Keistas dundėjimas glumina mokslininkus (4)
Retkarčiais Šiaurės Karolinos pakrantėje pasigirsta dundesiai, dažnai drebinantys langus ir duris. Kas juos sukelia, vis dar lieka paslaptimi. Tokie ūžesiai būdingi ne tik Šiaurės Karolinai ir ne tik dabartiniais laikais. Žmonėms, gyvenantiems netoli Senekos ežero Niujorko valstijoje, jau nuo seno pažįstami dundėjimo garsai, kuriuos jie vadina „Senekos pabūklais“, rašo OurAmazingPlanet.com.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Belgijos pakrantėje jie vadinami „mistpouffers“ – „rūko žagsuliu“; Gango deltoje ir Bengalijos įlankoje – „Balsalo pabūklais“; Italijos Apeninuose – „bronditi“ arba „griaustinišku“, o žmonės Šikoku, Japonijoje, tai vadina „yan“.
„Kad ir kur tai būtų, tai – įdomus iššūkis“, – teigia seismologas Davidas Hillas, JAV geologijos tarnybos biuro Melno Parke Kalifornijoje garbės mokslininkas.
Šioms mįslėms pateikiama daugybė tikėtinų paaiškinimų, tarp kurių – žemės drebėjimai, akmenų prasiveržimai, purvo ugnikalniai, audrų sukeltos bangos, cunamiai, meteorai ar tolimi griaustiniai.
„Atrodo, kad gamtoje yra įvairiausių procesų, kurie galėtų tai sukelti“, – sakė D. Hillas.
„Liudininkai“ teigia girdėję garsus, primena šaudančias patrankas ar krentančius akmenis, ir per silpnus bei vidutinio stiprumo žemės drebėjimus Anglijoje 1880–1916 metais. 1975 metais JAV geologijos tarnybos tyrėjai sugebėjo įrašyti žemės drebėjimo Kalifornijoje skleidžiamus akustinius ir seisminius signalus ir nustatė, kad trys žemės drebėjimai, kurių stiprumas svyravo tarp 2 ir 2,8 balo, sukėlė garsus, kurie ėmė sklisti praėjus 0,02 sekundės po to, kai seisminės bangos pasiekė mokslininkų stotį. Panašūs rezultatai gauti ir žemės drebėjimų metu Prancūzijos Pirėnuose 2004 metais.
D. Hillas teigia, kad girdimi žemės drebėjimų garsai gali būti fiksuojami net tada, kai drebėjimo nesijaučia. Pavyzdžiui, nors žemės drebėjimai Šiaurės Karolinos pakrantėje yra reti, jie – gana įprastas reiškinys Čarlstono vietovėje, Pietų Karolinoje, kur 1886 metais įvyko 7,6 balo stiprumo drebėjimas. O Catskillo kalnuose, kur yra Senekos ežeras, fiksuojamas žemo lygio seisminis aktyvumas. Taigi vietiniai gyventojai gali girdėti žemės drebėjimą, net jei jis per silpnas, kad būtų jaučiamas.
Be to, akmenų išsiveržimai, kai seniai po žeme atsidūrę akmenys staiga atsipalaiduoja nuo slėgio (dažnai dėl to, kad kasant iškasenas pašalinama virš jų esanti izoliuojanti medžiaga), gali būti laikomi mažais, netoli žemės paviršiaus vykstančiais drebėjimais. Mokslininkai pranešė per tokius išsiveržimus girdėję juntamus krestelėjimus ir dundesį, teigia D. Hillas.
Paslaptingų garsų priežastimi gali būti ir didžiulės bangos, teigia tyrėjas. Mokslininkai nustatė, kad toks dundesys pažįstamas didelėmis bangomis besimėgaujantiems banglentininkams. Be to, po katastrofiško 9,1 balo Sumatros žemės drebėjimo ir cunamio 2004 metais, keletas liudininkų pasakojo girdėję garsų dundėjimą jūroje, lydėjusį dvi ar tris didžiausias pakrantę užgriuvusias bangas.
„Nustebau sužinojęs, kad cunamis gali sukelti tokius garsus. Nemanau, kad kas nors supranta šį procesą“, – kalbėjo jis.
D. Hillas teigia, kad Šiaurės Karolinos, Belgijos ir Bengalijos įlankos pakrantėse girdimi garsai gali būti didelės bangos, kurias sukuria toli nuo kranto siautėjančios bangos. Tokios bangos taip pat gali pažeisti jūroje esančius metano hidrato telkinius ir sukelti didelio slėgio dujų, esančių Žemės gelmėse, išsiveržimus.
Dar vienas paaiškinimas – meteorai. Iš kosmoso atskriejantys meteorai gali sukelti garsinius dundesius ir įspūdingai susprogti. Turint omenyje tai, per kiek laiko smūgio banga iš viršutinės atmosferos pasiekia Žemės paviršių, matomi meteoro ženklai prieš pasigirstant dundesiui jau gali būti išnykę, ypač jei tai nutinka dieną, pažymėjo D. Hillas.
Esant tam tikroms sąlygoms, įvairius garsus – šnibždesį, dūzgesį, švilpimą ir cypimą – gali skleisti ir smėlio kopos. „Ūžiančių smėlynų“ skleidžiami garsai, lyginami su griaustiniu, gali būti girdimi už 10 kilometrų ir trukti 15 minučių. Dažniausiai tai pasireiškia didelėse sausringo klimato smėlio kopose, kai šlaitai nukreipti prieš vėją. Be to, tam reikia, kad smiltys būtų labai glotnios ir beveik visiškai apvalios.
„Egipto rytuose esančioje dykumoje beduinai nuo seno pasakoja girdintys dundesius ir tos vietos vengia. Ten įrengus seismometrus, tyrėjai nustatė, kad šie garsai yra susiję su mažais žemės drebėjimais, kurie ir sukuria smėlynų ūžesį“, – pasakoja D. Hillas.
