Kur mokosi Elono Musko vaikai? Aišku, kad jo įkurtoje paslaptingoje mokykloje, kurioje galioja kitokios taisyklės

Darvino tipo Elonas turi nemažai darvino genotipo vaikų (Genotipą galima nustatyti pagal :mažą smakrą, didelę kaktinę dalimį, vidutinį pakaušį ir apatinį žandikaulį). Galimas daiktas, kad vienas iš jų igys teorinius gabumus ir bus gabus mokslininkas. http://forumas.tiputeorija.lt/index.php ... 5#msg11145

Tai gal gali papildyti straipsnį, apibūdindamas keliais sakiniais, kuo ypatingas ir į ką orientuotas Musko mokymas, ar tiksliau - požiūris į mokymą? Visai įdomi tema. Įdomu, kuo ta privati "prestižinė" mokykla neįtiko, kad iš jos vaikus atšaukė. Būtų keista, jeigu ta mokykla laikėsi standartinio mokymo modelio, kaip ir kitos JAV mokyklos. Net Lietuvoj privačios mokyklos gerokai atitolusios nuo standartinio modelio - daug kur vertinimo pažymiais nėra iki gimnazijos klasių (ir jis atsiranda tik todėl, kad LT įstatymai reikalauja), o pats mokymas orientuotas į konkretaus vaiko gebėjimus, polinkius ir motyvuotumą, o ne į standartų atitikimą (pvz. Kauno Erudito licėjus, Karalienės Mortos mokyklos, Valdorfo mokyklos), nėra skambučių, atskirų pamokų - dominuoja tarpdalykinė integracija, mokytojas turi asistentą, vaiko savijauta - esminis kriterijus. Gaila, kad apie Ad Astra mažai info - gal būtų galima pasisemti kokių idėjų, nors kol kas įspūdis toks, kad mokymo sistema ten panaši į mūsų privačių mokyklų sistemą, arba iš dalies į Skandinavišką.

Isivaizduoju, kokia trauma vaikams, kuomet jie palieka tokias mokyklas ir pasaulis nustoja sukesis apie juos...

Skamba logiškai, bet ne visada yra taip. Apie mokinį nėra šokinėjama - tiesiog jam sudaromos sąlygos atrasti savo stipriąsias puses, ir dirbti ta linkme. Bet pats darbas, pats mokymosi procesas kaip tik yra daug arčiau realaus gyvenimo, nei tradicinėse mokyklose, todėl, tinkamai realizuojant tokį mokymosi modelį, šoko išeinant į realų pasaulį kaip tik nėra, arba jis gerokai mažesnis, nei išeinant iš tradicinės mokyklos. Ar ta sistema realizuojama tinkamai kiekvienoje konkrečioje mokykloje - čia jau visai kitas klausimas. Apstu pavyzdžių, kuomet "ant popieriaus" viskas gražu, o realiai - mokinys nei savęs atradęs, nei kokių žinių gavęs, praktiškai iššvaistęs 12 savo gyvenimo metų. Bet tokių pavyzdžių atskirais atvejais visur pasitaiko - tiek tradicinėse, tiek privačiose mokyklose - sąmoningai ar nesąmoningai bet klaidų kartais visi padaro.

Jei sakai, kad mokymosi procesas arciau realaus gyvenimo, tai kaip suprantu, duodama tik uzduotis (arba leidziama ja susigalvoti paciam), o moksleivis pats turi susiprasti, kokios informacijos jam reikia, zinoti, kur jos ieskoti, susiradus nufiltruoti nepatikimus saltinius ir ta informacija savarankiskai panaudoti? Tai turi omenyje?

Standartinėje, arba įprastoje mokykloje yra mažiau bendradarbiavimo tarp mokytojų - kiekvienas įsivaizduoja, kad jo dalykas svarbiausias, ir apkrauna mokinį kartais bereikalingai per dideliu krūviu, kuomet galbūt tam mokiniui užtektų baziniam lygmenyje mokytis lietuvių, anglų kalbą, istoriją, o dėmesį sutelkti galėtų į matematiką, fiziką, jeigu tam jaučia potraukį (arba atvirkščiai). Nėra normalaus bendradarbiavimo tarp mokytojų, kažkokia nesveika sistema, bent pas mus Lietuvoje - mokytojai vieni į kitus žiūri kaip į konkurentus, kad tik kas "krūvio" neatimtų, kad neduokdie būrelio kokio nevestų, nes gi susirinks daugiau valandų ir uždirbs daugiau, ir taip toliau - čia t.lt terabaitų neužtektų vardint visas mūsų švietimo spragas Tokiu būdu gali būti žlugdoma mokinio motyvacija. Gi privačiose mokyklose mokytojai labai glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, labai daug mokinių spėja aptarti individualiai, ir jeigu kam nors tiesiog sunku kokia matematika - tai tas vaikas ir "neprievartaujamas" būtinai išmokti viską aukštam lygmenyje - jam leidžiama ir net skatinama koncentruotis į tai, kur yra gabumų ir kur yra vidinė motyvacija. Be to stengiamasi sudaryti išskirtines sąlygas pasiekti aukštesnį lygmenį, nei reikalauja bendrojo ugdymo programos, o tai toli gražu ne kiekvienoje tradicinėje mokykloje įgyvendinama ar bent stengiamasi daryti. Dėl realaus gyvenimo - priklausomai nuo temos, kuri tuo metu einama, ir nuo dalyko. Pavyzdžiui, jei einama geometrija, suorganizuojama klasės išvyka pas vienus iš tėvų į architektų įmonę, demonstruojami realūs uždaviniai, realūs pastatai, matomas "gyvas" rezultatas - čia tik vienas iš pavyzdžių (iš Erudito licėjaus). Kitose mokyklose, pvz. Valdorfo, irgi, priklausomai nuo temų, organizuojami darbai už klasės ribų - viskas priklausomai nuo temos ir dalyko. Nesakau, kad kiekviena pamoka tokia - ir fiziškai neįmanoma, ir galų gale "sauso" darbo, praktikos irgi reikia, bet pastangas kiekviena mokykla deda, ir labai dideles. Ir dar glaudžiai bendradarbiauja su tėvais (kai kurios mokyklos) - įtraukia į mokymo procesą. Ką tu kalbi apie informacijos ieškojimą, suvokimą, ko reikia ieškoti ir pan. - čia jau vyresniems, nuo I gimnazijos klasės taikoma, nes jaunesniame amžiuje tiesiog vaiko psichologinė branda dar nėra pasiekusi reikiamo lygio, per dideli reikalavimai gali būti beprasmiai.

padeti vaikui, paaiskinti ar pan., bet vaikas turi mokytis savarankiskai, be tevu pagalbos. Zinoma, tevai turi zinoti savo vaiku rezultatus, pasikalbeti jei kas ne taip, pagirti, jei viskas gerai, bet ne daugiau.

Tai iš principo apie tą patį ir kalbame, tik kažkodėl ieškai priešpriešos jeigu vaikui suteikiama galimybė sutelkti dėmesį į dalykus, kuriems jis gabiausias, tai jokiu būdu nereiškia, kad, kaip sakai, kiti dalykai "apleidžiami" - vaikas vistiek mokomas pagal bendrojo ugdymo programą, tik jau mokytojas gali pakeisti savo požiūrį į kiekvieną vaiką individualiai, nereikalauti iš jo aukščiausio lygio. Žinoma, tradicinėse mokyklose irgi viskas priklauso nuo mokytojo - kiekvienas laisvas mokyti, kaip pats įsivaizduoja efektyviausią mokymą, bėda tik ta, kad sistema, reikalavimai laikytis standartų pačiame mokymo procese ten padaro didesnę įtaką - tikrai daug tokių atvejų, kai mokoma tarsi "konvejeriu" - jeigu temai skirta 16 valandų - tai tiek ir mokoma, trūksta lankstumo, kai iš tikro viskas yra gana individualu ir jeigu ne individualiai pagal kiekvieną mokinį, tai bent atsižvelgiant į klasės pasiekimus galima būtų vieną temą sutrumpinti, kitai skirti daugiau dėmesio, t.y. būti lanksčiam, o ne visada aklai laikytis "įstatymo raidės". Turbūt ne visur taip blogai, bet švietimo sistema sudaro sąlygas vykti tokiems dalykams. Dėl santykių tarp mokytojų - taip, žinoma, kad ne visur vienodai blogai, bet taip pat turėk omeny, kad kaip mokinys, tu kai kurių dalykų ir negalėjai žinoti iš vidaus. Dabar dėl "sudėtinga" ar "ne sudėtinga". Pirma - tai čia jau priklauso nuo kiekvieno vaiko kognityvinės, emocinės raidos, galų gale - įgimto intelekto, o tų intelekto rušių kokios 7. Jeigu tu pavyzdžiui gerai ir be didelių pastangų supratai lyg ir elementarius dalykus, kaip pvz. geometrija, turbūt sunku suvokti, kad kai kuriems vaikams "elementarius" dalykus suvokti yra ypatingai sudėtinga, ir tai ne dėl to, kad vaikas nesistengia, jam blogai paaiškina ar dar kas nors, tiesiog jo psichologinė raida visai kitokia - stipriosios pusės visai kituose dalykuose atsiskleidžia. Jeigu iš tokio vaiko pradėsi reikalauti viską suprast, duosi suprast, kad "jei nežinosi, tai tu - durnas" - tai tik pakirs jo motyvaciją, pasitikėjimą savimi, atsilieps ir kitiems dalykams. Antras dalykas - mūsų programa, bent matematikos dalyko - yra tikrai aukštame lygyje, jeigu kalbėti teoriškai apie tai, ką vaikas privalo išmokti per 12 metų - yra daug išsivysčiusių šalių, kuriose reikalavimai daug mažesni. Nesakau, kad mums irgi reikia mažint reikalavimus, bet reikia turėti tai omenyje - ne visiems mokiniams vienodai lengva išpildyti tokius aukštus reikalavimus, su kuriais kitų šalių vaikai susiduria tik universitete arba išvis nesusiduria. Gal ir ne visai aiškiai išdėsčiau, kad susidarei tokį įspūdį, bet tikrai nėra stengiamasi vaikams parodyti, kad mokslas - tai tik priemonė pinigams uždirbti. Atvirkščiai - stengiamasi sudominti, pačiu mokslu (bet jei kartais susiejama su realiais pavyzdžiais, kurie tinka ir pragyvenimui - nematau čia nieko blogo), pačių pinigų neakcentuojant. Tėvai ne verčiami, o skatinami bendradarbiauti - viska yra pagal norus ir galimybes, negirdėjau, kad būtų atsiradusi kokia nors priešprieša. Jeigu vertini patį mokymo procesą ir švietimo sistemą iš mokinio perspektyvos - labai gerai, visi stengiamės būti atviri kritikai ir tobulėti. Bet būtų gerai ir kad kokių pasiūlymų brūkšteltum - idėjos visuomet laukiamos ir reikia turėti omenyje, kad visos privačios mokyklos Lietuvoje dar labai jaunos, jei neklystu, neišauginusios dar nei vienos kartos, tai apie privačių mokyklų rezultatus ir padarytas klaidas galima bus spręsti vėliau. Bet tikrai niekas "nestumia" savo idėjų, kaip vienintelių ir pačių geriausių, o priima informaciją, nuomones iš šalies, stengiasi tobulinti mokymo procesą.

Kas man nepatiko vidurinėje, kad visiems mokiniams taikomas tas pats modelis, tie patys standartai, nors jau vidurinėje mokinių intelektas pradeda skirtys, ir tuos pačius dalykus mokiniai pradeda suprasti skirtingai. Bet mokytojai visus juos vertina pagal tą patį principą, visiems vinodą - o tai blogai. Suprantu, kai taisydavo klaidas (tarkim lietuvių kalbos mokytoja) tai rašybos ir skirybos taisyklės vienodos visiems, bet kai reikia parašyti rašinį - visų mintys būna skirtingos kad ir ta pačia tema.

o ne argumentas, taciau pasiklausius tevu, kurie leidzia savo vaikus i privacius darzelius ar mokyklas kalbu, kartais susidaro ispudis, kad tai - sekta. Kuomet darzelinuko pasiekimai yra sureiksminami iki begalybes, kuomet itikima, kad vaikas yra kazkoks genijus ir leidimas i valstybini darzeli ji sugadins... Kuomet apskritai yra sureiksminamas ugdymas darzelyje ar pradinese klasese iki begalybes. Man tai neatrodo normalu.

Is mokyklos be jokiu skrupulu turi buti grudamas lauk visas subjektyvus vertinimas. Tiek is mokyklos programu, tiek is egzaminu.

Kaip visados viskas atsiremia į pinigus. Visus mokyti vienodai, vienodu dalykų yra daug pigiau nei kurti individualius mokymo planus. Nekvalifikuoti mokytojai sutinka dirbti už mažiau, vadinasi galima vėl sutaupyti, o kvalifikuoti emigruoja arba pereina į privačias mokyklas. Atitinkamai keičiasi ir mokymo kokybė. Pas mane mokykloje visi interpretacijos rašiniai turėjo atitikti pripažintu lituanistu interpretacijas. Todėl privalėjai perskaityti kelias pripažintu asmenų interpretacijas ir lygiai taip pat, tik savo žodžiais parašyti "interpretacija". Viena karta visiškai neskaičiau kitų interpretacijų ir parašiau tik pagal save, kaip supratau kūrinį. Gavau 2, tik todėl kad prirašiau kelis lapus. Štai jums ir kitokia nuomonė ir kūrinių interpretacija. Kadangi privačios mokyklos yra mokamos ir moka nemažai, tai ir kokybė gali būti geresnė. Daugiau dirbti individualiai su mokiniu. Bei panaikinti tai kas visiškai nenaudinga. Nesuprantu kodėl pas mus mokykloje buvo dvi užsienio kalbos, manau vienos yra per akys. Nes visu užsienio kalbų vis tiek neišmoksi, o susikalbėjimui užteks ir vienos (jei vyksi į šalis kuriose ta kalba kalbama, jei vyksi į šalį kurioje nekalbama nei viena iš kalbų kuria mokį, tai gali mokėti ir 10 kalbų, nesusikalbėsi.). Mokykloje turi pradėti domėtis kuo nori būti, ką nori dirbti, bet tokių užsiėmimu mokykloje nebūna. Tik 12 klasėje gauni stojimui būtinu dalykų sąrašą.

Privaciu mokyklu atlyginimai tikrai ne tokie dideli, kad tai butu teisybe.

Šiaip ne profiliavimas esmė mokiniui suteikiamo dėmesio, o tai, kad sritys, kurioje jis stiprus, duodamos sunkesnės užduotys, nei reikalaujama pagal kursą. Duodamas iššūkis. Niekas neleidžia ir užleisti ten, kur esi silpnas. Tiksliau, gauni užduotis pagal savo gebėjimus ir juos lavina. Tuo tarpu valstybinėje mokykloje, dėl mokytojų trūkumo, svarbu, kad mokinys pasiektų vidurkį. Jei klasėje susirenka daug durnių, o tu gabus, tai vidurkis bus žemas. Atitinkamai, gabus mokinys yra demotyvuotas mokyti ir žlugdo perspektyvas. Privačiose mokyklose niekas necackina ir namų darbų nedaro už juos, bet taip, dėmesio gerokai daugiau gauna. P.S. baigiau valstybinę, labai nesiskundžiu, bet daug ir neprisidėjo prie mano išsilavinimo. Mokykloje niekada neturėjau iššūkio, neskirdamas daugiau nei 15-30min (30, kai reikdavo kokį rusų eilėraštį mintinai iškalti, nesuprantant ką jis reiškia, nes mokykloje niekas nemokino rusų žodyno, svarbu gramatiką mokėt ir padeklamuot tarybinį eilėraštį) per dieną pamokoms, lenkdavau daugiau 80% klasiokų. Vat įdomu, kas būtų buvę, jei smalsumo nebūtų nužudę dar pradinėse klasėse ir būtų duodamas iššūkis?

Mokytoju niekur netruksta. Galbut truksta geru mokytoju, bet ne apskritai mokytoju. Kas liecia ta situacija, kuomet keli ar vienas yra protingi ir motyvuoti, o like ne - cia yra problema. Bet yra nemazai valstybiniu mokyklu, kuriose bendras lygis yra aukstas, nebekalbant apie tokias mokyklas, kaip licejus ar KTUG. Jei vaikas gabus, reikia pasistengti, kad mokytusi tarp tokiu paciu. Privati mokykla nelabai cia pades, nebent 20 vaiku klaseje bus po 3-4 mokytojus.

Čia šaudai pro šalį. Siauros srities specialistas gali savo žinias parduoti visam pasauliui, nes labai gerai išmanys tik vieną savo sritį. Žmogus mokantis daug skirtingų profesijų dažniausiai nemoka nieko atlikti tobulai. Aplinkos suvokimą kitaip galima pavadinti gudrumu, bet patikėk tai tau daugiau pinigų nepadės uždirbti. Kalbant bendraja prasme, jeigu žmonės yra visų galų meistrai, tai yra neturtingos šalies požymis.

Nejauti esminio skirtumo. Vienas dalykas, kuomet kalbame apie buities darbus. Tuomet taip, jei zmones tvarkosi santechnika, elektros instaliacija, automobilius ir t.t. patys - tai yra skurdzios valstybes bruozas. As niekur nesakiau, kad zmones tokio tipo darbus turi ismanyti. Bet kuomet kalbame apie bendraji issilavinima ir zinias, kurias duoda mokykloje - jos yra minimalios issilavinusiam zmogui. Zmogui, kuris nesigydis pas sarlatanus, kurio neapmulkinsi su elektrolizes aparatu (vaiksciodavo tokie veikejai ir skiesdavo apie "nesvaru" vandeni namuose ir filtro butinuma), kuris atskirs propaganda nuo tiesos, mokes pasiskaiciuoti savo finansus, kuris balsuos rinkimuose protingai ir netikes amzinaisiais varikliais...