Skaitytojo nuomonė. Ar vergui svarbios jo teisės?

tuos žodžius galima interpretuot savaip

Ir žodį "Labas" galima interpretuoti savaip. http://www.youtube.com/watch?v=oN47uTyD4q0

Vienoje iš itin populiaraus animacinio serialo, siūlančio kritiškai pažvelgti į socialinę tikrovę, serijų veikėjas, pasaulyje puikiai žinomas Homerio Simpsono vardu, su patosu pareiškia: „Televizija – mokytoja, motina ir slapta meilužė!“ Sutikime, šis šaržuotas medijos įvaizdis puikiai iliustruoja televizijos bei jos transliuojamų vaizdų praktinę galią, įtaką eilinio žmogaus pasaulėvaizdžio turiniui ir struktūrai, nes vadinamieji „žydrieji ekranai“ daugeliui yra svarbiausias ir pirminis informacijos šaltinis, padedantis susiformuoti „autentiškam“ individo požiūriui. Akademinėje literatūroje tarpdisciplininės televizijos įtakos analizės pavyzdžių netrūksta, tačiau koncentruosimės ties vienu įdomesnių bandymų – CNN efekto studijomis. CNN efekto teorija teigia, kad 24 valandas per parą žinias iš viso pasaulio transliuojantys kanalai, tokie kaip CNN ar BBC, geba daryti įtaką šalių užsienio politikai. Paprastai tariant, milijonus žmonių pasiekiantys esamuoju laiku (angl. real-time) vykstančio tarptautinio konflikto ar krizės vaizdai daro ne tik emocinį poveikį žiūrovui, formuoja jo požiūrį į konkretų įvykį, tačiau ir priverčia konflikto dalyvius permąstyti savo strategijas. Be to, televizijos transliacija gali sąlygoti neutralių veikėjų – pareigūnų ar kitų valstybių vyriausybių pirmalaikį pasiskirstymą į „rėmėjus“ ir „oponentus“. CNN efekto terminas į akademinį ir platųjį diskursą pateko televizijos naujienų kanalui CNN detaliai ir ryškiai nušvietus 1991 m. Golfo karą bei 1993 m. įvykius Somalyje. Apie pastarąjį konfliktą netgi teigiama, kad, nors amerikiečiai į vietinių klanų kovų kamuojamą Afrikos valstybę atvyko paskatinti televizijos akcentuojamų badaujančių Somalio vaikų vaizdų, tačiau ir savo karius jie išvedė visuomenei pasibaisėjus mūšio Mogadišu scenomis, kuriose užfiksuotas negyvas amerikiečių desantininkas, velkamas pririštas prie važiuojančio automobilio. Kitaip tariant, televizijos vaizdai sąlygojo viešosios nuomonės pokyčius ir davė impulsą humanitarinei misijai, peraugusiai į taikos įvedimo operaciją, bei vėliau paskatino tuometinį JAV prezidentą Billą Clintoną atšaukti amerikiečių karius, nes visuomenei nepriimtina tapo užsienio politika, reikalaujanti kruvinos aukos. CNN efekto teorijos kertinė idėja yra prielaida, kad televizijos rodomas vaizdinys tampa sudėtine sprendimų priėmimo proceso dalimi. Vienoje sistemingiausių CNN efekto tarpdisciplininių studijų Stevenas Livingstonas teigia, kad vaizdinio poveikis gali pasireikšti kaip politinės darbotvarkės „tvarkdarys“, sprendimų priėmimo katalizatorius arba kliūtis vykdomai užsienio politikai. Pirmuoju atveju įvykis, pavaizduotas emocinio krūvio perpildytame fone, dėl savo įtaigumo „neišvengiamai“ įtraukiamas į sprendimų priėmėjų svarstomų klausimų gretas. Antrasis vaizdinio poveikis, įvardijamas kaip katalizatorius, tiesiog sutrumpina reakcijos į aktualiją laiką, išvengiant ilgos trukmės analizių ir apeinant biurokratinio sprendimų priėmimo mechanizmo labirintą. Galiausiai televizijos „nupieštas“ vaizdinys gali tapti kliūtimi vykdomai užsienio politikai, kai emocinis užtaisas „pragraužia paramos pamatus“ – pakeičia viešąją nuomonę, ir ima neigiamai veikti politikos vykdytojų moralę, nesvarbu, pastarieji būtų kariai ar diplomatai, veikiantys vadovybės nurodymu. CNN efekto schemoje figūruoja trys pagrindiniai veikėjai: emociškai paveiki visuomenė, esamuoju laiku vykstančius įvykius transliuojanti naujienų televizija(-os) ir sprendimus priimanti bei užsienio politikai vadovaujanti valstybės valdžia. Patogiausia šiuos veikėjus įsivaizduoti kaip trikampio viršūnes. Gali kilti klausimas „kodėl?“, nes iš pirmo žvilgsnio sąveika tarp jų yra linijinė – televizijos žiniasklaida vaizdiniais padaro poveikį emociškai imliai visuomenei, o jos spaudimas verčia renkamus valdžios atstovus reaguoti į viešosios nuomonės pokyčius. Visgi CNN efektas yra nebūtinai vienakryptis. Akivaizdu, kad televizijos vaizdinys tiesiogiai veikia visuomenę, tačiau jis lygiai taip pat daro įtaką ir valdžios atstovams, nes pastarieji taip pat yra žmonės bei vadovaujasi asmeninėmis moralinėmis nuostatomis, kurios, radusios atgarsį visuomenėje, gali be ypatingo spaudimo iš apačios paskatinti atitinkamų sprendimų priėmimą. Be to, CNN efektui postūmį gali duoti net ne naujienų televizija, o patys valdžios atstovai, ypač esantys opozicijoje ir negalintys tiesiogiai į darbotvarkę įtraukti jiems aktualių klausimų. Visgi CNN efekto tyrinėtojai atskleidžia, kad šis gražus procesas turi savų ydų, kurias būtina ne tik identifikuoti, tačiau ir įsisąmoninti. Viena didžiausių problemų yra naujienų selektyvumas. Televizijos kanalai, tiekiantys žinias vartotojui, atsižvelgia į paklausą. Kitaip tariant, naujienų pateikimas yra verslas. Žiniasklaida koncentruojasi ties įvykiais, kurie gali sukelti ažiotažą, todėl dažniausiai „karštaisiais taškais“ tampa ne humanitarinės misijos, bendradarbiavimo konferencijos, o ryškūs konfliktai, susirėmimai, smurtas. Net 24 valandas per parą naujienas iš viso pasaulio transliuojantys kanalai selektyviai dėmesį sutelkia tik į tam tikras aktualijas, taip nukreipdami žiūrovo dėmesį nuo kitų, ne mažiau aktualių krizių. Todėl galima teigti, kad kartais pasaulį matome tokį, kokį mums rodo CNN ar kitas naujienų kanalas. Be to, televizinės žiniasklaidos operatyvumas kartais gali pakišti koją užsienio politikos efektyvumui. Konflikto atveju transliacijos be sąmoningos intencijos gali atskleisti strategiškai svarbią informaciją, kuria taktiškai pasinaudojęs priešininkas įgytų pranašumą. Be abejo, galėtume teigti, kad CNN efektas nėra toks aktualus kiekvienam iš mūsų, nes gyvename mažoje valstybėje, neturinčioje nuosavo globalaus naujienų kanalo, nedarome ypatingos įtakos pasaulinei politikai, todėl nesame paveikūs ir aptartajam efektui. Visgi dera suvokti, kad žinisklaidos tinklai, naujienų kanalai nėra autonomiški, todėl linkę „užsikrėsti“ populiaria žinia, kuri galiausiai ima dominuoti daugelyje informacijos šaltinių. Todėl nejučiomis mes vis tiek atsiduriame „rėmėjų“ arba „oponentų“ pusėje, gauname gana selektyvią informaciją ir ne visada susiformuojame „autentišką“ požiūrį. Mantas Budraitis

Donceponse, jei laikai mane kritiskai nemastanciu - wrong, per daug kritikuoju viska. Jei laikai, kad esu vergas, vel klysti, nes as renkuosi tai kas man patinka, darau tai ka noriu. Esu tik ne idealios sveikatos ir savo silpnybiu vergas (tai ko noriu ir kam negaliu atsispirti). Sakydamas versti valdzia, turejau omeny, ne Lietuvos valdzia, bet visam pasauly mazdaug kratytis kapitalistinio pasaulio. O seip markizui pritariu visu 100%.

Daugelis kaskaip keistai supranta kritini mastyma. Jo esme ne siaip viska kritikuoti ir bandyt paneigti viska kas yra kieno nors pasakyta, o filtruoti informacija nuo muilo burbuliuku ir dideliu burbulu. Straipnis agitavo ne pasokti ir daryt lietuvos ar pasaulio revoliucijas, o pradzioje padaryti revoliucija savo galvoje, jei kiekvienas savyje atliks ta revoliucija tai empyriniame pasualyje viskas stos i vietas savaime.. Buti nepatenkintam aplinka kurioje gyveni nera lietuviskas bruozas. Susireiksminimo ir baimes lygis auksciausias, kad nebutum vadinamas bambanciu lietuviu turi pakesti nuolatini dergima ant galvos. Negi isivaizduojat, kad ramiai sedint kasnors susidomes jusu bedomis? Valstybe? Gerasis praeivis samarietis? Manau kad daug kas jau ilgokai pasisedejo ir turejo pamatyti kur juos tai nuvede.. Is verslo puses pazvelgus, dauguma dabartiniu vadovu mokykloje nebuvo patys pavyzdingiausi ir jie tai patys pripazysta, panasi situacija ir su daugeliu seimo nariu. Jie buvo kaskuom kitokie, ju mastymas buvo kitoks, jie nebuvo tylios aveles nuleidusios galvas ir viena diena gavusios visuotini pritarima.. Jie sistemingai sieke savo uzsigeistu tikslu nekreipdami demesio i tai ka kiti pasakys, nes daugelis kitu yra neismaneliai runkeliai ir tai tiesa. Pagal pasauline statistika 95 procentai dirba likusiems 5 procentams. Tie skaiciai paprastiems balvonams nera gerai zinomi taciau auksciausio lygio vadovams kuo puikiausiai ir jie suinteresuoti kad tie 95 ir toliau jiems dirbtu. Nesu nei as vadovas ir jusu dauguma turbut nesas bet patarimas butu ziuret biski placiau ir gal kadanors patapsit tokiais..

Marine3D Vadovai nera suinteresoti 95 ir 5, nes geriau dirbti su protingais zmonemis, ju efektyvumas didesnis ir jiems nereikia prieziuros! Jei ne tie 95% nebutu buvusios ir sitos krizes, nes deja balvonai prekiavo net neisivaizduodami kuo. Taip straipsnis kalba apie tai, kad reikia pradet mastyt, kad valdzia nieko gero nepadaro, kad riboja laisves ir panasiai. Bet galvok vienu zingsniu i prieki, kas buna tada, kai liaudis siek tiek pradeda mastyti, kad jie labai varzomi, nors vis tiek yra totalus runkeliai ? - atimti turtus, isdalinti vargsams (taip nustekenama ekonomika). Pensininkai dar kilimo metu reke, kad kelti pensijas. Deja, kelti visiem atlyginimus yra durnas sprendimas, nes kad ir milijardais gali kiekvienam pensijas moket, bet tuomet bus nezmoniska infliacija. Sitas straipsnis pradeda ne nuo to galo aiskinti, ir kaip sake markizas yra per daug saliskas, per daug negatyvus ir dar drisciau pridurti padrikas. (taip mano komentarai irgi padriki, bet ju nepublikuoju kaip straipsnio).

Matau kad nelabai supratai esmes tai pabandysiu tiesiogiai tau paaiskinti. Taip jie suinteresuoti kad butu 95 ir 5 prct. Taip jie suinteresuoti kad butum kvailesnis uz juos. Priemones: ziniasklaida, religija, valdzia ir paprastoji visuomene, kuria sudaro 95, vygdo didziulio masto zaidima kurio esme esi butent tu ir tuo paciu kiekvienas is musu. Mes esam treniruojami treniruoti kitus. Tikslai: duoti tau isivaizduojama susigaudymo situacijoje jausma kad nekiltu jokiu abejoniu del esamos situacijos tikrumo, kad testum darbus kurie tau priskirti (duoti pieno, traukti pluga ir panasius), kad ju norimos tau perteikti mintys taptu tavo mintim ir tu jas aklai gintum nesvarbu kokie svarbus irodymai, faktai ar logiski paaiskinimai pateikiami. Kitaip tariant tu gal ir isivaizduoji kad esi protingas ir tuo naudingas virsininkui, bet tu atlieki tik varzto isukima kaip ir milijonai kitu tokiu kaip tu darbuotoju, kurie nezino koks rezultatas bus ir kas is to pelnysis labiausiai. Matai po mano pasisakymu apacioje sakini. As ji pasirasiau pries gers metus. Taip kad sis straipsnis man nelabai padare itakos ir tik keli faktai buvo nezinomi nuo anksciau. Informacijos saltiniu liudijanciu ta pati ka cia minejo yra labai daug tik klausimas ar tavo smegenis pasiruosiusios ja priimti ar dar vis valdomos ibruktu tau minciu.

Beje dar kaikas. Jei ten turejai mintyse pradzioje apie tokias verslo asu knygas kaip Trump ir Kiyosaki "We Want You to Be Rich" tai dar reikia suprasti kad jie ten nepateikia punktas po punkto tikslo siekimo sistema. Jie tau parodo krypti kuria turi judeti ir tave motyvuoja. Kai is lervos kokono issiris grazus drugelis (mazdaug toks kaip ir jie) tai jie su tavim asmeniskai ir nores turet reikalu. Iki to tu dirbdamas galbut ju kompanijoje galesi sau fantazuoti jog esi ju bendrazygis ir pns. o siaip vistiek dirbi jiems kad siaip ne taip pragyventum

Tos knygos yra slamstas Trump'as yra turtingas del keliu atsitiktinumu. O tu cia kalbi taip, lyg zmones valdytu kokia uzdara grupele zmoniu, tiesiogine to zodzio prasme. Prisiziurejai per daug zeitgeist O dal varztelio isukimo - taip ir yra ir bet kokioj visuomenej taip ir turi buti. Yra zmones kurie surenka pagrindines detales, zmones kurie jungia i blokus pagrindines detales ir jungia blokus. Tai vadinama darbo pasiskirstymu, nes zmogus nera pajegus apdoroti visu duomenu, atlikti visus darbus ir pan. Beje, butu vadovaujanciu ar imones savininku tik atrodo labai grazu. Mano tevai turi imone, bet pasiziurejus i juos as rinkciausi darbuotojo ateiti, nes jei esi geras darbuotojas, tau nelabai rupi imones ateitis, rupiniesi tau pavestu darbu ir tiek. Padarai ir isejes namo tau rami galva. Deja kai esi savininkas, taip nera. Net isvaziaves i poilsine kelione negali isjungti mobilaus, nes gali buti nenumatytu atsitikimu darbe. Tai kas tokioj situacijoj yra vergas ? Del to, kad 80% pasaulio turto sukaupta 20% zmoniu rankose, pagalvokit, kodel taip yra. Atsakymas paprastas, kazkada jie ar ju tevai, proteviai kaupe turi, atsisake vartojimo tuomet, jie tuos pinigus panaudojo kaip kapitala ir kaupe didesni kapitala. Wualia stai ir jie sukaupe tiek turto. Atlikt paprasta skaiciavima. Paskaiciuok: 1000$ atideta 40m. i mazos kapitalizacijos akcijas (mazos kapitalizacijos akciju metinis vidutinis (is kazkur 80m isvestas vidurkis) augimas yra apie 17%). Tikslaus skaiciavimo nepamenu, bet gaunas kazkur apie 20mln. USD. O jei butum padejes 1mln ? Tai jau butu 20mlrd! Ir nereikia jokiu pastangu ar didesniu ziniu, tai yra absoliutus ilgametis vidurkis. Jei esi protingas - tose paciose finansu rinkose gali isvengti nuosmukiu ir padidinti augima. Jei turi daug pazistamu ir gauni inside informacijos, tai gali laisvai pasiekti 25% (deja insider prekiavimas labai paplites). Paskaiciuok su 25% dabar, kiek gaunas 1000$ po 40m. Zmonems reikia maziau zysti, pries reikalaujant ko nors, apsiziureti ka pats del saves gali padaryti ir kas bus, jei gaus ko praso. Pensininkai prase pakelt ismokas - pakele, tik infliacija pakilo ir neliko tos pakeltos pensijos. Apkarpe pensijas siek tiek - rekia kad mirsim badu. Su seneliais kalbejau, tai ten ta pensija tiek ir apkarpe maziausiai gaunantiem, jie kazkur per abu gaudavo apie 1500, tai sake sumazejo ar tai 25LT (tiksliai nepamenu, bet 50LT tikrai nevirsija). Ir jie patys sako, nesuprantam, kodel kiti pensininkai rekia, neva netures is ko valgyt. Jie gyvena 4 kambariu bute, klaipedoje. Is vaiku nors ir gauna pinigu, bet ju neleidzia ir dazniausiai net nepriima. Bet po galais, 2 zmones 4 kambariu bute gyvena! Marine3D o tavo sakinys ir paaiskina 95 ir 5 bei 20 ir 80 bei dar kruva kitu dalyku - zmones geriau nieko neveiks, bijos rizikuoti ir taip toliau. Zmonems tinka ta vergove, tik jie noretu, kad ir kiti nieko nedarytu, kad nebutu geresniu uz juos, tik va nesupranta, kad negyventu net taip kaip dabar gyvena...

FYI

to immortal : labai klysti, isvados daromos ir labai rimtos, pirma isvada kad neapsimoka moket mokesciu nes tave valdzia isdurs kaip dabar isdurineja pensininkus, antra isvada pasirinkimas ar paciam kazka daryt ar emigruot i ten kur tvarka ir ta tvarka laikos desimtmecius, jei emigruot negali, karjera daryt per velu tada tenka lost pagal valdzios taisykle- kas daugiau vagia tas teisus...ir jeigu perzet interpolo duomenis del narkortiniu medziagu, kontrabandos ir panasiu "verslu" Lietuvoj, tai ganetinai neblogai atspindi dabartine situacija....dabartiniai 40+ normalios valdzios iki pensijos nesulauks tai ir sukas kaip ismano....

http://www.youtube.com/watch?v=njG7p6CSbCU

Straipsnio pradžia buvo labai gera, sudominanti, bet paskui kažkaip nusirutuliavo į propogandinį tipą. Iš tikro, tai nelabai sužinojau, ko nežinojau. Apie valdžią kiekvienas gali prirašyt ir dar geresnių dalykų.. kad ji neefektyvi, mes ir taip matom, manau, mums reikia labiau sprendimų kelių, nei nuolat kartoti pačios problemos esmę. Iš kitos pusės, ne visi politikai buvo/yra aferistai, ne visus sugadina. O ką reiškia klausimas, kas nugalės, gėris ar blogis? Kas tas gėris? Kas tas blogis? Be to, lazda turi du galus. Siūlyčiau autoriui neliesti subjektyvių temų. Be to, jo kategoriškas paneigimas apie Einšteino genialumą, kiek bukas. Manau, dauguma į klausimą, ar jis buvo genijus, atsakys "tai tikriausiai, mokslo žmonės taip sako, nelabai man ir rūpi". Iš vis, kažkoks nevykęs pavyzdys. Žmogus turi kažkuo tikėti, jei tiki tai, ką perskaito vadovėliuose, gerai, jei tiki tai, ką mato per teliką,na irgi gerai. O kas paprastam belieka, kai gyvenime yra daug sudėtingesnių problemų nei kritinis mąstymas. Kaip tu gali netikėt, kad Hitleris buvo žiaurus tironas, jei nieko kito apie jį nesi girdėjęs. Juk neįmanoma abejoti kiekvienu teiginiu, ypač turint menką kontekstą. O jei autoriui taip kyla noras šviesti visuomenę, tai kol kas, mano manymu, jis juda ne ta linkme.

O kokia linkme reikėtu judėti?

nežinau, gal į mokyklas eit skleist tiesų, ar tai kurt tam tikro pobūdžio mąstymą moksleiviams. Į šmm. O čia buvo koks straipsnio tikslas, nelabai supratau.. užvaryt ant valdžios iš kitos pusės? Ar tikrai to reikia?

Na ne straipsnio tikslas manau parodyti, kad žmonių požiūris suformuotas iš anksto. Ką dauguma komentatorių ir patvirtina savo siauru supratimu...

Tai taip, visada taip buvo, kaip dar gali būti? Didelė prabanga turėt daug laiko, intelekto ir pan domėjimuisi kiekvienu klausimu ir mėginimui atrasti tiesą. Pats pasižiūrėk, tau pasakė, kad liberalus požiūris gerai, ir tiki, kad gerai. Tau pasakė, kad Žemė sukasi apie Saulę, ir tiki. Pasakė, kad yra DNR, ir tiki. So what. Ką dar gali daryt.

Na man niekas nepasakė, kad liberalus požiūris gerai. Taip man pasakė, kad žemė sukasi aplink saulę ir aš pradėjau domėtis kodėl taip vyksta. Man pasakė, kad yra DNR ir aš ieškojau atsakymų - kas tą DNR. So what?

Geras straipsnis ir retas .. Mąstantys, save, kaip asmenį vertinantys , visapusiškai išsilavinę piliečiai nepageidaujami valdininkams. Visuotinis sąmoningumas reikštų jų valdžios pabaigą. Ši nuostata nesikeičia , nors save deklaruojame kaip pakankamai civilizuotą visuomenę. O masinės info "kvailina" publika išskirtinai savo tikslais . Kuo primityvesnis medijos vartotojas , tuo paprasčiau "štampuot" produkcija. "Masinis vartotojas " štai į ką pavirto civilizuota dauguma. Masinė kultūra- greito pelno siekimo produktas. Pelnas tapo visuomenės "pažangos" varikliu . Pelnas , beveik bet kokiomis priemonėmis. Pavojingi maisto produktai, visom prasmėm žlugdantis gyvenimo būdas, dvasinė degradacija, susvetimėjusių bandos instinktas ir t.t. Visa tai pelno siekio pasekmės.