Žemdirbystė po daugiabučio langu - miestiečiai grožėjosi javais, dabar grožisi kombainu (Video)

Tai tik parodo, kad to miesto valdžiai dar neatėjo suvokimas kas tai yra miesto planavimas ir vargšai žmonės kurie ten pirko butus. Miestas turi būti planuojamas taip, kad būtų kompaktiškas, tačiau tuo pačiu su pakankamu viešųjų erdvių, visuomeninių ir komercinių pastatų kiekiu, judumo analize ir pagal tai išduodant statybos leidimus. Visas kvartalas turi būti planuojamas kaip visuma. Jeigu buvo išduoti leidimai statyti daugiabučius, o šalia paliktos baltos dėmės, kuriose nieko neplanuota (palikta žemės ūkio paskirties žemė), tai tiesiausias kelias į "perkūnkiemius" per porą dešimtmečių virsiančius getais.

Na mano žiniomis teisė į asmeninę nuosavybę dar neatsaukta.. ir jei miestas atėjo į mano dirbamus laukus tai miesto problema.. norėsiu parduosiu kaip plotą kurį galima apstatyti.. nenoresiu tai ir sesiu ką noriu kol pasiūlys normalią kainą.. ir miesto norai su mano nuosavybe ir mano norais gali nesutapti..

yra ten kažkokie įstatymai, kai tavo žemę atima ir kompensuoja jos rinkos vertę ar panašiai, jei neklystu. Visi vis skalambija skalambija, kad perkūnkiemis per 10 metų taps getu. Šiaip tai praėjo tie 10 metų, kokia ten situacija dabar? Kažkas pagerėjo, ar pablogėjo gyventojams?

Pasiūlė darbą Perkūnkiemyje ofise. Tik atvažiavus į pokalbį supratau, kad 99%, kad nebūsiu šitoj skylėj. Kažkoks china town'as. Gatvelės siauros, parkingo praktiškai nėra, avarijos, ant požeminių parkingų vaikų žaidimo aišktelės, rėkia vieni ant kitų dėl vietos, visiška maišalynė. Vien asfaltas ir betonas. Čia S klasės mersai stovi, vadovų rezervuotose vietose, o šalia moterys, visiškos kaimietės, vaikus vežimėliuose maitina. Siaubas.

Neminėjau, kad turi būti atimta žemė. Turėjau galvoje, kad bendrasis planas koreguojamas ir vėliau kvartalas planuojamas, kai jau žinoma kur ir kiek bus galima naudoti. T.y. kvartalai planuojami valstybinėje žemėje. Jei miestas nori plėstis, turėtų būti miesto pareiga pirmiausia išpirkti/iškeisti trūkstamas žemes, o po to jas parduoti aukcione plėtotojams kartu su sąlygomis. Tokiu būdu galima tikėtis darnios plėtros. O čia panašu į laukinę urbanizaciją, kai nupirkus pigų žemės ūkio paskirties gabalą ir draugiškų politikų pagalba pakeitus paskirtį joje užstatomas max leidžiamas tankis.

Yra, servitutas vadinasi. Taciau pakankamai sudetinga ji pritaikyti. Konkreciu atveju idomiai atrodo tas kombainas tarp daugiabuciu, taciau geras klausimas, ka aplinkiniai gyventojai noretu toje vietoje matyti labiau. Suformuotas parkelis - viena, bet dar vienas daugiabutis vietoj rapsu lauko - jau visai kas kita...

Kombainas dar nieko, klausimas kaip jie jauciasi kai purskia herbicidus, man per 100 metru ir tai jauciasi o cia pries langus, uzjauciu.

Ir kur tu čia taip matęs kad tokia fignia vyksta? „Miestas“ turi daugiau ką veikti, nei „norėti ar nenorėti plėstis“ tuo labiau jei nori plėstis jam nereikia nieko supirkinėti, tiesiog nustato kur ir ką galima statyti, o statyti ar nestatyti tai jau savininkų reikalas.

Man tai patiktų javų laukas. Nenorėčiau taip užaugintos produkcijos valgyti, bet gi linksma ir vaikam yra ko parodyt, vaizdo nedarko. Ypač jei kokie rapsai žydi. Gal bėda tik, kai pesticidus purškia. Aš esu kurį laiką affecto dirbęs (vieną projektą pas juo sėdėjau) perkūnkiemyje. Na nebuvo taip blogai. Ryte važiuodavau iš centro pusės, matydavau kamštį į centrą, vakare atvirkščiai. Ofisas turi parkingą, tai pagal tai kelintą atvažiuodavau skirdavosi tik kelintam aukšte po žeme parkuosiuos. Bet man nereikėjo su visais ryte į centrą važiuoti...

Tik valstybinės svarbos projektams, pvz. rail baltica ar via baltica. Šiaip taip, jei ten buvo tavo žemės ūkio paskirties žemė, be tavo noro niekas negali pakeisti paskirties (nebent valstybinės svarbos projektą įgyvendins). Gali detaliajame plane numatyti gyvenamąją paskirtį, tai reikš, kad galėsi ūkio paskirties pakeisti lengvai ir greitai į gyvenamąją.

Šitą problemą sprendžia elementarus žemės mokestis. Mieste žemė brangi, tad ir mokesčio suma skaičiuojama nuo žemės vertės tampa didelė. Dėl ko tokioje žemėje ilgainiui tiesiog ekonomiškai neapsimoka ūkininkauti. Belieka tik miesto žemę parduoti būsimoms statyboms. Bet čia yra Lenkija, buvusi rytų bloko šalis. Kaip ir pas mus, taip ir ten tikriausiai dar NT mokesčių įstatymai yra dar iki galo nesutvarkyti, yra daug išimčių ir pan.

Nemaisyk miesto zemes vertes su zemes ukio paskirties verte, niekas mieste neukininkauja.

Na bent jau Lietuvoje ūkininkui žemės mokesčiai yra labai maži. Net jei tą pačią žemės ūkio paskirties žemę turi ne ūkininkas, jis moka kartais didesnį mokestį.

Neklaidink žmonių. Servitutas, tai teisė naudotis nekilnojamu turtu. Paprastai servitutas taikomas keliams, ar priėjimui prie žemės sklypo ar tam tikrų įrenginių žemės sklype. Paprastai servitutas formuojamas, kada kažkuris žemės sklypas neturi tiesioginio priėjimo prie viešo naudojimo kelio. Servitutai numatomi formuojant sklypus ir pažymimi planuose, bet tavo žemė lieka tavo, tiesiog būna išskirtas plotas servitutiniam keliui. Bet jei valstybei reikės tavo žemės, kad pastatytų viešo naudojimo kelią, tai tavo žemė ar jos dalis bus nusavinta valstybės (ne už dyką), niekas nedarys servituto nutiesti gatvei. Kalbant apie straipsnį, paprastai miestas turi numatęs teritorijų planavimą dešimtmečiais į priekį. Nustatomos komercinės, industrinės, gyvenamosios paskirties plotai, numatomos vietos kelių ir geležinkelių plėtrai, viešos erdvės ir t.t. Žemės paskirtį galima keisti, bet visi projektai turi būti suderinti su atitinkamom institucijom Todėl atrodo tikrai keistokai, kad kažkas pristatė daugiabučių namų šalia dirbamo lauko. Tikrai atrodo, kad pasitarnavo pažintys ir kyšiai.

Nustokit matyti visur kyšius ir panašiai. Kaip sakai, miestas planuoja tolyn į priekį, ir jei jau miestas priartėjo prie tam tikros zonos ir miestas numatė, kad ten gali būti apstatoma, tai tos žemės paskirtį iš dirbamos pakeisti į gyvenamą gali labai paprastai su minimaliais derinimais, taigi visi aplinkui gali apsistatyti savo dirbamą žemę arba parduoti tiems kas nori apstatyti, bet jei nenori gali ir toliau dirbti savo žemę ir nieko nekeisti ir neparduoti (kaip visada, nesutarus kitaip visada lieka status quo). Dėl servitutų tai gali būti visaip, kadangi irgi planuojama ilgesniam laikui miestai, tai gali būti, kad perkant/formuojant sklypą sustatomas servitutas daliai sklypo, kurios tu negali apstatyti ir pan, o atėjus laikui (platinti gatvę, tiesti dviračių taką ir pan) ijungiamas CK 4.100 straipsnis ir ta žemė paimama (atsiskaičius „rinkos verte“)