kuriose nariai buriasi įgyvendinti įvairiausių idėjų, kur dalinamasi įrankiais bei žiniomis. Jei apsilankytumėte tipiniame hackerspace‘e, greičiausiai atrastumėt 3D spausdintuvą, lazerinę pjaustyklę, krūvelę elektronikos priemonių ir įrankių, vieną kitą „įdarbintą“ ar „neįdarbintą“ Arduino plokštę… Galbūt net sutiktumėte sintetine biologija užsiimantį ar „biomeną“ (angl. bioart) kuriantį biohacker‘įį…

Pirmasis hackerspace‘as buvo įkurtas Berlyne 1995 m. – anot įkūrėjų sukurtos mito, po Berlynu sudužusiame erdvėlaivyje „c-base“. Iš to ir gavęs savąjį pavadinimą, c-basehackerspace‘as sukūrė pirmąją bendruomeninę erdvę, kurioje galėjo susitikti bei žiniomis dalintis visi, kam įdomios kompiuterinės technologijos, programavimas, duomenų perdavimas ir panašiai.

Be įprastinių veiklų hackerspace‘o viduje, c-base aktyviai dalyvavo ir Chaos Computer Club, Vokietijoje veikiančios hakerių asociacijos veikloje, bei Chaos Communication Camp – hakerių stovyklos organizavime. Būtent šioje stovykloje 2007 m. hackerspace‘ų judėjimas įgijo ligi tol neregėtą pagreitį, ir tokios erdvės išplito visame pasaulyje.

Šiuo metu Hackerspace.org – išsamiausiame interneto šaltinyje apie hackerspace‘us – yra suskaičiuojamos 1257 tokios erdvės, viena jų, Technariumas – ir Lietuvoje.

Hakerių kultūros šaknys

Vienas pirmųjų asmeninių kompiuterių, Apple I, taip pat sukurtas hakerių. Steve Wozniak ir Steve Jobs nuo 1975 m. lankėsi Homebrew Computer Club – garaže besirenkančių bendraminčių „būreliuose“, kur ir buvo išvystyta ir įgyvendinta idėja sukurti kompiuterį „prieinamą visiems“.

Hakerių mentalitetas užvedė ir laisvosios programinės įrangos (angl., free software) judėjimą bei GNU projektą, taip pat Linux‘o operacinės sistemos sukūrimą. Pasak Linus Torvald, Linux‘o sumanytojo, Linux‘o programuotojai buvo vieni pirmųjų, kuriems kompiuterinės technologijos tapo ne vien darbu, o pomėgiu, kurio jie ėmėsi su itin dideliu užsidegimu. Be to, ne mažiau svarbiau, jog šiuo pomėgiu ir jo rezultatais – savo pačių kuriama nemokama operacine sistema – jie gali pasidalinti su kitais. „Hakeriai tiki, jog didesnės motyvacijos nei ši – nėra.“¹ Ši filosofija – kertinė atviro kodo (angl., open source) programų, kurios sudaro daugumos kompiuterinių technologijų bazę šiandien, varomoji jėga.

Tokia ir šiandieninių hakerių etika – daryti tai, kas įdomu, kurti tai, kas svarbu, bei dalintis savo kūriniais su kitais. Tik technologijų bei dalykų, kuriuos galima „nuhakinti“, spektras jau gerokai prasiplėtė.

Daugiau nei kompiuterinės technologijos

Nors hakerių sąvoka ir hakerių etika egzistuoja jau seniai, hackerspace‘ų atsiradimas sukūrė tikrą paspirtį fenomeno populiarėjimui. Jei anksčiau hakeriais save dažniausiai vadino programuotojai ar elektronikos mėgėjai, dabar atsiranda ir hakeris keramikas, hakerė biologė ar net hakeris menininkas. Tiksliau tariant, viskas ką galima „pasidaryti pačiam“ (DIY – do-it-yourself), galima ir „nuhakinti“.

Dar svarbiau – bendrose erdvėse šie hakeriai gali dirbti kartu, vieni kitiems padėti atrasti ir eksperimentuoti su dar neišbandytomis technologijomis ir t.t. O jeigu manėte, kad pasaulis juda link visiško skaitmenizavimo, ir netrukus visi prapulsime kompiuterinių technologijų sukurtame liūne – klystate!

Štai Technariumas – 1000 kv.m. dirbtuvės Vilniuje, kur buvusios gamyklos patalpose glaudžiasi daugybė skirtingų erdvių: nuo medžio ir metalo darbų, elektronikos ir 3D spausdinimo. Biohacking‘o laboratorijoje daugybė molekulinės biologijos ir biochemijos įrangos – tokios pačios, kaip ir profesionalioje laboratorijoje. Keramikos dirbtuvėje gaminami ir čia pat išdegami molio dirbiniai, šalia esančioje siuvykloje Singer kojine siuvimo mašina siuvamos iš nuotraukų atkurtos XX a. pradžios dizaino kepurės, už kampo konstruojamos CNC ir lazerinio pjovimo staklės, kino įranga.

„Praleidžiame didžiąją savo gyvenimo dalį abstrakcijų pasaulyje – o su fizinėmis medijomis ryšį prarandame,“ – sako viena Technariumo įkūrėjų, opit. „Todėl Technariume ir užsiimame pačiais įvairiausiais amatais ir technologijomis: keramika, metalo liejimu, siuvimu. Žinoma, jog juos keičia ir tobulina skaitmeninės technologijos, tačiau kartu jie leidžia kiekvienam iš mūsų išlaikyti tikrą ryšį ir su fiziniu pasauliu.“

„Peraugusių vaikų žaidimai“ ar visgi… praktiški daiktai?

Nors 3D spausdintuvu Star Wars figūrėlę atsispausdinti smagu, o ir visokio pobūdžio smagaus technologijų panaudojimo hackerspace‘uose netrūksta, dažniausiai hakeriams vis dėl to įdomiau sukurti kažką, kas turi vertę tau ir kitiems, kas palengvina būtį ar gerina tavo aplinką.

Pavyzdžiui, tarp Technariume sukurtų daiktų – atviro kodo kieto kūno relė galingiems prietaisams valdyti, temperatūros reguliatoriai, naudojami paties Technariumo keramikos krosnelėms, bei šiuo metu adaptuojami ekologiškam atviro kodo pirolizės krematoriumui Nyderlanduose kurti, drėgmės sensorius Chirp! kuris čirpimu praneša, jog jau laikas laistyti gėlę bei yra naudojamas pramoninėje agrokultūroje užsienyje. Elektronikos dirbtuvėse kuriama pigi „pasidaryk pats“ fotospąstų versija, kurią bus galima panaudoti piliečių mokslo projektams visame pasaulyje, ir t.t.

„Mums labiau rūpi daiktai, kurie iš tikrųjų svarbūs pasauliui, – sako opit. „Pavyzdžiui, atviro kodo programinė įranga sudaro didžiąją dalį Interneto infrastruktūros, tačiau fiziniame pasaulyje daiktai yra labai brangūs arba nekokybiški. Dėl to ilgainiui suvokėme, kad tiesiog nėra gerų, atvirų, kokybiškų statybinių blokų gaminti daugeliui dalykų.“ Dėl to, Technariume, kaip ir kituose hackerspace‘uose visame pasaulyje, tarp kitų smagių dalykų gimsta praktiški, atviri, toliau kurti ir eksperimentuoti su technologijomis leidžiantys daiktai.

Makerspace‘ai, FabLab‘ai, hackerspace‘ai… ne sinonimai?

Pasaulyje populiarėjant „pasidaryk pats“ (DIY) judėjimui ir kur buvus, kur nebuvus vis išnyrant naujam makerspace‘ui, darosi sunku susiprasti galybėje skirtingų erdvių. Vis dėl to, daugumos tokiu erdvių tikslas – turėti fizinę vietą, kurioje patogu ne tik kurti, bet ir savo kūriniais ir, žinoma, kūrybiniu procesu dalintis su kitais bei kažko išmokti.

„Makerspace“ terminas labiausiai siejamas su 2005 m. pradėtu leisti Make žurnalu, kurio pavadinimui pabijota naudoti „hakerio“ terminą dėl negatyvios žiniasklaidoje sklindančios šio žodžio reikšmės. Pasak žurnalo įkūrėjo ir Maker Faire – maker‘ių mugės – idėjos autoriaus, Dale Dougherty, „Žodis „maker‘is“ apibūdina mus visus, nesvarbu, kaip gyvename savo gyvenimus ar kokie mūsų tikslai. Visi mes esame maker‘iai: kulinarai ruošiantys maistą savo šeimai, sodininkai, mezgėjai…“

Taigi „maker‘is“ turi gerokai platesnę reikšmę ir visai nebūtinai siejasi su tais pačiais tikslais ir etika, kuri būdinga hackerspace‘uose. Negana to, makerspace‘ai dažniau siejami su verslu, organizuotais mokymais – panašiu principu veikia ir Vilniuje neseniai įsikūrusios Green Garage dirbtuvės.

Kai kurie makerspace‘ai, ir ypač – FabLab‘ai labai dažnai susiję ir su ugdymo įstaigomis (pvz., universitetais, mokyklomis, bibliotekomis), orientuojasi į mokymąsi, kaip pagrindinį techninės kūrybos tikslą. Kitose erdvėse, tarp jų ir hackerspace‘uose, ugdymas – toli gražu ne pagrindinis tikslas, nors norom ar nenorom daugybė žinių ir įgūdžių ten įgyjami neformaliu būdu!

„Mes mokymais neužsiimam“ – sako mic, vienas iš Technariumo įkūrėjų. „Jeigu degi noru kažką išmokti, tai tikrai čia rasi kas tau padės, kas pasakys, kad kažką darai ne taip. Visa tai vyks chaotiškai, neformaliai. Jeigu norite kad jus „išmokytų“ eikite į kursus, o jeigu norite [mokytis] samurajaus principu, tai ateikit pas mus.“

Vis dėl to, tikslią skirtį tarp skirtingų „pasidaryk pats“ erdvių atrasti sunku – o ir nebūtina. Kaip jos besivadintų, po pasaulį plintančių makerspace‘ų ir hackerspace‘ų margumyne tikrai darosi nesunku atrasti tai, kas domintų labiausiai, prisijungti prie bendruomenės, kuri padėtų įgyvendinti idėjas ir kt. Lietuvoje vienokiu ar kitokiu vardu egzistuoja jau bent … tokios erdvės: Padirbtuvės, Technariumas, Green Garage, VGTU Linkmenų fabrikas, mobilaus FabLab‘o koncepcijos pagrindu įkurta Meškėnų Laboratorija (M-Lab), Kaunas Makerspace. Visus šiuos „maker‘ius“ neseniai subūrė ir pirmoji Lietuvoje Vilnius Mini Maker Faire.

„Išardyk viską“ – atrask technologijų esmę

Nors dažnas užkietėjęs hakeris kišenėje nešiojasi reples, peiliuką ir atsuktuvą, o Technariumo lipdukai ir atvirai kviečia „išardyti viską“, tai toli gražu ne destruktyvus kvietimas! Anaiptol, hakeriui svarbu suprasti kiekvienos technologijos principą, suprasti kaip daiktai ar procesai veikia – ne tik gaminti šimtus jų kopijų.

„Hakeriui svarbu kiekvieno proceso esmė, kiekvienos technologijos veikimo principas,“ – sako mic. „Norime suprasti, kodėl daiktai veikia taip, kaip veikia, pirmiausia perprasti technologijas – tik po to jas naudoti.“

„Technariumas – žmonėms, kuriems įdomios technologijos ir mokslas, kurie nori ar jau yra pradėję kažką kurti, tačiau vis dar daro tai vienumoje“ – sako opit. Tuo tarpu hackerspace‘ai – tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, atviros, eksperimentuoti leidžiančios bendruomeninės erdvės, kur galima ne tik išmokti, bet ir pamokyti kitą, pasidalinti savo žiniomis ir įgūdžiais.

Norite pasigaminti gražiai mirksinčią LED girliandą ir suprasti, kodėl ji taip gražiai mirksi? Keliaukite tiesiai į artimiausią hackerspace‘ą ar makerspace‘ą! Maker‘ių renginių gausu ir be to: neseniai Kaune ir Vilniuje praūžė Hacker Gameshakatonai, Vilnius Mini Maker Faire. Vilniuje kiekvieną mėnesį organizuojamas ir Hack& Tell renginys, kviečiantis pasidalinti savo kūrybiniu procesu – nuo iškepto torto iki sukonstruoto 3D spausdintuvo!

Eglė Marija Ramanauskaitė

1^ L. Torvald, P. Himanen knygos „Hakerių etika“ (2001) prologas.