400 000 metų. Žmonėms gali niekada nepavykti susisiekti su ateiviais. Kodėl?

Reikia rasti ryšio priemones greitesnes už šviesą, kituose lygiuose

Pirmyn tigre, būk pirmas.

Greitesnė už c komunikacija turi kažkokiu būdu anot mokslininkų pažeisti priežastingumą. Atsieit laiko mašina perduoti informacjai gaunasi. Aš niekaip nesuprantu kokiu būdu tas turi įvykti, bet tarkim tegu tai bus laiko mašina iš tokios komunikacijos, kadangi tai (laiko kelionės) nėra uždrausta palei fizikos dėsnius reiškia įmanoma. Na lyg ir draudžia fizikos dėsniai informacijos perdavimą greičiau nei c, bet laiko kelionių į priekį ir atgal nedraudžia, man čia biški nesusipratimas ir nonsensas gaunasi šitoj vietoj. Kiek žiūrėjau YT apie tai (komunikaciją greičiau nei c) tai jie aiškino palei erdvės ir laiko diagramas, kai 3d erdvei priskiriama viena koordinačių ašis, o laikui kita vertikali ašis, tai fotonai tokiam kūgyje juda 45 laipsnių kampu, perduodant informaciją per erdvę viršijus c, gausis taip kad gali gauti atsakymą dar net neišsiuntes klausimo. Bet aš mačiau spragų tane aiškinime ir toj diagramos interpretacijoj. Kitas dalykas prieš kokia10 metų labai daug eksperimentų buvo atlikta su cezio garais, tai gavosi taip kad per tokią kolbą šviesos banga praeidama viršijo c nepamenu lygtai 300+ kartų. Paskui išsiaiškino, kad EM banga išsitempia cezio garuose iki vos ne baigtinio greičio, o detektoriai sugeba fiksuti ne bangos vidurkį, o pačią pradžią, gaunasi c viršijimo iliuzija, bet informacija vistiek buvo perduota greičiau nei c tam tikroj aplinkoj, reiškia tai yra įmanoma. Čia nevisai tai ko reikia, bet gera pradžia puse darbo. Nepamenu dok. filmo pavadinimo, bet ten teigė kad visa visata tam tikru momentu po BB turėjo būti pilna gyvybės, teisiog visa visatos erdvė kurioje jau buvo kažkokios cheminės medžiagos anglis vandenilis deguonis ir tt. ataušo iki gyvybei komfortiškos temperatūros, turėjo būti tobulos sallygos atsirasti organinei chemijai ir primityviai gyvybei. Aišku labai maža dalis iš to užkrėtė planetas dar mažesnė dalis išsivystė į daugialasčius organizmus jau nekalbu kokia nykstamai maža galimybė atsirasti protingai technologinei civilizacijai. Na iš esmė jie palaikė panspermijos variantą, tai būtu gasdinančiai daug gyvybės visatoj, protinga gyvybė čia jau kitas lygis.

Baxuriux pamirsk, cia eilinis Loebo kliedesys. Pasidomek, kada pirmosios zvaizgdes pradejo formuotis. Kai visata buvo kambario temperaturos, nebuvo tinkamu elementu gyvybei, nebent tiki,kad kazkas galejo susiformuot is vandenilio ir helio.

Pirmos žvaigždės formavosi jau po 100 milijonų metų, jos buvo masyvios ir labai trumpaamžės. https://www.physics.uu.se/research/astr ... -galaxies/ The first stars The very first stars likely formed when the Universe was about 100 million years old, prior to the formation of the first galaxies. As the elements that make up most of planet Earth had not yet formed, these primordial objects – known as population III stars – were made almost entirely of hydrogen and helium. As they exploded as supernovae, they ejected the heavy elements produced in their interiors into the interstellar medium. This started the cosmic chemical enrichment that led to the formation of the stars that we see in the Milky Way today, to rocky planets and eventually humans. Simulations and theoretical arguments predict population III stars to be substantially more massive than the chemically enriched stars that formed at later epochs. However, none of this has been observationally confirmed, since no bona fide population III objects have so far been found. Members of our group are using a combination of observations and numerical models to search for signatures of these stars in the first generations of galaxies. Temperatūra, mažai info ta tema, bet čia kažkokie skaičiai jau yra. https://en.wikipedia.org/wiki/Chronolog ... e_universe 370 ka ~ 150 Ma? (Only fully ends by about 1 Ga) 4000 K ~ 60 K Earliest galaxies: from about 300–400 Ma? (first stars: similar or earlier) From about 60 K Kaip ir atlaiko kritiką šita hipotezė. Jau buvo elementų tokių kaip anglis ir sunkesnių, kai visata buvo "kambario", arba arti to temperatūros. Random organinėm cheminėm reakcijoms nereikia visiškai kambario temperatūros, tinka daug platesnis temperatūrų diapazonas. Net žemėj yra visokių ekstermofilų kur gyvena +400C temperatūroj, tai ir žemesnėj temperatūroj nei 0C gali vykti organinė chemija ir vyksta, tuo pačių ir primityvi gyvybė galėjo atsirasti. Patvirtinimas tokios mega panspermijos būtu jei rastų Marse ar Europoj, ar dar kur nors, jei ne pačios gyvybės tai bent jau nenuginčijamų buvusios gyvybės įrodymų.

Man irgi 0 logikos tam paradokse. Tarkim išsiunti žinutę 10 šviesmečių atstumu, kuri keliauja 10c greičiu ir gauni atsakymą tokiu pačiu greičiu. Tai vis tiek tas atsakymas atkeliaus per 2 metus. Jokios ten teoretinės diagramos manęs neįtikins, kad iš kažkokio stebėtojo perspektyvos gaunasi, kad atsakymą gausi dar nespėjęs išsiųsti klausimo.

As uzmeciau aki, bet apie kambario temp kalbama tik iki pirmu 10mln metu mazdaug. Didelis tarpas iki pasklido sunkesni elementai.

Kaip tik klausiau knyga apie juodasias skyles ir truputi pasigailejau, nes labai remesi diagramom, kas sunku suprast ypac tik klausant. Bet pasake labai viena gera dalyka, kodel tos diagramos sunkiau suprantamos, nes viskas pavaizduota 2d vaizdu. Visi tie 45laipsniu kampai ir t.t.gal sunkiau mums suvokt be akademinio issilavinimo. Visi tie ivykiai, priezastingumai, diagramose, turetu but pavaizduotos kaip besipleciancios sferos, gal tada kazkiek aiskiau pasidarytu, bandant veliau viska sujungt.

Taip galbūt, bet būtu gerai rasti tikslesnę diagramą "laikas (nuo laiko pradžios) vs temperatūra", nes pirmos žvaigždės jau galėjo sprogti ties 100.001.000 metais, praktiškai net nesugalvoju kodėl negalėjo anksčiau pradėti formuotis žvaigždės, jei erdvė, laikas fizikos dėsniai ir vandenilis, helis ir net litis egzistavo iki žvaigždžių atsiradimo. Esmė tokia organinės chemijos reakcijos gali vykti iki kokios žemiausios temperatūros? Nu OK aš nežinau, bet įtariu minimum 200K, manau laisvai iki 159.15K (etanolio lydymosi temperatūra prie 1 bar slėgio). Tik reikia tinkamo skiediklio pvz metanas normaliom Žemės sąlygom skystas bus jau nuo 91.15K. Kažkokios cheminės reakcijos galėtu vykti. Nu OK beorėj erdvėj nėra slėgio, tai viskas bus dujinėj fazėj, bet elektrostatikos, elektrodinamikos (žaibų), gravitacijos, EM bangų ir tt. tuose ūkuose tikrai pakako, kas palei mokslo mainstreamą privaloma salyga atsirasti gyvybei. Nereikia įsikalti į galvą, kad gyvybė gali atsirasti tik labai retais atvejais ir tik planetose su vandeniu ir šiltnamio sąlygom, greičiau jau priešingai, gyvybė greičiau atsiras begalinio dydžio užšalusiam, arba labai karštam ir energingam "pragare" (nes kuo sąlygos "pragariškesnės" tuo labiau vyksta cheminės reakcijos) ir visokių netikėčiausių formų, pvz laisvai galėjo atsirasti ir silicio organikos pagrindo gyvybė ir net ne DNR tipo informacijai perduoti palikuonims. Ar netgi išvis kokių nanorobotų kurios veikia kaip bakterijų kolonija, vandenilio plazmos protaujantis debesis, dydžio kaip visas ūkas, kokia nors skaitmeninio intelekto gyvybė ir tt. ir pan. Gal kitoj galaktikoj, o gal kitam visatos "pakrašty". Aišku neatmetu varianto kad planetose gal atsirasti gyvybė, juo labiau iš begalės planetų tikrai kur nors tai įvyks.

Labai daug spekuliaciju darai, i kuriuos nezinoma atsakymu. Nesakau, kad negali taip but, bet atsakymas laisvai gali but ir neigiamas. Tiek silicon based, tiek gyvybe skystam amoniake yra tik galimybe, bet tikrai negali teigt 100proc, kad tai imanoma. Sutikciau, tik del karscio, nes kaip ir turim pavyzdi pas mus, bet tai irgi 50/50 ar palankesnes salygos gyvybei atsirast prie povandeniniu geoversmiu ar potvynio dumble. Ar visgi atskrido su kometa:)