Ar žinojote, kad džentelmeniškas vyras visada turi eiti tarp moters ir gatvės? Štai kodėl tokia tradicija susiformavo (1)
Jei esate gerai išauklėtas vyras, tikriausiai žinote, kad vaikštinėdami su pora šaligatviais visada turite eiti arčiau gatvės. Tai yra, visada turite būti tarp savo moters ir pravažiuojančių automobilių. Tačiau ar žinojote, kad ši tradicija nėra susijusi su automobiliais? Jos ištakos yra kur kas šlykštesnės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiais laikais, žinoma, į senas tradicijas mažai kas kreipia dėmesį. Kita vertus, pasižvalgius galima pamatyti, kad daugelis vyrų iki šiol poroje eina toje pusėje, kurioje važinėja automobiliai. Taip vyrams atrodo, kad jie saugo savo moteris - tarsi savo kūnu jas dengia nuo eismo keliamų pavojų.
Ir tai iš dalies yra tiesa. Džentelmenas visada yra pasiruošęs pasiaukoti dėl savo moters. Tiesa, ta auka gali būti ir tik drabužiai - taip eidamas vyras apsaugo moterį nuo automobilių ištaškytų balų ar pakeltų šiukšlių. Bet, kaip jau minėta, šiais laikais tokios senos tradicijos nebėra nei labai svarbios, nei kuo nors ypatingos - vaikščiokite kaip norite.
Kita vertus, tada, kai ši tvarka atsirado, tai buvo pakankamai svarbu. Tikėtina, kad taip pirmieji ėmė elgtis Anglijos džentelmenai. Pasirodo, viduramžiais miestų gyventojai nesibodėjo ištuštinti savo naktipuodžių tiesiai pro antro aukšto langus. Arčiau sienos einanti dama būdavo labiau apsaugota nei šalia jos einantis vyras.
Dar daugiau - karietų keleiviai taip pat panašiai tuštino savo indus, o iš po ratų taškydavosi žmonių ir kiaulių atliekos. Argi ne smagus romantiškas pasivaikščiojimas? Na, vyrams jis buvo mažiau smagus nei moterims, nes jiems jas tekdavo pridengti kūnu.
Beje, atliekos Londone buvo tokia siaubinga problema, kad pasiturintys žmonės gatvėmis vaikščiojo su kvepalais suvilgytomis servetėlėmis, prispaustomis prie veido. Tam, kad neapsivemtų, žinoma. Ir tai nebuvo gerai - įstatymai nurodė, kad žmonės privalo savo atliekas išvežti už miesto ribų, tačiau niekas dėl to nesivargino. Padėtis ėmė po truputį keistis tik kai karalius Edvardas II 14 amžiaus pradžioje nurodė išvežti visas atliekas iš miestų gatvių ir nebeleisti kiaulėms laisvai vaikštinėti. Žmonės neskubėjo šio nurodymo paklausyti, todėl galiausiai karaliui teko imtis iniciatyvos ir samdyti gatvių valytojus.