„Google Maps“ rastas kraupus radinys. „Sukūrė ateiviai“ (Foto) ()
„Google Maps“ naudotojai pastaraisiais metais padarė dešimtis keistų atradimų, o vienas iš naujausių gali būti keisčiausias iš visų.

© Ekrano kopija | https://x.com/Deborah07849071/status/1942446618579476963
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atidžiai stebėję vartotojai pastebėjo po vandeniu esančią vietą, kuri labai panaši į po vandeniu netoli Kanados salos paslėptą kaukolę. Kai kurie teigia, kad ši kaukolė gali būti kažkaip susijusi su NSO, rašo „Daily Mail“.
Povandeninis darinys yra Kormoranų salos šiaurinėje pakrantėje, esančioje prie šiaurės rytų Kanados pakrantės. Žiūrint iš šiaurės, po vandeniu esanti smėlio seklumos primena grėsmingą kaukolę.
Google Maps Reveals a Mysterious and Massive Skull Found in the Ocean
— Deborah (@Deborah07849071) July 8, 2025
A skull-shaped formation discovered on Google Maps has users wondering: is it a natural oddity, or something more mysterious?
A strange and captivating discovery has surfaced on Google Maps, leaving users… pic.twitter.com/XA8mHuZ0sY
|
„UFO Sightings Daily“ įkūrėjas Scottas Waringas, radęs keistos formos smėlio seklumą, teigia, kad ji susijusi su nežemiška protu.
„Manau, kad kaukolę sukūrė senovės ateiviai, kurie lankėsi Žemėje. Jie tai padarė, norėdami palikti kitiems ženklą, kuriame sakoma: „Mes čia buvome pirmieji“, – rašė Waringas.
Ne visi sutinka su tokiais garsiais teiginiais; ekspertai mano, kad „kaukolė“ turi paprastesnį paaiškinimą.
Kaukolę „Google“ žemėlapiuose galite rasti pagal Alert Bay kaimo, vienintelės gyvenvietės saloje, pavadinimą. Po to, norėdami pamatyti kaukolę sekliame vandenyje, turite pasukti žemėlapį 180 laipsnių kampu.
Mokslininkai teigia, kad yra priežastis, kodėl žmonės įvairiose geologinėse struktūrose ir kitur nuolat mato veidus ar kaukoles. Kai žmogus mato sudėtingą struktūrą su įvairiais raštais, smegenys bando dinamišką informaciją ir raštus sutvarkyti į objektus, kuriuos galėtume suprasti.
„Mūsų veido atpažinimo sistema išsivystė taip, kad puikiai atpažįsta veidus. Visada geriau apsidrausti, nei gailėtis, pamatyti veidą ten, kur jo nėra, nei nepastebėti, pavyzdžiui, tykančio plėšrūno ar priešo“, – sako Robin Kramer, veido atpažinimo ekspertė iš Linkolno universiteto.
Ekspertai šį reiškinį vadina pareidolija – šališku reikšmingų modelių suvokimu negyvuose objektuose.
„Veido pareidolija paaiškina, kodėl geologinėse struktūrose, kaip ir praktiškai visuose kituose objektuose, galime matyti veidus“, – priduria Kramer.
Mokslininkai mano, kad šį jautrumą veidams išsiugdėme todėl, kad jis padėjo mūsų protėviams susirasti draugų ir pastebėti priešus. Medžiotojams-rinkėjams buvo geriau trumpam palaikyti krūmą gyvūnu, nei nepastebėti sėlinančio plėšrūno.
