Gyvenimo būdas per pastaruosius porą dešimtmečių stipriai pasikeitė, ypač kalbant apie vakarietiškas išsivysčiusias šalis. Šie pokyčiai mums atnešė nemažai teigiamų naujienų, tačiau mokslininkai mano, kad jie verčia persvarstyti kai kurias sąvokas. Pavyzdžiui, nuo kokio amžiaus žmogus turėtų būti laikomas suaugusiu? Ir kodėl tai apskritai svarbu?

Na, kodėl „suaugusio žmogaus“ sąvoka yra svarbi daug aiškinti nereikia. Valstybės turi įvairias jaunimą remiančias politikas ir programas. Dažnai jose nurodomas amžius, iki kurio žmonėms skiriamas ypatingas dėmesys. „The Lancet Child & Adolescent Health“ žurnale publikuotas tyrimas nurodo, kad iki šiol suaugusiais žmonėmis laikyti 19 metų sulaukę asmenys. Tam, žinoma, buvo priežasčių.

Žmogaus gyvenimas mokslinėje literatūroje yra dalinamas į keletą etapų. Visų pirma būna kūdikystė, tada vaikystė, o nuo 10 metų prasideda paauglystė. Kodėl? Nes maždaug tuo metu pasireiškia patys pirmieji lytinio brendimo požymiai. Na, o 19 metų sulaukę žmonės yra laikomi suaugusiais todėl, kad maždaug tuo metu jie nustoja augti. Šis skaičius beveik sutampa su pilnametyste, mokyklos baigimu ir išėjimu iš tėvų namų, todėl toks apibrėžimas ilgą laiką visus tenkino.

Tačiau per pastarąjį amžių mokslas ir visuomenė pasiekė neregėtas aukštumas. Gyvenimo trukmė išaugo, stipriai pagerėjo mūsų mityba ir darbo sąlygos. Kartu pasikeitė ir tradicijos bei socialinės normos. Pavyzdžiui, per 150 metų Anglijoje ir Velse stipriai pasikeitė amžius, kuomet žmonės susituokia pirmą kartą - dabar jis siekia 32,5 metus vyrams ir 30,6 metus moterims. Žmonės vidutiniškai tuokiasi 8 metais vėliau nei prieš 150 metų.

Žmonės ilgiau išlieka jauni. Jie ilgiau eksperimentuoja ir laiką skiria linksmybėms bei mokslams. Karjera dabar yra svarbiau už viską, tačiau ir jos siekimas neprasideda taip anksti kaip prieš kelis dešimtmečius. Taigi, dabar mokslininkai siūlo suaugusiais žmones laikyti tik jiems sulaukus 25-erių. Tai yra, iki to laiko turėtų veikti ir jaunimo paramos grupės, valstybė į šiuos žmones, kurie jau turi visas suaugusiesiems skirtas teises, turėtų žiūrėti kitaip ir į ją investuoti. Kodėl investicijos į jaunimą dažnai nutrūksta žmonėms įstojus į universitetą, jei daugybė žmonių renkasi studijas būdami 22-ejų ar vyresni?

Dar daugiau - mokslininkai teigia, kad yra ir biologinių argumentų, kodėl ši riba turėtų būti pastumta tolyn. Jau seniai pastebėta, kad žmogaus smegenys vystosi ir po 20 metų. Dar kurį laiką didėja jų efektyvumas, auga intelektas. Tik ar tikrai būtų daug naudos, jei suaugusiaisiais laikytume žmones, sulaukusius 25 metų amžiaus? Ar visuomenė apskritai pajustų kokį nors skirtumą?

Komentarai (0)