Kelionės laiku: loginis „senelio paradokso“ testavimas

Aha, labai, dar lig siolei ensteino realityvumo teorija glumina visus is eileis, nors ja gali paaiskinti ir penktokas.

As jum suteiksiu informacijos apie keliones laike, per paralelinius pasaulius. Keliones laike jau vyksta. Durys į paralelinį pasaulį Neseniai britų mediumė Dama Forsait padarė pareiškimą, šokiravusį anglų visuomenę. Ji pranešė, kad rado įėjimą į paralelinį pasaulį. Jos atrasta realybė yra mūsų pasaulio kopija tik be problemų, ligų ir be jokios užuominos į agresiją. Kreivų veidrodžių šalis Prieš Forsais atradimą įvyko serija paslaptingų paauglių dingimų mugės juoko kambaryje Kento mieste. 1998 metais iš ten neišėjo iškart keturi jauni lankytojai. Po trijų metų pradingo dar du. Paskui dar. Policija nusivarė nuo kojų, bet pagrobtų vaikų pėdsakų neaptiko. -Šioje istorijoje daug kas paslaptinga. – sako Kento detektyvas Šonas Merfis. – Pavyzdžiui, visi pradingusieji buvo pažįstami tarpusavyje, o dingimai įvyko paskutiniais mėnesio ketvirtadieniais. Greičiausiai ten medžiojo serijinis maniaks. Pagal Merfio versiją, nusikaltėlis pranikdavo į juoko kambarį per kažkokį slaptą įėjimą, kurio, visgi, operatyvininkai negalėjo surasti. Kaip ir kitokių žudiko veiklos pėdsakų. Po kratų balaganą teko uždaryti. Kaip bepaimtum, gaunasi, kad ieškomi paaugliai tarsi ištirpo ore. Uždarius paslaptingą patalpą, dingimai liovėsi. -Išėjimas į kitą pasaulį buvo viename iš kreivų veidrodžių. – tvirtina Forsait. – Įjungti jį buvo galima, pagal viską sprendžiant, tik iš anos pusės. Matyt, kažkas atsitiktinai atidarė jį, kai pirmieji pradingėliai buvo šalia. O paskui į spąstus pakliuvusieji paaugliai išsivedė pas save ir savo draugus. Kreivus veidrodžius matė ir Ernstas Muldaševas, tirdamas Tibeto piramides. Veidrodžiais tos didžiulės konstrukcijos pavadintos dėl nepaprastai lygaus jų paviršiaus. Jų veikimo zonoje Muldaševo ekspedicijos nariai jautėsi nelabai gerai. Kai kurie matė save vaikystėje, kai kurie tarsi persikėlė į nepažįstamas vietas. Kaip mano mokslininkas, tokių “veidrodžių”, stovinčių arti piramidžių, dėka galima pakeisti laiko tėkmę ir valdyti erdvę. Seni padavimai pasakoja, kad tokie kompleksai buvo naudojami perėjimui į paralelinius pasaulius ir, Muldaševo nuomone, to negalima laikyti visiška fantazija. Teleportacijos zonos Rimtai apie paralelinius pasaulius kalbėti imta paskutiniame XX amžiaus ketvirtyje, kai paswtebėtų NSO skačius viršijo milijoną. Mokslininkai visiškai teisingai pastebėjo, kad jei tokių liudijimų būtų dešimtys, tai versija apie svečius iš kitų planetų dar išlaikytų kritiką. Bet esant tokiam kiekiui vien tik oficialių stebėjimų iš viso pasaulio, tai visiškai nerealu. Kuo mūsų planeta tokia įdomi kaimynams? Ir negi tarpgalaktiniai skridimai jiems yra tolygūs savaitgalio piknikams? Vadinasi, jų “aerodromas” greičiausiai randasi Žemėje. Tačiau kur? -Egzistuoja hipotezė, kad mūsų Visata yra ne trimatė, o vienuolikos išmatavimų. – sako rašytojas fantastas ir mokslininkas, visuomeninio šviečiamojo centro “Kosmopoisk” (Kosminė paieška) vadovas Aleksandras Kazancevas. – Ji gali talpinti savyje tris trimačius pasaulius, atskirtus dviejų pereinamųjų išmatavimų. Ir visi trys pasauliai, vienas kito nematydami, sudaro tartum tris namo aukštus – tris planetas. Viename – mes, kituose dviejuose – jau “svetimi”. Jei ši hipotezė teisinga, darosi suprantama, kodėl galingiausi ir tobuliausi radioteleskopai nė karto neužfiksavo NSO, kai jie skriejo prie Žemės. -Dar 1930 metais mokslininkas Čarlzas Frotas įvedė terminą “teleportavimosi vietos”. – pasakoja ekspedicinio centro “Kosmopoisk” vadovas Vadimas Černobrovas. – Taip jis pavadino zonas, kuriose buvo pastebėti nepaaiškinami ir nematomi objektų persikėlimai erdvėje. Jos išties egzistuoja, apie jas užsimena nemažai tyrinėtojų. Tačiau mūsų mėginimai specialiai išprovokuoti teleportaciją kol kas buvo nesėkmingi. -Maskvos srityje yra taip vadinamas Silikatų urvas, netoli nuo Silikatines Platformos. – pasakoja jis. – Tarp vietinių gyventojų sklinda daugybė legendų apie paslaptingas urvo savybes. Įtikinamiausia man atrodo viena: apie tai, kaip per karą čia atostogų atvažiavo kareivis iš fronto. Savo namų jis neberado – juos seniai subombardavo, tačiau kaimynai patarė paieškoti artimųjų urve. Jo atėjimo momentu čia baigėsi eilinis bombardavimas. Iš pusiau sugriuvusio įėjimo baimingai iššliaužė vaikai ir senukai. Ir štai angoje pasirodė jo žmona. Kaip tik tuo momentu didžiulis luitas virš įėjimo sujudėjo ir ėmė slinkti. Kareivis puolė prie luito, sulaikė jo kritimą, tiesa, savo gyvybės kaina. Nuostabiausia atsitiko paskui, kai žmonės atitraukė luitą: po juo nieko nebuvo. Ir absoliučiai sausa žemė! Sielvarto iškankinta motina surengė urve paiešką – ir pati pradingo be pėdsako… Spontaniškas persikėlimas Yra nuomonė, kad perėjimo į paralelinį pasaulį portalas gali atsiverti esant dideliam energijos pliūpsniui, pavyzdžiui, trenkus žaibui. -Palei Piterį, netoli nuo Sosnovo stoties, buvo toks atvejis. – pasakoja Irina Cariova, viena iš anomalių reiškinių tyrimo komisijos “Fenomenas” įkūrėjų. – Trys draugai inžinieriai išvažiavo mašina žvejoti ir pakeliui pateko į griaustinį. Kaip prisiminė Aleksandras Volžaninas, vairavęs mašiną, eilinis žaibo blyksnis jį apakino, mažina tapo nevaldoma, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi užpakalinėmis durelėmis į didelę pušį. Sėdintis prie tų durelių Semionas Elbmanas buvo sužeistas stiklo šukių. Volžaninas ir kitas jo draugas Sigaliovas nenukentėjo. Tačiau ką daryti toliau, nežinojo. Ir staiga Sigaliovas pastebėjo netoliese nedidelį kaimišką namuką. O Volžaninas paskui prisiminė, kad anksčiau jo čia niekad nematė. Draugai pasuko prie namuko. Duris atidarė nedidukė išdžiūvusi senutė, kuri, netarusio nė žodžio, įsileido nekviestus svečius. Pamaitino juos sriuba, išvalė Elbmanui žaizdą, paskui paklojo visiems trims ant grindų. Nuvarginti keliautojai greitai užmigo, o ryte pasijuto gulintys po atviru dangumi. Namukas su senute išnyko, liko tik pušis ir sudaužyta mašina palei ją. Ufologė Tatjana Faminskaja, nemažai laiko paskyrusi geoaktyvių zonų (vietų, esančių virš žemės plutos tektoninių lūžių) tyrimui, tvirtina, kad tokiose vietose neretai vyksta spontaninės teleportacijos, kadangi realybė ten būna nestabili. Miestelio Novyj Byt rajone kažkas panašaus nutiko, jos žodžiais tariant, su viena vietine gyventoja Lidija Nikolajeva. Ji rinko miške grybus, ir staiga pajuto lengvą dūrį širdies srityje. Moteris išgėrė tabletę ir čia pastebėjo esanti šalia apleistos cerkvės, maždaug už 5 km nuo namų. Ji pažvelgė į laikrodį – jos vaikštinėjimas truko apie 15 minučių. Užtat atgalinis kelias truko daugiau kaip dvi valandas. Dar paslaptingesnė istorija nutiko Kratovo kaime, Ramenskoje rajone Maskvos srityje su paaugliu Saša Belikovu. Jaunuolis, nežiūrint į stiprų šaltį, išėjo į mišką ir pradingo. Jo nesėkmingai ieškojo tris paras. Ketvirtą jis pats sugrįžo. -Aš nežinau, kas atsitiko. – pasakojo jis vėliau. – Tiesiog staiga pasijutau gulintis ant sniego ir supratau, kad, matyt, praradau sąmonę prieš kelias valandas – jau pradėjo temti. Ir nubėgau link namų. Kai tik jis pasirodė ant slenksčio, mama vos neapalpo. Sūnus buvo visas kruvinas, bet greitai paaiškėjo, kad kraujas svetimas – ant Sašos kūno buvo vos keli įdrėskimai. Versiją apie geoaktyvias zonas labiausiai priimtinomis laiko ir Voronežo mokslininkas Genrichas Silanovas: -Aš giliai įsitikinęs, kad energijos išsiskyrimas iš lūžio zonų – ne vien geofizinis reiškinys. Gali būti, kad einanti nuo žemės energija – tai tiltas, kuriuo galima keliauti po paralelinius pasaulius. Štai tik naudotis mes juo dar neišmokome. Н.Гужева ufo.kulichki.com

Em, o čia kartais ne iš X-Failų ar Psi-Faktoriaus ištraukei šiuos siužetus? Labai primena scenarijus, bet sudomino

Keliavimui laiku yra kelios kliūtys: Masės tvermės dėsnis: negalime keliauti į praeitį, nes tada visatos masė padidėtu (priklausomai nuo tavo sunkumo), išeitis: naudoti tą pačią materiją, tik ją praeityje sudėlioti kitaip. Laikas: Laikas nėra įvikių seka: kiekvieną momentą visos elementariosios dalelės saveikaują tarpusavyje ir keičia savo vietą ir jėgas, tay yra nėra jokios laiko juostos o tik nuoseklus pasaulio keitimasis. Niekas negali patalpinti tokios didelės informacijos kaip visos visatos padėties... Mano uomone jeigu būtų išrasta laiko mašina, tai jau amžiai iki tol būtų galima visiškai pernešti materiją iš vienos vietos į kitą ar be keliavimo laiku pakeisti įvikius praeityje. Be to jeigu aš sužinočiau kaip keliauti laiku, aš sau tai pasakyčiau praeityje, taigi sužinočiau tarkim dabar. Taigi jeigu mes nežinom kaip keliauti laiku, didelė tikimybė, kad to nesužinosim iki mirties.

Buvo jau diskusija, kad laiko isvis nera taigi...

Aš irgi ilgą laiką galvojau, kad jeigu galėčiau grįžti į praeitį, tai susitikčiau save ir papasakočiau ten apie ta ateitį. Bet neseniai pradėjau suvokti, kad visgi negrįžčiau susitikti su savimi.

Laiko sulėtėjimo pagrindas yra c=const, arba objekto išpinduliuojamos šviesos greičio sumažejimas objekto ir stebėtojo sistemoje. Kitaip tariant tai optinę iliuzija... Visai kas kita yra objekto vidinės sistemos, jo kūno dalelių sulėtėjimas. Taigi laikas papraščiausiai yra judėjimas... Norint gryšti į praeiti reiktų priversti visą materija, bangas, kitaip tariant viskas kas juda judėti atgal, o tai kažkas panašaus kas nuspėti ateitį sukūrus, sumodeliavus identišką visatą tik daug sudėtingiau arba kitaip tariant tai paprašciausiai neįmanoma... O kas dėl Senelio paradokso, tai galimas tiko vienas variantas su paklaida, kuomet sukant laiką atgal pas išlieki nepakitęs, kitaip tariant tavo kūno dalelės juda kaip judejusios, o paklaida atsiranda iš to, kad materija iš kurios tu sudarytas nedalivauja gryžime(galima žmogų prilygini sraigtui o laiką - mechanizmui). Taigi pašalinant savo senį tu nepranyksi, tačiau gryžęs į tuos pačius metus iš kur atkeliavai, tu (Kitas tu, nes tampi stebetoju kuris išsidirbineji iš laiko pats nekisdamas) savaime suprantama negimtum...

Keliavimas laiku į praeitį galimas, bet tik su viena sąlyga: Tarkim yra galima aiškiaregystė: matai savo gyvenimą nuo šios akimirkos iki mirties, ir vėliau toliau gyveni žinodamas kokias pasekmes gali sukelti veiksmai ateityje... Taigi rezultatas toks pat kaip būtum grįžęs iš ateities. (įdomu aš čia pirmas tokias nesamones malu :-D ) Mano manymu "paprasčiau būtų" matyti ateitį, bet tai vis tiek nėra labai įmanoma. FANTAZAVIMAS: Jeigu sukurtume visatą kuri būtų lygegreti mūsiškei, bet laikas joje eitų greičiau (priežąstys neaiškios) kuri nekistų nuo dabar daromų veiksmų, tai mes matytume savo gyvenimą kokį nuveiktume nežinodami savo "ateities". Bėda ta, kad jei būtų sukurtas tik vienas pasaulis, tai mes arba būtume jame ir žinotume, kad esame sukurti, arba orginaliame... o nuo to mūsų veiksmai aip ar taip skirtūsi.

ohoho kokia diskusija uzsivele bet kol kas nematau nei vieno drasuolio, kuris rimtais argumentais pagrystu keliones laiku apie paralelines visatas cia kiekvienas gali fantazuot

Įrodyta, kad kelionės į praeitį neįmanomos dėl entropijos didėjimo. Taigi, negalite pateikti atgal į motinos pilvą. Tačiau dėl tos pačios entropijos teoriškai įmanoma kelionė į ateitį. Taip yra todėl, kad laikas turi vieną kryptį.

tuomet ka mes vadiname kelione laiku? nukeliauti tukstancius metu i ateiti galime ir uzsalde savo kunus (kol kas nesugebame atsildyti, bet tai laiko klausimas, jau dabar atsiranda drasuoliu, kurie pasiryzta uzsaldyti savo kunus), bet ar tai galima pavadinti kelione laiku? jei taip, tuomet visas musu gyvenimas kelione laiku, nereikia net jokio stebuklingo agregato galincio mus nukelti i ateiti

O tai kam iš viso keliauti į praeitį? Praeitį nieko gero nebuvo, o ateityje: Super mašinos, kosmoso viešbučiai... O tave uždaro super muziejuje, kaip žmogų iš praeities.... Tai keliauti į ateitį irgi beprasmiška

Geriau paklausk kas yra laikas?

Gal penktoji dimensija? Dimensijos : 1.Ilgis 2.Plotis 3.Aukštis 4.Erdvė 5.Laikas

Nesąmonė, galbūt ateityje galėsim perkelti "teleportuoti" daiktus iš vienos vietos į kitą, tik ne keliausim laiku, per daug visi naiviai mąsto, gal išraskim stebuklingąją lazdelę?? ir galėsim pamiršti keliones laiku nes ji išpildys visus norus:)))

Kelionė laike tik į vieną pusę : į ateitį. Kelionės atgal negalimos, dėl tos priežasties, kad "materiali" praeitis nebeegzistuoja. Ji "išnyksta" per vieną laiko kvantą. Visa kas susiję su praeitimi tėra "įrašai" atminties formose. Bet ir įrašai kinta , nelygu patvarumui laiko kvantavimui ir bet koks įrašas tai nėra tiksli kopija. Žmogaus samonė suvokia "dabartį" tik atminties dėka. Laiko kvantas per trumpas laiko tarpas suvokimui. Tik atmintis leidžia tai padaryti samonei. Dabartis trunka laiko kvantą (gal jis iš tikro lygus Planko laikui) . Per ši be galo trumpą laiką įvyksta labai menki, bet negrižtami pokyčiai visoje Visatoje. Informacija fiksuojasi ir išlieka atminties formose. Gal būt ir kažkokiame Visatos informaciniam lauke, gal būt mums nesuvokiamai tobuloje formoje, bet tai ne praaitis. Tai tik info apie ją. Ir ta info taip pat kvantuojama ir kintama. Į ateitį galima patekti būnant tokioje būsenoje, kuri sulėtina organizmo reakciją į laiko tėkmę. Tada atsiranda galimybė išlaikyti samonę fiziniam kūne ilgesnį nei "normalu" laiką. Visos parapsichologinės kelionių laike versijos susijusios su atminties formomis, tame tarpe su hipotetiniu informaciniu lauku. Praeities nėra. Ji išnyko jau dabar , berašant šias eilutes. Liko tik "atminties fiksacijos ".

Daug kas norėtų sugryžt į praeitį, tik pasiimt info reik apie akcijų svyravimus,valiutų kursus. Dar visokie nusikaltėliai ir šiaip kam nelabai sekėsi. Sudėtinga kažkaip į praeitį, nes visgi praeitis - tik likusi informacija. Gal į ateitį paprasčiau būtų. O viršijus šviesos greitį manau atgal nepajudėsi.