Viena keisčiausių profesijų pasaulyje - kur šiandien surastume profesionalių raudotojų? ()
Laidotuvės yra sunkus laikas šeimai ir raudų tikrai netrūksta. O gal kartais visgi trūksta? Raudotojų profesija kai kur vis dar yra gyva.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Profesionalūs raudotojai kadaise buvo dažnai pasitelkiami Senovės Egipte, Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros regione ir Kinijoje. Vėliau profesionalių raudotojų buvo pasirodę ir Lotynų Amerikoje, tačiau ši tradicija išnyko taip pat staigiai kaip ir atsirado. Profesionalūs raudotojai turėjo sukurti laidotuvėms tinkamą nuotaiką, užpildyti tuščias vietas ir maldomis padėti mirusiajam pasiekti aną pasaulį.
Aišku, su laiku profesionalių raudotojų paslaugos prarado populiarumą. Viena vertus, šiais laikais į mirtį mes žiūrime visiškai kitaip, kita vertus, išaugęs žmonių mobilumas padeda artimiesiems greitai susirinkti į laidotuves. Tačiau raudotojų paslaugos nėra visiškai išnykusios.
Štai Kinijoje laidotuvėse dažnai rengiami mūsų akims keisti pasirodymai. Samdyti profesionalai ne tik ropoja keliais ir vergia, bet ir kalba panegirikas, padeda artimiesiems ir elgiasi tarsi laidotuvių vedėjai. Pavyzdžiui, jie pasako artimiesiems, kada reikia nusilenkti. Kiek keistai atrodo ir tai, jog vėliau tie patys žmonės turi pakelti susirinkusiųjų nuotaiką, primindami, kad gyvenimas tęsiasi. Tam naudojami šokiai, dainos ir šviesų pasirodymai.
Žinoma, tokių pasirodymų surastume ne visoje Kinijoje ir ne visose laidotuvėse. Jie dažnesni Čongčinge, Čengdu ir kituose miestuose šalies viduryje. Tai - brangios paslaugos, todėl kartais pasirodymus rengia patys artimieji.
Tuo tarpu profesionalūs Egipto gedėtojai elgiasi kiek santūriau. Įprastai tai - moterys, kurių užduotis yra garsiai verkti. Dažniausiai raudotojos yra tos pačios bendruomenės atstovės, bet joms vis tiek turi būti atlyginta. Vėlgi, tai patinka ne visiems, nes pagal Mahometo mokymą moters verksmas ir dejonės turi būti negirdimi.
Galiausiai, panašias paslaugas bandyta įvesti ir Vakaruose. Štai Jungtinėje Karalystėje buvo pasirodžiusi įmonė „Rent A Mourner“ („Išsinuomok gedėtoją“), kurios aktoriai galėjo apsimesti tolimais giminaičiais. Tai - labai keistas kultūrinis reiškinys. Kinijos ir Egipto gedėtojai niekada neapsimeta tuo, kuo nėra - visi žino, kad jie yra samdyti profesionalai. O štai „Rent A Mourner“ siūlė aktorius, kurie būtų prisistatę tolimais giminaičiais, taip padidindami svečių skaičių. Atlygis svyravo nuo maždaug 25 iki 100 eurų už laidotuves, tačiau šis verslas gyvavo neilgai.