Kuriuose mokslinės fantastikos filmuose buvo tiksliai nuspėta ateitis? (Video) ()
Jungtinės Karalystės Karališkosios Grinvičo observatorijos astronomas Edas Bloomeris nagrinėja, kiek tiksliai mokslinės fantastikos filmuose nuspėta ateitis – kuri dabar jau yra mūsų praeitis.

© Warner Bros. (Stop kadras) | https://youtu.be/oR_e9y-bka0?si=k_b3xdT2Wqh6elbk
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pavyzdžiui, 1982 m. filmo „Blade Runner“ (liet. „Bėgantis skustuvo ašmenimis“) veiksmas vyksta neonu švytinčiuose 2019-uosiuose, kuriuose pilna skraidančių automobilių, pažangių humanoidinių robotų ir nežemiškų kolonijų. Tiesa, dabar aplink Žemę skrieja kosminės stotys, tačiau toliau dar nenueita. Kolonijų įkūrimas už mūsų planetos ribų, net ir palyginti netoli esančiame Marse, vis dar yra didžiulis iššūkis.
1968 m. išleistas Stanley Kubricko filmas „2001: A Space Odyssey“ (liet. „2001: kosminė odisėja“) kai kuriais atžvilgiais yra artimesnis šiuolaikinei tikrovei. Pasak E. Bloomerio, šiame filme kelionės į kosmosą buvo vaizduojamos nepaprastai realistiškai, tiksliai parodant, kaip objektai juda kosmose, kokie inžineriniai iššūkiai su tuo susiję ir net kaip žmonės gali bendrauti tokioje aplinkoje. Tačiau filmo dirbtinis intelektas HAL 9000, kaip teigiama, „gimė“ 1992 metais. Tačiau tuo metu dirbtinio intelekto technologijos dar toli gražu nebuvo tokio lygio. Net ir šiandien mes dar nepasiekėme tokių technologinių aukštumų, kokios įsivaizduojamos filme.
|
1975 m. TV seriale „Space 1999“ (liet. „Kosmosas: 1999“) paslaptingas elektromagnetinės spinduliuotės šaltinis sukelia sprogimą didžiuliame branduolinių atliekų sąvartyne Mėnulyje, kuris yra pakankamai galingas, kad išmuštų Mėnulį iš jo orbitos aplink Žemę. Tikrovėje, sako E. Bloomeris, toks sprogimas greičiausiai visiškai sunaikintų Mėnulį, o ne nuskraidintų jį į kosmosą.
Galbūt gerai, kad šiuose filmuose ne viskas nuspėta – nes nors kai kurios įsivaizduojamos technologijos būtų sveikintinos, bet, pavyzdžiui „Bėgančio skustuvo ašmenimis“ pasaulis piešia kur kas tamsesnį dabarties vaizdą, nei dauguma iš mūsų tikisi, rašo „New Scientist“.