Neįtikėtina idėja – su religija konkuruojantis startuolis, tarp kurio klientų net ir Microsoft

Ritualai mano nuomuone yra visų laikų vienas iš labiausiai beprasmiškų dalykų. Antroj vietoj ko gero būtu mados ir brandų vaikymasis. Trečioj vietoj jaudintis "ką apie tave pagalvos kiti" ir tt. Racionalūs žmonės tam neskiria resursų, laiko ir dėmesio.

Kertu, kad jie neblogi psichologai(psichiatrai)

[quote="bahuriux" Ritualai mano nuomuone yra visų laikų vienas iš labiausiai beprasmiškų dalykų..[/quote] Na nuomonė nuomone, mano nuomone, ritualai kaip tik "įprasmina" daug dalykų. Vaikai kasmet pučia žvakutes ant torto. Kasmet puošia eglutę ir laukia dovanėlių (nesvarbu, kad daugelis net nežino ką ten švenčia, bet ritualas vistiek išlieka). Per vestuves, su žmona kartu pjaustėm tortą ir dalinom žmonėms (nors tą puikiai galėjo atlikti ir padavėjai). Per užgavėnes (dabar, gal dažniau, per helovyną) persirengia ir eina per žmones prašinėti skanėstų.. Kas rytą pabučiuoti žmoną, kasmetai su vaiku išvažiuoti pastovyklauti, kokios nors šeimai brangios sukakties proga kasmet kur nueiti.. Ritualai nėra privalomi, jei kurie nepatinka tiesiog jų ir nesilaikai, bet yra daugybė ritualų, kurie padaro gyvenimą gyvenimu, o ne egzistavimu. Net ir atidavęs paskutinius galus norėčiau kad giminė susirinktų.. nebūtinai ten tie raudojimai, giedojimai ar pan.. Svarbu susirinktų, pasikalbėtų, pamatytų kas ką seniai matė.. tegul ir pašoktų.. o po to jau koks skirtumas ar į žemę ar pelenais ir į orą ar dar bala žino kur..

Argumentai žinoma stiprūs. Savaime aišku mėgstu švęsti gimtadienius ir gerai pasitūsinti per juos, nors pati ta šventė nieko man nereiškia (net mano gimtadienis man nelabai daug prasmės turi), kaip ir visos likusios šventės. Dažnai padarom draugų ir giminių susibūrimus ir be jokios priežasties Kažkaip per laiką išmokau jaustis, kad gyvenu kiekvieną sekundę, o ne egzistuoju ir man nereikia šventės (*įsisprausti į laiko, erdvės ir socialinius rėmus), kad pasijusti gerai ir atsipalaiduoti. Pasaulis (*visata) yra nuostabus nuo mikro iki makro, nuo praeities iki ateities, nuo kosmologijos iki žmonių (ir gyvūnų) socialinių sąntykių, tik reikia mokėti tai matyti ir suprasti. Tada visur aplink save matysi vien tik "stebuklus", kiti kas to nemato ir nežino žinoma jiems reikia ritualų ir kuo daugiau tuo jie geriau jaučiasi.

Iš dalies jums abiems pritariu, bet šį kart baxuriuks nuomuonė artimesnė man. "Pasaulis (*visata) yra nuostabus nuo mikro iki makro, nuo praeities iki ateities, nuo kosmologijos iki žmonių (ir gyvūnų) socialinių sąntykių, tik reikia mokėti tai matyti ir suprasti". Visas gyvenimas yra ritualas. Man visad akažko riekai naujo, nes kasmet besikartojantys dlaykai ilgainiui atsibosta.

.. esmė yra tokia, kad ritualas yra tai, ką darai pastoviai dėl kažkokios priežasties.. ir jei jau kažką darai pastoviai (atlieki ritualą), bet manai kad tai vienas beprasmiškiausių dalykų tavo gyvenime tada būtent tai jau yra problema.. Kas didesnė bėda, nuėjus į pakelės užkandinės prišnerkštą tūliką nepasidžiaugti tuo kad jis prišnerkštas? Ar nejausti malonumo kas rytą pabučiuoti savo vaiką?