Neseniai paskelbtoje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje teigiama, kad žalingo alkoholio vartojimo mastai Europoje nesumažėjo, kaip tikėtasi, nors visos šalys pasirašė 2012–2020 m. Europos veiksmų planą sumažinti žalingą alkoholio vartojimą, praneša euro.who.int.

„2019 m. alkoholio vartojimo, žalos ir atitinkamos politikos įgyvendinimo 30 šalių ataskaitoje“, kurioje naudojami 2010–2016 m. surinkti duomenys, nurodoma, jog nuo su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių Europoje kasmet miršta daugiau nei 290 000 žmonių. Ataskaitoje šalys raginamos imtis griežtesnės politikos, kad šis skaičius sumažėtų.

Alkoholio vartojimo mažėjimo tendencija lėtėja

Europos Sąjungos (ES) šalių bei Norvegijos ir Šveicarijos gyventojai (15 metų amžiaus ir vyresni) per savaitę vidutiniškai išgeria daugiau nei du butelius vyno (arba kitų alkoholinių gėrimų, atitinkančių šį kiekį). Iš šios duomenų imties pašalinus užkietėjusius abstinentus ir alkoholio nebevartojančius asmenis, paaiškėja, kad minėtųjų šalių gyventojai per savaitę išgeria daugiau nei tris butelius vyno. Toks alkoholio kiekis gali sukelti rimtų sveikatos negalavimų.

Epizodinis gausus alkoholio vartojimas taip pat yra problema. 30,4 proc. ES gyventojų pranešė per pastarąsias 30 dienų per kartą išgėrę daugiau nei 60 g grynojo alkoholio. Tai atitinka daugiau nei penkis gėrimus, suvartotus per vieną kartą. Šis žalingas išgėrinėjimo įprotis yra itin didelė problema tarp vyrų (47,4 proc., palyginti su 14,4 proc. moterų) ir labiausiai paplitęs Baltijos šalyse, Čekijoje bei Liuksemburge.

„Nors alkoholio vartojimas sumažėjo daugelyje ES šalių, tačiau ši tendencija beveik sustojo. Politikos formuotojai turi įgyvendinti strategijas, kurių veiksmingumas buvo įrodytas, pavyzdžiui, didinti alkoholio gaminių kainas, riboti prieinamumą ir uždrausti reklamą. Kai kuriose Europos regiono dalyse nuo alkoholio sukeliamos žalos kasdien miršta apie 800 žmonių. Turime labiau pasistengti“, – sakė PSO Europos regiono direktorė dr. Zsuzsanna Jakab.

Neproporcingai daug jaunų žmonių miršta nuo alkoholio sukeltų sveikatos problemų

Alkoholis yra psichoaktyvioji medžiaga, galinti pabloginti asmens fizinę ir psichinę sveikatą. Iš visų su alkoholio vartojimu siejamų mirčių ES, Norvegijoje ir Šveicarijoje 76,4 proc. sukelia neužkrečiamosios ligos, tokios kaip vėžys, kepenų cirozė bei širdies ir kraujagyslių ligos. 18,3 proc. mirčių priežastis – su alkoholio vartojimu susiję su(si)žalojimai, pavyzdžiui, automobilių avarijos, savižudybės ir žmogžudystės. Šių mirčių galima išvengti, bet jos yra didelė našta šalių sveikatos sistemoms.

Nors bendras mirčių skaičius sumažėjo, tačiau ataskaitoje nurodoma, kad ES, Norvegijoje ir Šveicarijoje alkoholio vartojimas yra net 5,5 proc. visų mirčių priežastis. Kalbant absoliučiais skaičiais, 2016 m. nuo alkoholio sukeliamų ligų mirė 291 000 žmonių ir buvo prarasta 7,6 mln. potencialių gyvenimo metų dėl pernelyg ankstyvų mirčių ar negalios.

Su alkoholio vartojimu siejamų mirčių skaičius paauglių ir jaunų suaugusiųjų tarpe išliko nepriimtinai aukštas visoje Europoje. Remiantis ataskaita, daugumai šių mirčių galima užkirsti kelią. Joje pabrėžiama, kad visuomenė turi suvokti, jog alkoholis yra pagrindinė prarastų potencialių gyvenimo metų bei prarasto ekonominio našumo ir plėtros priežastis.

Alkoholio vartojimo poveikis skiriasi, atsižvelgiant į kitus veiksnius, tokius kaip rūkymas, mityba, materialinė būklė ir sveikatos priežiūros sistema. Labai svarbu sumažinti socialinę nelygybę ir finansinę naštą visuomenei, siejamą su alkoholio vartojimu. Visoje Europoje neigiami padariniai sveikatai neproporcingai paveikia daug jaunų žmonių. Ataskaitoje nurodyta, kad vieną iš keturių mirčių jaunų žmonių tarpe sukelia alkoholis, ypač kai mirštama susižalojus.

„Kadangi alkoholis yra vienas didžiausių mūsų jaunų žmonių žudikų, negalime sėdėti sudėję rankų. Šis produktas yra nuolat reklamuojamas ir lengvai prieinamas jauniems žmonėms, nepaisant įrodymų, jog alkoholio vartojimas kenkia smegenų vystymuisi ir fizinei sveikatai.

Juk kalbame apie kitos kartos lyderius, turime juos apsaugoti. Iki plano pabaigos liko vos metai, todėl pastangas būtina kaip reikiant sustiprinti“, – sakė PSO Europos regiono biuro alkoholio ir nelegalių narkotikų programos vadovė dr. Carina Ferreira Borges.

Neįgyvendinta veiksmingiausia politika

Šioje ataskaitoje šalys raginamos toliau gerinti politiką ir remtis 2012–2020 m. Europos veiksmų plane sumažinti žalingą alkoholio vartojimą nustatytomis sritimis, kad išlaikytų ir padidintų pažangą. Didelį susirūpinimą kelia tai, kad kol kas įgyvendinta nedaug su rinkodara ir kainodara susijusių politikos rūšių, nors buvo įrodyta, jog šios priemonės yra vienos veiksmingiausių. Vadovaujantis ataskaita, šalys sėkmingiausiai įgyvendino sąmoningumo didinimo, kovos su vairavimu išgėrus ir stebėjimo politikos rūšis – jas įgyvendinti lengviausia, be to, žmonės mažiausiai joms priešinasi.

Komentarai ()