„Menininko š*das“ - kiek kainuoja tokia šlykšti skardinė-meno kūrinys?

Manau kad čia yra virš meno Nu žinot tą seną anekdotą "Kas yra virš naglumo?". Perfrazavus tai skamba kaip to anekdoto tesinys. Virš meno yra kai prišikti į konservų dėžutę ją užvakuoji (galbūt autoklave) ir ją parduoti už dideles babkes kompetetingiems ir gerbiamiems meno žinovams. Būtu juokinga jei nebūtu tikra istorija, ar ne? Realiai tai tie meno gerbėjai sumokėdami tokius pinigus gavo tai, ko yra nusipelne, tik šį kartą tiesiogine prasme. O meninikas šaunuolis

Menas, menininkai ir meno žinovai yra filosofinis klausimas. Dar dabar prisimenu lietuvių kalbos pamoką per kuria mokytoja davė skaityti kūrinį (neprisimenu koki), bet jis skambėjo panašiai: Į meno parodą mokytoja atveda vaikus. Rodo vaikams meno kūrinius ir apie juos pasakoja, bet vaikai neturi susidomėjimo tais meno kūriniais. Po kurio laiko mokytoja pamato, kad visi vaikai susirinko prie sienos sienos ir kažką atidžiai žiūrį. Kai mokytoja arčiau priėjo pamatė kad vaikai atidžiai apžiūrinėji dureles sienoje su raidėmis "PČ". Tada mokytoja vaikams ir sako: Čia ne menas, o priešgaisrinio čiaupo spintos durelės. Tada lietuvių kalbos mokytoja mums ir sako: Kad nepasirodytumėte neišsilavinę reikia mokytis apie meną. Kadangi buvau mažas, tai nieko apie tokį mokytojos pasakymą negalvojau. Bet dabar galvojų, ar tikrai tas rašinys juokėsi iš vaikų (asmenų kurie nežino meno) ar iš mokytojos (kuri žino mena)? Pagal mane, menas tai kažkas gražaus; kažkas kas priverčia susimastyti; kažkas kas sukelia kažkokius jausmus. Tad jei meno parodoje gražiausias ir labiausiai priverčiantys susimastyti objektas yra priešgaisrinio čiaupo durelės, tai ką tai sako apie mena? Jei tas menas įdomus tik kažkam "išsilavinusiam" (praplautom smegenim) ar tai yra menas? Iš kitos pusės tas menininkas tikrai meniškai išviliojo pinigus iš kvailių. Todėl gal ir galima tai pavadinti metu

Menas yra žmogaus išraiška kūrybinė išraiška, kuri sukelia stiprias emocijas/mintis. Nesvarbu ar tau tai patinka ar ne. PČ istorijoje buvo taip kad tas vaikas ilgai mąstė ką menininkas tuo norėjo pasakyti. Kai jam buvo pasakyta kas tai yra, viskas buvo sugadinta.

Ar viskas buvo sugadinta kai buvo pasakyta kas tai, ar viskas buvo sugadinta dar prieš ateinant į parodą - štai kur klausimas. Aš laikausi nuomonės kad tikras menas sukelia stiprias emocijas/mintis nepriklausomai nuo tavo žinių apie meną. Tai reiškia, kad iš visu meno parodoje eksponuojamų kūrinių tas PČ sukėlė stipriausias emocijas/mintis. Todėl tam vaikui meniškiausias kūrinys ir yra priešgaisrinio čiaupo durelės. Žinoma, kai kurie meno kūriniai yra su kontekstu. Pav.: į politiką. Ir parodo menininko požiūrį į esama politiką, tada tokį mena bus sunku suprasti tam, kad nežino apie kokia politiką menininkas kalba savo kūriniuose. Bet tuo pačių, tos žinios neturi nieko bendra su menu, bet reikia žinoti apie kokia politika menininkas nori kažką pasakyti. Ir gal net pritarti menininko pažiūroms. Nes kitaip baigsis kaip su vamzdžių prie Neries.

Reikia rasti ir perskaityti. Aš nepamenu detalių, bet man įsiminė tai, kad tas PČ sukėlė daugiausiai klausimų, ir išsiskyrė iš kitų ten eksponuojamų objektų. Po to mokytoja liepė nežiūrėti į priešgaisrinį čiaupą. Dabar kai pagalvoju, gal tas vaikas buvo ko parūkęs ko neblogo. Bet kuriuo atveju prieš ateinant negalėjo būt sugadinta, nes nebuvo ko gadinti, patirtis dar neegzistavo. Jei netyčia kas rastų tą istoriją internete, būtų įdomu vėl paskaityti. Kiek pamenu tai buvo lietuvių kalbos vadovėlis, gal 2-4 klasei, greičiausiai išleistas 1991 ar vėliau.