Kraupioji Vendigo psichozė. Žmonės virsta kanibalais monstrais. Kas slypi už baisios legendos (Video) ()
Vendigo psichozė yra gerai žinomas Amerikos vietinių tautų mitas. Tačiau mokslininkai priėjo prie išvados, kad tai turi logišką pagrindą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nevaldomas noras vartoti žmogaus mėsą dažnai siejamas su beprotybe, tačiau nauji tyrimai rodo, kad už šio siaubingo elgesio gali būti daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tyrėjai gilinosi į vendigo psichozę tarp indėnų bendruomenių ir atrado keletą neįprastų faktų, rašo „IFLScience“.
Vendigo psichozė yra unikali būklė, giliai įsišaknijusi tarp vietinių Amerikos žmonių, ypač gyvenančių šiauriniuose Šiaurės Amerikos regionuose, mitologijoje. Šis reiškinys yra susijęs su tvirtu tikėjimu ir kliedesiais, kad žmonės virsta vendigo – piktosiomis dvasiomis, kurias skatina nepasotinamas žmogaus kūno troškulys.
Taigi, kas yra vendigo? Tyrėjų teigimu, jis apibūdinamas kaip aukšta, išsekusi figūra, skleidžianti liguistą pūvančios mėsos kvapą. Sakoma, kad vendigo turi ugnies akis ir ledinę širdį. Žmonės, patiriantys vendigo psichozę, pradeda tikėti, kad yra apsėsti šios piktosios dvasios, todėl padidėja paranojos lygis ir smurtinės haliucinacijos apie galimas aukas.
Ligai progresuojant, sergančiųjų suvokimas gali pasikeisti ir kitus žmones, net savo šeimos narius, jie pradeda vertinti kaip potencialų grobį. Pavirtimas į vendigo laikomas visišku ir negrįžtamu.
Nors šios būklės atvejai yra reti, 300 metų senumo istoriniai įrašai patvirtina jos egzistavimą, įskaitant vieną vyrą, kuris nužudė ir suvalgė savo artimuosius per badą 1786 m. Nepaisant šių siaubingų poelgių, mokslininkai teigia, kad vendigo psichozė gali būti kultūriškai svarbus psichologinės gynybos mechanizmas, įsišaknijęs mitologijoje.
Kanadoje gyvenančios indėnų gentys susidūrė su atšiauriomis žiemomis, pažymėtomis badu. Ekstremaliose situacijose kanibalizmas gali tapti išgyvenimo klausimu. Vendigo mito egzistavimas galėjo pasitarnauti kaip pasakojimo įrankis atsiriboti nuo šių neįsivaizduojamų veiksmų.
Paprasčiau tariant, kanibalizmas ir netiesiogiai vendigo psichozė gali būti vertinami kaip ydinga išgyvenimo strategija didelio trūkumo laikais. Tikėjimas tapti vendigo gali padėti žmonėms susidoroti su savo vidine kančia.
Nepasotinamas vendigo apetitas atspindi neviltį, kylančią pritrūkus maisto, o jo pavertimas iš žmogaus į monstrišką būtybę simbolizuoja baimę prarasti žmogišką formą sunkiose situacijose.
Istoriškai vendigo psichozė ir kanibalizmas buvo labiau paplitę stipraus bado laikotarpiais. Tačiau dėl stabilesnio maisto tiekimo ir geresnio psichiatrinio gydymo šiais laikais vendigo psichozė jau seniai išnyko.
