Per dieną žmogus išmeta apie 2 kg šiukšlių, t.y. du kartus daugiau nei prieš 30 metų. KTU „Santakos“ slėnyje vykusiame seminare viešėjusi beatliekio ir minimalistinio gyvenimo būdo (angl. zero waste) pradininkė Bea Johnson (JAV) savo pavyzdžiu įrodinėja, kad šeimos narių vienerių metų šiukšlės gali būti sutalpinamos pusės litro stiklainyje.

Prieš dešimtmetį padėjusi pamatus sparčiai populiarėjančiam gyvenimo būdui, šiandien B. Johnson yra bestseleriu tapusios knygos „Zero Waste Home“, išverstos į 11 kalbų, autorė, beatliekio gyvenimo būdo „guru“, populiari tinklaraštininkė ir kalbėtoja.

Ekspertė, konsultantė ir rašytoja Kaune skaitė pranešimą apie darnų vartojimą, teisingą rūšiavimą ir antrinį dizainą. Renginį, sutraukusį daug neabejingų aplinkai žmonių, organizavo Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos institutas (KTU APINI) kartu su socialine iniciatyva „Kūrybos kampas 360°“. Renginys buvo tiesiogiai transliuojamas internetu, siekiant teigiamo poveikio aplinkai, vengiant keliavimo iš kitų miestų.

Praktiniai pavyzdžiai ir beatliekio gyvenimo būdo įžvalgos atskleidė „jokių atliekų“ gyvensenos privalumus – sutaupoma laiko, pinigų, pagerėja sveikata bei atsikratoma priklausomybės nuo materialių daiktų. Visa tai suteikia daugiau laisvės judėti bei atrasti naujų potyrių.

Renginio dalyviai sutiko, kad gyvenimas be nereikalingų daiktų kaupimo pasitarnauja ne tik aplinkai, bet ir pačiam žmogui.

Prioritetas – atsakingam vartojimui

Savo knygoje ir pranešime, kurį skaitė KTU „Santakos“ slėnyje, B. Johnson nuolat pabrėžia, kad turi būti išlaikomas sveikas balansas tarp „žaliojo“ gyvenimo būdo ir patogumo. Tai reiškia, kad nemažinant gyvenimo kokybės, galima reikšmingai mažinti daromą poveikį aplinkai.

„Jokių atliekų“ gyvenimo būdo šalininkės B. Johnson skatinamas beatliekis gyvenimo būdas remiasi 5R taisykle: Refuse, Reduce, Reuse, Recycle, Rot (liet. atsisakyti, sumažinti, pakartotinai naudoti, perdirbti, kompostuoti).

Prioritetas teikiamas saikui ir tausojančiam vartojimui, kuomet įvertinami realūs poreikiai, atsisakant to, be ko galima nesunkiai išgyventi, pavyzdžiui, 10 porų vieno sezono batų, ir to, kas įtakoja atliekų kiekio augimą, pavyzdžiui, vienkartinių pakuočių.

Naudotų daiktų įsigijimas, savųjų pardavimas antriniam naudojimui bei vienkartinių plastikinių ar popierinių pakuočių pakeitimas į daugkartines, reikšmingai įtakoja atliekų kiekį. Pasirūpinus prevencinėmis veiklomis, perdirbimas, kompostavimas ar atliekų šalinimas sąvartynuose tampa antraeiliu klausimu.

Siūlo kaupti įspūdžius, o ne daiktus

Pati B. Johnson yra puikus minimalistinio gyvenimo būdo pavyzdys. Garsi JAV tinklaraštininkė ir beatliekio gyvenimo būdo konsultantė sėkmingai suderino savo pranešimų turą Europoje (10 valstybių, 30 pranešimų, – aut. past.) ir šeimos atostogas, kurių išlaidas padengė išnuomojusi savo namą išvykos laikotarpiu, o lankomose šalyse naudodamasi ne viešbučių, o privačių namų trumpalaikės nuomos paslaugomis.

Moteris įsitikinusi, kad gyvenimo džiaugsmas – ne daiktai, o įspūdžiai. Į Jungtines Valstijas B. Johnson jų parsiveš su kaupu: rašytoja su šeima aplankė Sietuvos Kulgrindą, išbandė latviškos pirties malonumus, sūnui gimtadienio proga padovanojo šuolį su guma.

Giedrius Bučas, edukacinio projekto „Kūrybos kampo 360°“ įkūrėjas, taip pat prisidėjęs prie renginio organizavimo, gausiai susirinkusiems dalyviams pristatė antrinio dizaino koncepciją. Jos esmė – panaudoti daiktai perdaromi, suteikiant jiems naują funkciją, tokiu būdu pratęsiant gaminių ir medžiagų naudojimo laiką bei suteikiant galimybę į nenaudojamų gaminių tvarkymą žvelgti kūrybiškai.

Pranešime buvo demonstruoti ir „Kūrybos kampo 360°“ antrinio dizaino pavyzdžiai, kurie buvo papildyti realia antrinio dizaino objektų paroda iš Suomijos, kuruojama dizainerio Henriko Enbomo.

Skatina naujas ekonomikos formas

KTU „Santakos“ slėnyje birželį vykusiame renginyje taip pat dalyvavo Pakuočių tvarkymo organizacijos vadovė Bena Razbadauskienė, kuri susirinkusiems pristatė video reportažą apie rūšiavimo svarbą.

Renginio pranešėjai išreiškė viltį, jog ilgainiui ne tik rūšiavimas, bet ir tausus vartojimas taps gyvenimo norma, siekiant sumažinti žaliavų naudojimą bei skatinant naujas ekonomikos formas.

KTU Aplinkos inžinerijos instituto atstovės Inga Gurauskienė ir Monika Raugevičiūtė pranešimu „Darnos žiedas“ taip pat norėjo atkreipti susirinkusiųjų dėmesį į tai, kaip vartotojų elgesys gali įtakoti gamintojus, platintojus ir perdirbėjus, žengiant žiedinės ekonomikos link.

Baigiantis renginiui, buvo pasiektas konsensusas, jog kiekvieno žmogaus sprendimas ir elgesys yra reikšmingi, pereinant nuo vartotojiškos kultūros „imk-gamink-vartok-išmesk“, žiedinės ekonomikos „imk-gamink-naudok/dalinkis-perdaryk, atnaujink, pakartotinai naudok – perdirbk – gamink“ link.

Žiedinė ekonomika – tai biologinių ciklų atspindys – kur tai, kas nenaudinga vienam, tampa žaliava kitam. Beatliekis gyvenimo būdas reikšmingai prisideda prie žiedinės ekonomikos įgyvendinimo.

Renginio metu taip pat buvo demonstruojama ne tik suomių kūrėjų antrinio dizaino (angl. trash design), bet ir KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) beatliekių drabužių dizaino paroda bei pristatytas Universiteto absolventės Ekologinio projektavimo modulyje pradėtas kurti ir jau pagamintas bei parduodamas produktas – dviračio liemenė „Bright Hug“.

Universiteto bendradarbiavimas su „Kūrybos kampu 360°“ tęsis ir ateinančiais mokslo metais.

KTU bus vykdomas antrinio dizaino konkursas, kurio dalyviai turės nenaudojamus daiktus prikelti antram gyvenimui, tenkinant Universiteto poreikius. Daugiau informacijos apie šį konkursą bus skelbiama rugsėjo pradžioje.

Komentarai (2)