Dar visai neseniai kosmoso industrijos dalimi buvo galima tapti tik per valstybines programas. tačiau komercializacija parodė, kad šioje srityje vietos yra ir mažesniems žaidėjams. Lietuvoje yra nemažai kompanijų, kurios dalyvauja kosmoso varžybose, ir savo pasiekimais nenusileidžia didžiausiems žaidėjams.

Ilgai atrodė, kad kosmoso pramonė – tik didžiųjų valstybių, turinčių kosmoso agentūras, reikalas. Tačiau augant poreikiams, kosmoso tyrimai ir technologijos galėjo vis plačiau pasitarnauti žmonėms, tad, kūrėsi vis daugiau įmonių, kurios siūlė įvairius sprendimus. Turbūt didžiausi ir geriausi žinomi pavyzdžiai – Elono Musko kompanija „SpaceX“ ir Jeffo Bezoso „Blue Origin“.

Pasaulyje kuriasi ir mažesnės, išmaniai į kosmoso varžybas įsitraukiančios įmonės. Lietuvos įmonės – ne išimtis. Lietuvių kompanijų klientai – NASA, Europos kosmoso agentūra (ESA), „Airbus” ir t. t. Keleto su kosmoso technologijomis dirbančių įmonių paklausėme, kodėl verta investuoti į kosmosą.

Kosmosas – galutinė plėtros kryptis

Dabartinė komercializacija – komunikacijų (radijo, vaizdo, interneto), GPS pozicionavimo ir stebėjimo (nuo orų iki astronomijos) – tik pati pradžia, teigia sudėtingų sistemų inžinerijos modeliavimo sprendimus kuriančios ir diegiančios kompanijos „No Magic Europe“ (Dassault Systèmes grupė) vadovė Gitana Strazdauskė.

„Į kosmosą jau dairosi pramonės šakos, kurioms reikia gilaus vakuumo arba mikrogravitacijos. Tolesnėje perspektyvoje galima spėti, kad žmonijai rimtai užsiėmus Marso ar Mėnulio kolonizavimu, į kosmosą pajudės ir sunkioji pramonė – resursų išgavimo ir lydinti industrinės statybos pramonė“, – sako G. Strazdauskė

Ji priduria, kad tolesni siekiai – tik mūsų fantazijos klausimas, o tikrieji atradimai dar tik priešakyje.

„Per ilgus amžius žmonija išsiplėtė per visą Žemę, užpildė jos tolimiausias kertes, nusileido į vandenyno dugną ir pakilo į aukščiausius kalnus. Dabar mes stovime prie beribio kosmoso vandenyno“, – tikina G. Strazdauskė.

Kosmosas pritraukia milijardines investicijas

Per pastaruosius 10 metų į su kosmosu susijusius startuolius investuota 18 mlrd. JAV dolerių privataus kapitalo lėšų, iš kurių 3 mlrd. buvo investuoti vien tik per 2018 metus, skaičiuoja „Forbes“.

„Nors pagrindiniu kosmoso industrijos finansavimo šaltiniu išliko valstybinės programos, tačiau nuo 2014 m. susilaukiame vis daugiau privačių investuotojų dėmesio“, – tikina kompanijos „Critical Security“, teikiančios inovatyvius informacinio saugumo sprendimus, vadovas Miroslav Lučinskij.

Tam, pasak jo, yra keletas priežasčių. Pirma, kosmoso pramonė per pastaruosius metus nustojo būti vien tik eksperimentiniu mokslo poligonu ir įgavo svarbią ekonominę reikšmę, kurią lėmė daugybės orbitinių navigacijos bei ryšio palydovų atsiradimas. „Antra – per kosminių programų egzistavimo metus inžinieriai įgijo neįkainojamos patirties, padedančios išvengti klaidų bei minimizuoti rizikas susijusias su raketų paleidimu. Trečia – aukšti raketų paleidimo kaštai verčia ieškoti naujų, ekonomiškai efektyvesnių sprendimų“, – tęsia M. Lučinskij.

Taip, M. Lučinskij teigimu, per pastaruosius 35 metus kosmoso srityje susidarė patraukli terpė investavimui bei atsirado aibė užduočių, kurias galima atlikti pasitelkiant privačias investicijas.

„Žmogus visada svajojo „pasiekti žvaigždes“ – daugelis idėjų, technologijų bei įrenginių iš fantastinių romanų jau tapo realybe ir naudojami ne tik kosminėje erdvėje, bet ir kasdieniame gyvenime. Svajonė apie kosmosą leidžia verslui ne tik kurti „proveržio“ technologijas, bei įrašyti savo vardą į istoriją, o ir gali tapti ilgalaike galimybe privačiam verslui“, – sako „Critical Security“ vadovas.

Neribotos galimybės

Į kosmosą iškelti palydovai sugeneruoja sunkiai suvokiamus kiekius duomenų, kurių apdorojimas ir praktinių inovatyvių panaudojimo būdų kūrimas yra puikios sritys pasireikšti technologijų įmonėms.

„Palydoviniai duomenys yra neišsemiamas informacijos šaltinis, todėl didžiųjų duomenų (angl.Big Data) apdorojimu pagrįstas verslas turi neribotas augimo galimybes“, – tikina efektyvius IT sprendimus verslo augimui siūlančios kompanijos „Baltic Amadeus“ personalo ir marketingo vadovas Darius Dužinskas.

Pasak D. Dužinsko, didžiųjų duomenų apdorojimas dabar yra ypatingai paklausi sritis, todėl nenuostabu, kad tai siūlantys verslai Lietuvoje laimi tarptautinius projektus.

„Kosmoso varžybos nebėra tik didžiųjų valstybių nacionalinis reikalas. Dar prieš dešimtmetį kosmoso kompanijas pasaulyje buvo galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Dabar net Lietuvoje jau yra kosmoso klasteriai. Čia sukurtus produktus perka NASA, ESA ir kiti kosmoso gigantai“, – priduria D. Dužinskas.

NASA iššūkiai – pirmą kartą Lietuvoje

Norintys išbandyti savo jėgas kosmoso technologijose, kviečiami prisijungti prie tarptautinio NASA „Space Apps“ hakatono, kuris pirmą kartą vyks Vilniuje. Spalio 18–20 d. kosmoso entuziastai, kartu su kosmoso profesionalų mentoriais, tarp kurių – „No Magic Europe“ (Dassault Systèmes grupė), „Critical Security“ ir „Baltic Amadeus“ ekspertai, spręs NASA iškeltus iššūkius.

Komandos, naudodamos atvirus NASA duomenis, spręs aktualias Žemės ir kosmoso problemas. Geriausi sprendimai bus apdovanoti, o du iš jų bus atrinkti varžytis tarptautiniu mastu. Dalyvavimas yra nemokamas.

Daugiau informacijos:
https://vitp.lt/tarptautinis-nasa-space-apps-hakatonas-vyks-vitp/

G. Raibytė

Komentarai ()