Informacinių technologijų (IT) darbuotojų paklausa tokia didelė, kad Lietuvoje veikiančios įmonės ima dairytis į užsienį.

Pastaruoju metu ypač didelė IT saugos specialistų paklausa, o Kaune veikianti „Callcredit“ bendrovė tinkamą saugos specialistą rado tik Baltarusijoje.

Universitetų atstovai taip pat pastebi padidėjusį saugos specialistų poreikį, tačiau žengti koja kojon su verslu aukštosios mokyklos nespėja.

„Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka pripažįsta, kad tokia praktika vykdoma jau ne vienerius metus ir tokie pavyzdžiai plinta vis plačiau.

Atvira rinka

Tarptautinė duomenų valdymo bendrovė „Callcredit Information Group“ prieš kelerius metus startavo turėdama 6 darbuotojus, o šiais metais jų skaičius turėtų perkopti 200.

Sparčiai auga ir kitos Lietuvos IT bendrovės, todėl rinkoje susidarė specialistų trūkumas.

„IT rinka apskritai konkurencinga. Iššūkių yra ir ne mes vien su tuo susiduriame. Jaučiamas IT specialistų trūkumas. Tačiau IT sfera yra tokia, kur galima dirbti nuotoliniu būdu, o tuomet atsiveria ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinka. Todėl konkuruojame ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio rinkomis“, - sako „Callcredit Information Group“ Kauno padalinio vadovas Dainius Aksinavičius.

Lietuvoje veikiančioms bendrovėms dėl darbuotojų ne tik tenka konkuruoti tarpusavyje – į kovą dėl IT specialistų stoja ir užsienio įmonės.

„Rinka vis labiau globalėja. Anksčiau buvo ofisas, komanda, infrastruktūra, darbo vieta ir t.t. O dabar juk gali dirbti iš bet kur, todėl rinka ir globalėja. Vis daugiau žmonių sužino apie Lietuvą, žinia sklinda, daug kas džiaugiasi, kad Lietuvoje gerai sekasi, todėl konkurencijos žemėlapyje atsiranda Lietuvoje. Užsienio kompanijos jau pagalvoja, kad galbūt Lietuvoje galima rasti freelancerių. Tiesiog įvyksta kontaktas, duodamas projektas ir dirba“, - pasakoja D. Aksinavičius.

Tuo pačiu užsieniečiai atvyksta į Lietuvą. Netrukus „Callcredit“ pradės dirbti baltarusis, kuris šiuo metu laukia darbo vizos.

„Jei žiūrėtume, kiek yra darbo vietos ir kokia darbuotojų pasiūla, tai balansas toks, kad daugiau yra darbo vietų. Tai nėra tik Lietuvos bėda – tokia Europos ir viso pasaulio tendencija. Viskas juda į skaitmenizavimą, IT sistemų diegimus ir t.t., todėl vis daugiau specialistų reikia“, - sako D. Aksinavičius.

Auga ir atlyginimai, ir poreikis

Jei anksčiau įmonės ieškojo tik patyrusių IT specialistų, tai dabar šis reikalavimas jau nėra kategoriškas.

„Tai nėra bėda. Aš manau, kad čia suveikia stereotipai, kad žmonės bijo investuoti, esą žmogus pabėgs. Tačiau jauni žmonės greitai mokosi. Mokosi dar greičiau, jei turi motyvaciją“, - pasakoja D. Aksinavičius.

Ir toliau, nors ir kiek lėčiau nei anksčiau, IT specialistų atlyginimai kopia aukštyn.

„IT sferoje atlyginimai auga. 2016 metais atlyginimai augo šiek tiek lėčiau, nei 2015 metus lyginant su 2014-ais. Skaičiuojame, kad pernai atlyginimai IT sferoje vidutiniškai augo 4-7 proc. Jei žiūrėtume pagal segmentus, tai IT žmonės uždirba mažiau tik už farmacijos pramonę“, - įsitikinęs D. Aksinavičius.

Kaip minėta, „Callcredit Information Group“ Kauno padalinyje netrukus pradės saugos specialistas iš Baltarusijos. Prognozuojama, kad būtent IT saugos specialistų paklausa netrukus bus didžiausia.

„Jei turėčiau vaiką, kurį siųsčiau į universitetą, tai siųsčiau mokytis IT saugos specialybės. Pamatysite, kokia bus to paklausa po 2-3 metų. Net nereikia ir tiek laukti – jau dabar yra paklausa. Tokių specialistų poreikis augs eksponentiškai, o Lietuvoje tokių paprasčiausiai nėra. Kiek žinau, yra ruošiami specialistai labai teoriniame, pradiniame lygyje. Beje, mes būtent iš Baltarusijos siuntėmės žmogų, kuris yra IT saugos specialistas“, - neslepia D. Aksinavičius.

Nespėja

Kauno technologijos universiteto (KTU) prof. dr. Agnius Liutkevičius teigia, kad tokie specialistai ruošiami jau ne vienerius metus.

„KTU jau daugiau nei 7 metus vykdo „Informacijos ir informacinių technologijų saugos” magistrantūros programą, kuri rengia Kibernetinės saugos specialistus. Absolventai įgyja kibernetinės saugos vadybos ir teisinio reguliavimo pagrindus, išmano kibernetinės saugos metodus ir technologijas, ir svarbiausia, įgyja praktinius įgūdžius, leidžiančius kurti ir valdyti saugias IT sistemas, spręsti esamų sistemų saugos problemas bei planuoti ir įgyvendinti sistemų atstatymą po kibernetinių atakų“, - sako A. Liutkevičius.

KTU atstovas sutinka, kad saugos specialistų paklausa ateityje tik didės.

„Be jokios abejonės. Informacijos ir informacinių technologijų sauga yra ir dar daugelį metų bus rūpestis Nr. 1 tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.

Karai ir nusikaltimai jau persikėlė į kibernetinę erdvę, todėl šią sritį išmanančių specialistų paklausa tik didės. Šiuo metu kibernetinės saugos specialistų labai trūksta tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje, o universitetai ir kitos mokymo įstaigos nespėja reikiamo kiekio parengti. Taigi pasirinkę šią specialybę be darbo tikrai neliks.

Remiantis statistika, visi mūsų absolventai dirba pagal specialybę ir gauna itin konkurencingus atlyginimus“, - neslepia profesorius.

Teigiama, kad norinčių tapti kvalifikuotas IT saugos specialistais vis daugėja.

„Matydami didelį rinkos poreikį, nuo praeitų metų vykdome „Informacijos ir informacinių technologijų saugos“ magistrantūros studijas ne tik Kaune, bet ir Vilniuje. Studentų skaičius taip pat nuolatos auga jau kelerius metus iš eilės: esame viena populiariausių ir skaitlingiausių magistrantūros programų Kauno technologijos universitete.

Visgi pagrindinis prioritetas mums yra studijų kokybė, o ne studentų kiekis, todėl labiau rūpinamės ne kuo didesniu priėmimu, o dėstytojų-profesionalų komandos išlaikymu, naujausia technologine ir studijų baze“, - sako A. Liutkevičius.

Prognozė: trūks 11 tūkst. specialistų

„Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka teigia, kad IT specialistų stygius pastebėtas jau prieš kelerius metus, o dar už kelerių metų, šių specialistų trūkumas pasieks neregėtas aukštumas.

„IT specialistų trūksta iš esmės. Pagal mūsų naujausius skaičiavimus, iki 2020 metų mūsų rinkai reikės dar 11 tūkst. tokių žmonių. Be abejonės, mes Lietuvoje jų neturime iš kur paimti ir trūkumas jaučiamas ne vienerius metus“, - DELFI teigė P. Vertelka.

Susidarius tokiai situacijai, ieškoma sprendimų, kaip ją išspręsti. P. Vertelka pateikia tris variantus.

„Dirbame su švietimo sistema. Reikia ją keisti, kad ji atitiktų rinkos poreikius. Viešoji komunikacija skatina jaunuolius galvoti apie karjerą technologijų srityje. Kitas dalykas – perkvalfikavimas. Tai profesinis mokymas, IT akademijos, kuriose mokosi žmonės jau turintys aukštąjį išsilavinimą, tačiau persikvalifikuoja į programuotojus. Trečia išeitis – ieškoti darbuotojų užsienyje. Tai nėra naujiena atsivežti specialistus iš užsienio“, - teigia P. Vertelka.

Užsienio kapitalo įmonės tokią praktiką vykdo jau ne vienerius metus. Šis pavyzdys plinta vis plačiau.

„Ši praktika tampa vis populiaresnė. Skaičiai auga. Gal jie neauga labai ženkliai, tačiau auga. Apimtys didėja, o migracinės procedūros buvo pritaikytos prie rinkos poreikių – jos greitos, paprastos, lanksčios. Pati industrija vis labiau žvelgia, kaip atsivežti IT specialistus. Aišku yra atsargumo faktorius. Pačios įmonės atsargiai vertina galimybę specialistus vežtis iš Rusijos. Tada įsijungia saugos aspektai.

Turbūt palankiausia šalis, į kurią žvelgiama, tai Ukraina. Tokia situacija matoma iš mūsų pusės ir su laiku ji tik intensyvės, nes žmonių mums demografiškai trūksta. Džiaugiamės, kad IT studijas renkasi vis daugiau abiturientų nepaisant to, kad jų skaičius mažėja, bet studijuojančių IT daugėja. Aš tai vadinu pūtimu prieš demografinį vėją. Tačiau faktas, kad mes visų žmonių nepaversime IT specialistais ir įmonės vis labiau žiūrės į tai, kaip atsivežti darbuotojų“, - konstatuoja P. Vertelka.

Statistika

Kaip DELFI teigė Darbo biržos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, siekiant spręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą, 2016 m. Lietuvos darbo birža leido 19,7 tūkst. užsieniečių (trečiųjų šalių piliečių) atvykti ir dirbti Lietuvoje.

2017 m. I ketv. Lietuvos darbo birža leido 2,4 tūkst. užsieniečių (trečiųjų šalių piliečių) atvykti ir dirbti Lietuvoje, tai yra 1,5 karto mažiau nei 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tai nereiškia, kad atvykusiųjų yra mažiau - tai lėmė teisės aktų pasikeitimai.

Užsieniečiui, kurio profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, nereikia Lietuvos darbo biržos dokumento.

Pernai Lietuvos darbo birža išdavė 29 leidimus dirbti bei 21 sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams priėmimo IT specialistams.

Iš jų: inžinieriams programuotojams - 10, programuotojams – 7, programų koordinatoriams - 6, informacinių technologijų sistemos eksploatavimo inžinieriams – 4, informacinių technologijų sistemų administratoriams - 4, tinklo administratoriams – 3, informacinių technologijų ir ryšių saugumo specialistams – 3, sistemų technikos inžinieriams - 3, kompiuterių sistemų analitikams - 3, programinės įrangos inžinieriams - 2, duomenų bazių programuotojams - 2, po 1 kompiuterių duomenų bazių analitiko asistentas, verslo informacinių technologijų konsultantas, multimedijos programų kūrėjas.

Iki 2017 m. gegužės 1 d. informacinių technologijų specialistams buvo išduoti 3 leidimai ir 19 sprendimų, iš jų: internetinių paslaugų kūrėjams –11, programuotojams – 4, interneto svetainės dizaineriams – 2, tinklo administratoriams – 2, Inžinieriui programuotojui – 1, informatikos padalinio vadovui – 1, kompiuterių tinko administratoriui.

2017 m. gegužės 1 d. IT specialistai turėjo 42 galiojančius leidimus dirbti bei 14 sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvoje darbo rinkos poreikiams. Iš jų: taikomųjų programų kūrėjai – 22, multimedijos kūrėjai – 13, Sistemų administratoriai - 7, duomenų bazių ir tinklų specialistai – 5, sistemų analitikai – 3, programinės įrangos kūrėjai – 3, kompiuterių tinklų specialistai – 2, programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjai ir analitikai – 1.

Nuo šių metų pradžios užsieniečiai atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti jeigu pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio.

Skaičiuojant pagal praėjusių metų atlyginimą, tai būtų 1234 eurai neatskaičius mokesčių.

Beje, Lietuvos trūkstamų specialistų sąrašą sudaro IT specialistai – iš 27 specialybių net 14 sudaro su IT susiję specialistai.

Komentarai (22)