Iš pirmų lūpų: kuo skiriasi programuotojo darbas Lietuvoje ir Švedijoje (9)
Lietuvos IT specialistai yra vertinami dėl aukštos darbo kultūros, kompetencijos bei įvairiapusės kvalifikacijos, kuri leidžia sėkmingai tvarkytis su nestandartiniais iššūkiais. Todėl mūsų šalies IT specialistus mielai įdarbina užsienio darbdaviai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Padirbėjus ir lietuviškoje, ir švediškoje darbo aplinkose, galima išskirti kai kuriuos panašumus ir skirtumus. Tad kokie pagrindiniai dalykai, kurie krinta į akis dirbant IT komandose Lietuvoje ir Švedijoje?
„Kietosios“ ir „minkštosios“ savybės
Pirmiausia, dalyvaujant personalo atrankos pokalbiuose, švedai ne visada rengia techninius testus kandidatams, kas Lietuvoje yra įprasta. Kur kas daugiau dėmesio jie skiria vadinamosioms „minkštosioms“ kandidato savybėms, jo gebėjimui komunikuoti ir dirbti komandoje.
Pavyzdžiui, siekiant vyresniojo programuotojo pozicijos darbui su švedais, man pačiam teko pereiti darbuotojų atrankos procesą, kuriame nebuvo nei architekto, nei techninio žmogaus, tik komandos vadovė su jai pavaldžia projektų vadove. Tuo tarpu kandidatuojant į panašias pozicijas Lietuvoje be pokalbių apie vertybines nuostatas ne kartą teko atlikti technines užduotis bei spręsti testus.
Dėmesys integracijai ir socializacijai
Praėjus atranką ir sėkmingai įsidarbinus įmonėje, prasideda adaptacijos laikotarpis. Šis procesas Švedijos kompanijose taip pat skiriasi nuo lietuviškų. Teko dalyvauti penkių naujų darbuotojų integravimo į švedišką komandą projekte. Buvo paskirtas vadovas, sudarytas tikslus mokymų tvarkaraštis, suplanuoti įmonės ir komandos pažinimo renginiai, kiekvienam iš naujų žmonių priskirtas porininkas. Visas integravimo ir žinių perdavimo procesas užtruko tris mėnesius.
Lietuvoje naujokui neretai pačią pirmą dieną parodoma, ką turės daryti, o per pirmą savaitę iš jo jau tikimasi savarankiško nesudėtingų užduočių atlikimo. Taigi pažindintis su nauja aplinka daugiau tenka savarankiškai, nes kiti darbuotojai dažnai būna užsiėmę savo tiesioginiu darbu ir laiko naujokui skirti gali ne visada.
Kita vertus, džiugu tai, kad abiejose šalyse nemažai dėmesio skiriama darbuotojų socializacijai, komandų formavimui ir stiprinimui. Švedai ypač stengiasi komandose kurti draugišką nuotaiką. Tam organizuojama daug veiklų – pradedant nuo penktadieninio stalo žaidimų vakaro biure ir baigiant apsilankymu gerame restorane. Susidarė įspūdis, jog švedams kertinė sąlyga yra tai, jog visi komandoje jaustųsi gerai. Lietuviai taip pat organizuoja bendrus komandinius renginius, bet tai neretai daro atsižvelgdami į komandos pasiektus rezultatus.
Kas svarbiau – procesas ar tikslas?
Kalbant apie darbų organizavimą ir užduočių įgyvendinimą, taip pat pastebimi šalių skirtumai. Švedams būdingas iš anksto apibrėžtas procesas, paremtas kruopščiu planavimu bei rizikų valdymu, įvairių šalių įsitraukimu į diskusijas, kolektyviniu sprendimų priėmimu ir susitikimų gausa. Viena vertus, nėra blogai, kai daug suinteresuotų asmenų įtraukiami į procesą ir dalyvauja sprendimo paieškose. Kita vertus, kaip rodo praktika, kartais dėl užsitęsusių diskusijų tampa sunkiau pasiekti rezultatą, kuris tenkintų visus. Ieškant sprendimo principas „reikia su visais pasitarti“ kartais gali nužudyti net pačias geriausias idėjas.
Sprendimų priėmimas lietuviškose komandose yra labiau hierarchinis – labiau patyrusio darbuotojo balsas būna svaresnis. Tačiau jei kas nors komandoje pasiūlo gerą alternatyvų sprendimą, jis dažniausiai peržiūrimas ir, jei sutariama dėl jo praktiškumo, būna patvirtinamas. Be to, būdamos labiau į rezultatą nei procesą orientuotos lietuvių komandos kur kas konkrečiau įvardija ir savo tikslus. Retai kada lietuviška komanda išsikels tikslą siekti „didesnio klientų pasitenkinimo x produktu“, verčiau sieks „padidinti jį 20 proc. punktų“.
Lietuvoje IT komandų vadovai dažniausiai išauga iš specialistų (analitikų, testuotojų, projektų vadovų), todėl jie gali įsitraukti ir padėti komandai spręsti iškilusias rimtesnes problemas. Tokią lyderystę Lietuvoje mačiau ne kartą, tačiau dirbdamas ir bendraudamas su komandų vadovais Švedijoje to pasigedau. Ten vadovai labiau linkę problemas spręsti įtraukdami skirtingų sričių specialistus bei vadovaudami aukštesniu lygiu.
Kaip keliama kompetencija?
Lietuviškose komandose IT specialistai neretai siekia tobulėti savarankiškai, skaitydami specializuotą literatūrą ar forumus bei sekdami sektoriaus naujienas. Tai skatina būti aktyviam ir atviram naujovėms, siekti jas išbandyti pirmam, nelaukiant kol kas nors jas atneš „ant lėkštutės“.
Švedai dažniau renkasi brangiai mokamus sprendimus nei tokius sprendimus, kurie yra kuriami atvirojo kodo produktų pagrindu. Lietuvoje esu prisidėjęs prie kelių didelių projektų realizavimo, ir jie pralenkė senuosius daug kainuojančius sprendimus. Atvirojo kodo pagrindu sukurti sprendimai dažnai reikalauja ir didesnės kompetencijos komandoje. Būtent dėl jos ir kitų išskirtinių savybių lietuvių IT specialistai yra labai vertinami ir sulaukia profesinio įvertinimo. Bet kokiu atveju, kokioje – lietuviškoje ar švediškoje – komandoje specialistui bus geriau, tenka spręsti pačiam.
Komentaro autorius - Igor Lavrentjev, „Swedbank“ IT padalinio vyresnysis programuotojas.
