Aukštuminis sindromas. Kodėl katei saugiau kristi iš dešimto aukšto, nei iš antro?

Teko girdėti apie kaiminystėj iš 9 aukšto balkono, ant kietos žemės, nukritųsi katiną, iš tiesioginio įvykio liūdininko. Rezultate, katinas kelias sekundes pagulėjo, pasireškė straipsnyje minimas, epitaksis, atsistojo ir nubėgo...

Nuo 8 auksto kate krinta ribiniu greciu, taigi krentant is auksciau ji igyja pranasuma. Greitis nekinta, bet ji turi daugiau laiko ivertinti situacija ir pasiruosti nusileidimui

Pažįstamas gyvena 12 aukšte. Ant balkono turėklo nusileido balandis. Katinas bandė pagauti ir nuslydo nuo turėklo. Rezultate užmigdė, nes visos kojos lūžo, ir t.t. Gal dėl to, kad jau ne jaunuolis buvo, bet panašu, kad nevisada tiesa apie katinų "atsparumą" aukščiui.

Kalbant apie biologiją (o ir šiaip gyvenime), tokios sąvokos, kaip „visada“, „niekada“ nėra. Būna tikimybė didesnė ar mažesnė. Nesunkiai galiu įsivaizduoti, kad katinas šoko link paukščio, nuslydo ir nespėjęs įgyti ribinio greičio, nesėkmingai žnegtelėjo.

Ar negali šiuo atveju dar būt ir taip, kad šokdamas šiek tiek užsikabino už turėklo ir pradėjo ore gan stipriai suktis, ko pasekoje nesugebėjo tvarkingai nusileist.

Ar negalejo but labai storas katinas?