Kažkas siaubingo slypi šešėliuose – mokslininkai paaiškino, kodėl mes jaučiame kažkieno buvimą tuščioje patalpoje (Video) ()
Naujame tyrime mokslininkai bandė paaiškinti, kas nutinka mūsų kūnui ir smegenims „fantominių vizitų“ ir miego paralyžiaus metu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tikriausiai daugelis iš mūsų bent kartą gyvenime yra patyrę vaiduokliško buvimo kambaryje jausmą. Kai esame 100 % tikri, kad esame vieni, bet jaučiamės kitaip. Tokius įvykius sunku apibūdinti ir priimti, tačiau naujas tyrimas rodo, kad šią trumpalaikę patirtį galėtume suprasti pasitelkę mokslinius proto, kūno ir jų tarpusavio sąveikos modelius, rašo „Inverse“.
Pirmasis didelis tyrimas šia tema buvo atliktas 1894 m. Tada Psichikos tyrimų draugija (Society for Psychical Research, SPR) paskelbė savo „Haliucinacijų surašymą“, kuris buvo pagrįstas daugiau nei 17 000 žmonių iš JK, JAV ir Europos apklausa. Apklausa buvo siekiama suprasti, kaip dažnai žmonės susiduria su „fantominiais apsilankymais“, kurie pranašauja mirtį. Tyrimo rezultatai rodo, kad tokią patirtį turi vienas iš 43 respondentų, o tai pernelyg dažna, kad būtų atsitiktinumas.
1886 m. SPR (kurios globėjais buvo buvęs JK ministras pirmininkas Williamas Gladstone'as ir poetas Alfredas Lordas Tennysonas) išleido knygą „Gyvųjų fantomai“. Šioje knygoje buvo aprašytas 701 telepatijos, nuojautų ir kitų neįprastų reiškinių atvejis. Pavyzdžiui, P. H. Newnhamas iš Devonporto Plimute papasakojo istoriją kai fantomas naktį jį įspėjo, kad kitą rytą auštant nereikėtų į vykti kelionę laivu į Naująją Zelandiją. Vėliau jis sužinojo, kad visi kelionėje nuskendo.
Tuo metu fantomų sąvoka buvo kritikuojama kaip neturinti mokslinio pagrindo. Apklausa buvo priimta mažiau skeptiškai, tačiau ji vis tiek nukentėjo nuo atsakymų šališkumo (kas vargintųsi atsakyti į tokią apklausą, išskyrus tuos, kurie turi ką pasakyti).
Tačiau vienaip ar kitaip daugelis žmonių susiduria su panašia fantomine patirtimi, todėl šiuolaikinis mokslas negali būti nuošalyje ir siūlo savo galimybes jas suprasti.
Visai ne saldūs sapnai
Vienas iš plačiausiai žinomų fantomų pasirodymo paaiškinimų yra hipnagogija, t. y. haliucinaciniai išgyvenimai, atsirandantys ant miego slenksčio.
Vienas ryškus pavyzdys – miego paralyžius, kuriuo serga apie 7 % suaugusiųjų. Šioje būsenoje mūsų raumenys lieka sustingę, o smegenys yra aktyvios ir pabudusios. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė žmonių, kurie patiria miego paralyžių, tuo metu taip pat patiria „fantominį buvimą“.
Įdomu tai, kad Viktorijos laikų „fantominis buvimas“, užfiksuotas SPR, dažnai buvo apibūdinamas kaip nekaltas arba guodžiantis, o šiuolaikiniai miego paralyžiaus sukeltų buvimo pavyzdžiai dažniausiai apibūdinami kaip piktybiniai.
2007 m. mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė miego paralyžiaus tyrimams, taip pat specifinėms pabudimo tokioje neįprastoje situacijoje ypatybėms. Daugumai žmonių miego paralyžius atrodo baisus, todėl mokslininkai J. Allenas Chainas ir Toddas Girardas norėjo suprasti, kas mus taip gąsdina. Mokslininkai teigia, kad jei pabusime paralyžiuoti ir pažeidžiami, mūsų instinktai jaus grėsmę, o mūsų protas užpildys spragą. Paprasčiau tariant, jei jaučiamės auka, kažkur šalia turi būti grėsmė.
Mokslininkai taip pat išnagrinėjo pastarojo ketvirčio amžiaus tyrimų rezultatus ir padarė išvadą, kad „fantominiai apsilankymai“ yra susiję ne tik su miego paralyžiumi, bet ir sergant Parkinsono liga, psichoze, artimos mirties išgyvenimais ir netektimis, todėl mokslininkai mano, kad tai tikriausiai nesusiję vien tik su miegu.
Proto ir kūno ryšys
Kai kurie tyrimai taip pat patvirtina, kad „fantominį buvimą“ gali sukelti kūno signalai. Pavyzdžiui, 2006 m. neurologas Shaharas Arzi ir jo kolegos sugebėjo „atkurti šešėlio figūrą“, kurią patyrė moteris, kurios smegenyse buvo atlikta elektrinė stimuliacija kairiojoje laikinojoje ir parietalinėje jungtyje (TPJ). Tyrimo rezultatai rodo, kad „šešėlinė figūra“ tarsi atspindėjo moters kūno padėtį, o TPS apjungia informaciją apie mūsų jausmus ir kūnus.
2014 m. atliktas tyrimas rodo, kad juslinių lūkesčių sutrikdymas kai kuriems sveikiems žmonėms gali sukelti „fantominio buvimo“ jausmą. Eksperimento metu mokslininkai naudojo robotą, kad gavėjai jaustųsi taip, lyg jie liestų savo nugarą, sinchronizuodami jų judesius su roboto, esančio tiesiai už dalyvių, judesiais. Mūsų smegenys gali atpažinti sinchroniškumą ir daro išvadą, kad šį jausmą sukuriame mes. Tačiau, kai sinchronizavimas nutrūko, gavėjai galėjo pajusti kito asmens buvimą. Tyrėjai padarė išvadą, kad jutiminių lūkesčių pažeidimas gali sukelti kažką panašaus į haliucinacijas.
Mokslininkai mano, kad aukščiau aprašytos išvados tinka ir miego paralyžiui, nes šiuo metu sutrinka įprasta informacija apie mūsų kūną ir jausmus, todėl tikriausiai galime pajusti, kad kambaryje su mumis yra dar kažkas. Mums gali pasirodyti, kad tai „fantominis buvimas“, bet vis tiek tai esame mes.
Naujame tyrime 2022 m. Benas Aldersonas-Day iš Durhamo universiteto (JK) sutelkė dėmesį į „fantomo buvimo“ panašumų tyrimą, pagrįstą klinikiniais pranešimais, dvasine praktika ir įvairiomis sporto šakomis, kuriose ištvermė vaidina svarbų vaidmenį.
Mokslininkas pastebi, kad visose šiose situacijose daugelis „fantominio buvimo“ aspektų buvo labai panašūs. Pavyzdžiui, tiriamasis jautė, kad fantomas yra tiesiai už jo. Su miegu susijusį buvimą apibūdino visos trys tiraiamųjų grupės, tačiau taip pat buvo jaučiamas ir „fantominis buvimas“, kurį lėmė emociniai veiksniai, tokie kaip sielvartas ir netektis.
Pasak Alderson-Day, mokslininkai turi atlikti papildomus tyrimus, kad pasiektų bendrą vardiklį arba kelias hipotezes vienu metu. Tačiau jau dabar aišku, kad „Gyvųjų fantomuose“ aprašyti susitikimai visai nėra praėjusių epochų reliktas – ši nerimą kelianti patirtis, deja, gali paliesti kiekvieną.
