Skelbia, kad septyniose mūsų galaktikos žvaigždėse gali slypėti ateivių megastruktūros ()
Beieškant protingos ateivių gyvybės, rasti Dysono sferą būtų tarsi laimėti aukso puodą, rašo „Business Insider“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Teoriškai itin pažengusios ateivių populiacijos galėtų aplink žvaigždes pastatyti milžiniškas, labai pažangių technologijų megastruktūras, kurios galėtų surinkti žvaigždės skleidžiamą energiją.
Mokslininkams dar nepavyko rasti įrodymų, kad Dysono sferos egzistuoja. Tačiau jei jos yra realios, turėtume sugebėti jas atrasti, o tyrėjai jų ieško jau kelis dešimtmečius nuo tada, kai 1960 m. fizikas Freemanas Dysonas pirmą kartą iškėlė šią idėją.
Dabar žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“ paskelbtame tyrime nustatytos septynios mūsų galaktikos žvaigždės, pasižyminčios sunkiai paaiškinamu elgesiu, kuris gali byloti apie Dysono sferų egzistavimą.
Kas tiksliai yra Dysono sfera?
„Labiausiai tikėtina, kad Dysono sfera tai yra palydovai su labai plačiais paviršiais, sklandantys aplink žvaigždę“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Indijos technologijos instituto astronomijos, astrofizikos ir kosmoso inžinerijos docentas Sumanas Majumdaras.
Pagal originalią F. Dysono teoriją, tokia konstrukcija suteiktų pažangiai civilizacijai prieigą prie neriboto energijos šaltinio, o tai leistų jų populiacijai ir pramonei augti eksponentiškai.
Taip pat tarp palydovų turėtų būti tarpai, pro kuriuos galėtų prasiskverbti dalis žvaigždės spinduliuotės. O likusią šviesos dalį palydovai sugertų ir vėl išspinduliuotų atgal į kosmosą kaip infraraudonosios spinduliuotės impulsus, vadinamus infraraudonųjų spindulių emisija (angl. infrared excess emissions, IEE) – ji galėtų būti būdas iš Žemės aptikti tolimą Dysono sferą.
Atlikdami tyrimą mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 5 milijonus žvaigždžių, esančių visame Paukščių Take ir pasižyminčių IEE. Tačiau Dysono sferos nėra vienintelis galimas tokių impulsų paaiškinimas.
„Yra daugybė priežasčių, dėl kurių žvaigždės gali turėti papildomą infraraudonųjų spindulių emisiją. Paprastai taip yra todėl, kad jos yra labai jaunos ir turi proplanetinį diską [tankų dujų ir dulkių debesį, besisukantį apie naujai susiformavusią žvaigždę]“, – sakė tyrimo bendraautorius, Pensilvanijos universiteto (JAV) astronomijos ir astrofizikos profesorius Jasonas Wrightas.
Yra ir kitų natūralių IEE paaiškinimų. Štai kodėl tyrėjų grupei teko atmesti tiek daug žvaigždžių iš pirminio 5 milijonų Dysono sferų kandidačių sąrašo, kol galiausiai liko septynios, kuriose užfiksuoti sunkiai paaiškinami IEE ir kuriose potencialiai galėtų slypėti ateivių megastruktūros.
Tolesniuose tyrimuose pirmiausia reikės atmesti visus kitus galimus IEE paaiškinimus, rašo „Business Insider“.
