MUSKO BOMBA: Darbas bus tik tiems, kas jo norės – likę gaus „aukštas pajamas“

Niekas negirdi, ką jis ten iš Trumpo *iknos burba. Susikompromitavęs žmogus, kuris kažkada patiko, kaip gurkšnis naujo vėjo technologijose.

Ką Muskas šneka galima ir nesiklausyti, bet tą patį šneką ir buvęs google direktorius ir t.t., dabar apie tai ir būtent taip šneka daugelis. Vienų prognozės grėsmingesnės, kitų palankesnės... Jei tos srities žinovai taip kalba, tai matyt žino? Kad pokyčiai bus esminiai ekonomikoje ir pramonėje tai jau ir "arkliui" aišku, ką tie pokyčiai atneš tiksliai nežino niekas. Ekonomiškai tai sprendžiasi paprastai - žmonės galės neiti į darbą, o va psichologiškai - neišsprendžiamas uždavinys??? Kaip tai paveiks kiekvieną asmeniškai, kaip tai paveiks visuomenę...

Tai zinau kad pakeis daug zmoniu, bet kad muskas mokes nedirbantiems pinigus - abejoju. Pirmiau daeisime igi kazkokios krizes greiciausiai. Ekonomikos rodikliai augs, bet zmones netures pinigu.

Jeigu nueisim iki to, kad visą techninį, neįdomų darbą, darys robotai, žmonės užsiims saviraiška, menais ir dėmesio pritraukimu. Turtingi bus tie, kurie sugebės patraukti kitų dėmesį, nustatinėti prioritetus visuomenei, suburti grupes aplink save. Savanoriauti bus galima. Aišku, bus ir tokių, kurie sėdės prie teliko ir nieko neveiks.

Ekonomika neklestės, jei žmonės neturės pinigų už ką pirkti pagamintą produkciją. Žemės ūkyje reikės žmonių, yra krūvos paprastų darbų statybose, aptarnavimo sferoj kur aplinka ir sprendimai lišspresti užduotis nuolatos kintami ir nestandartiniai, tai dar greit nepakeis visų robotai. Manau dalis žmonių mokytusi nuolatos. Kiti tiesiog nusinarkašintu. Pradžiai vistiek reikės kažkokio socialinio reitingo aka. naudingumo visuomenei koeficiento, kad prieitum prie resursų.

O kam visuomenei reikalingi, tokie, kurie sėdės prie TV ir nieko neveiks? Tai galima ir šunis auginti taip. Ar tiesiog daugiau žemės planetos teritorijų palikti laukinei gamtai. Tada kuriantys pridėtinę vertę visuomenei galės pasimėgauti daugiau laukine gamta.

Vadinasi bus visiškai kita ekonomika, ekonomika kuri "negamins" pinigų, bet tenkins visuomenės poreikius mažiausiomis sąnaudomis. Labai didelis skirtumas kai ekonomika stengiasi gauti pelną, o tai pakankamai nuostolinga ir kai ekonomika, gamyba veikia taip, kad visuomenės poreikiai būtų tenkinami mažiausiomis sąnaudomis, be jokių perteklių, o tiek kiek reik.

Man reikia roboto kad pavedžiotų šunį. Šuns vedžiojimas mane labai erzina nes ryte reikia skubėti į darbą. Taip pat nepakenktų kad robotas man pečių užkurtų, ryte labai tingisi.

Aplamai vėl kažkoks socializmas siūlomas su visuotina lygybe iš kurios niekada nieko gero tik ubagynas. Matyt žmonės pagyvena sočiam kapitalizme ir pradeda fantazuot kas negerai, koks blogis yra pinigai ir kaip reikia visuotinės lygybės. Visuomenė varoma pinigų godulio visai neblogai veikia. Realiai žmogui reikia tam tikro botagėlio kad jis būtų raginamas dirbti ir nedegraduoti. Man realiai tekę matyti kaip žmonės nedirbdami degraduoja, jie pradeda galvoti kad kitų pareiga juos išlaikyti ir taip ir turi būti. Tad žiūrėk įvestų garantuotas pajamas, po to persigalvotų, atimtų tas pajamas, atseit kam ten kažkokius dykaduonius išlaikyti ir tada tai būtų.

Čia visų Rusijos ir kiti possovietinių šalių žmonių, kurie garbina Putiną ir sako, kad Ukrainą reikia rusam užkariauti rojus. Jie gi to or siekia, kad viskas už juos būtų pagalvota, kad visi būtų lygūs. Savojonės pildosi. Gaus butu valdiskus, mašiną gal paskirs. Kefyras, tinkliniai maišeliai ir sandalai bus nemokamai.

Muskas tai vadina postkapitalizmu. Galima vadinti bet kaip, o esmė nuo to nesikeis. Nauja technologinė revoliucija atneš visiškai naujus ekonominius santykius kur bus daugiau bendradarbiavimo, daugiau sąmoningumo, mažiau konkurencijos, mažiau agresijos, mažiau visuomeniniuose ir tarptautiniuose santykiuose dominavimo. Konkurencija gerai kai visuomenė primityvi, pvz. kaip žmonija, kai reikia, kad kas nors piliečiams spardytų užpakalius, kitaip jie nei piršto nepajudins. Tas turės keistis, žmonija turės darytis sąmoningesnė jei norės išgyventi.

Iš dabartinių 8 mlrd. bent pusė priverstinai dirba tokius darbus, kurie sprendžia tik jų pačių problemas, daugiausia – kaip nenumirti iš bado, ir daugiau jokios „vertės nesukuria“. Ir ką? Ir nieko. O ta kita – „vertinga“ – pusė – kiek ji realiai vertinga, dar klausimas. Jeigu taip panagrinėjus išsamiau, ar nesigaus taip, kad bent pusė tokių „vertingų“ darbų bus vadinamieji „bullshit jobs“ – kažkokių abstrakčių reikalavimų vykdymas, pilstymas iš tuščio į kiaurą, dokumentų, kurių niekas neskaitys, rašymas, sistemų, kuriomis paskui niekas nesinaudos, kūrimas, etatų buvimas vien tik dėl paties etato – nes ekonomikoje kažkokie pinigai turi suktis, kitaip ji neveikia.

Man asmeniškai padarė įspūdį, kaip greitai kažkada griuvo socialistinė sistema ir visi puolė pinigą kalti. O juk buvo 50 metų kalama į galvas apie visuotinę lygybę, apie tai kad reikia sąmoningai dirbti socializmo labui, ne dėl pinigo, kad socializme pasitaikantys trūkumai yra ne sistemos o žmogiškųjų priežasčių sukelti, kad dirbsime geriau ir gyvensime geriau. O rezultatas kaip visada - visko trūksta, sistema dirba bet kaip, prekės brokuotos ir nepaiaujančios kalbos kad bus geriau. Juk visi turčiai buvo išbuožinti kaip kenkėjai, turtas nacionalizuotas kad dirbtų visuomenės labui, visi buvo lygus (ubagai), nebuvo privataus samdymo kad kito negalėtų išnaudoti. Pinigas nebuvo visagalis nes prekių trūko. Atėjo nepriklausomybė ir išgaravo visos nesąmonės, visi pradėjo dirbti dėl pinigo vieni praturtėjo kiti nuskurdo. Socializme 50 metų naikinti turtuoliai atgimė žaibiškai. O rezultatas, ar dabar mes blogai gyvename? Pinigo valdžia ne tokia bloga kaip atrodo, visuiems užtenka. Socializmo principas - iš kiekvieno pagal sugebėjimus kiekvienam pagal darbą veikia kuo puikiausiai mūsų rinkos sąlygomis. O socializme šis principas nedirbo nes prekių trūko

UTF16, dirba, atlieka kažkokį darbą, kurio reikia visuomenei. Kiek realiai vertinga, kitas klausimas, bet vertinga. Bet ką sako straipsnyje, tai tie, kurie dabar vos įdeda pastangų, ir gyvena skurdžiai, visai nebedės pastangų ir gyvens geriau nei kada svajojo. Čia yra kalbos apie post scarcity economy, ką atvaizduota kiek plačiau mačiau tik Star Trek'e. Tik iki post scarcity reikia dar labai labai daug visko.

Dirba darbą, už kurį moka €€€. Vienas ateina į biurą, visą dieną gurkšnoja kavutę, pildo kažkokias ten lenteles. O kitas puola žmones gelbėti. Lentelių pildytojas greičiausia gaus daugiau negu gyvybių gelbėtojas. Kodėl jis gaus daugiau? Ne todėl, kad jo darbo vertė yra objektyviai aukštesnė. O todėl, kad jis įsitraukė į sistemą (komercinę firmą), kuri turi didesnę piniginę apyvartą. Ta firma gali ir niekais užsiiminėti, koks skirtumas. O gyvybių gelbėtojas dirba sistemai (valstybei), kuri nėra orientuota į grynai komercinį pelno generavimą kaip tokį. Ir mes dabar turim sistemą, kur pramogos, visokie aktoriai, modeliai, sportininkai, lošimų namai, komercinės sektos-bažnyčios, būrėjai ir pan. dažnai sukuria „didesnę vertę“ negu daktarai, inžinieriai, mokytojai... Realiai pinigų mastas šiandien parodo verslumą, o ne naudingumą ar efektyvumą. Tarp jų yra koreliacija, bet kaži ar tiesioginė. Čia tik kalbant apie patį darbą. O kur dar žmonės, kurie yra paveldėję masę kapitalo, kurį dabar gali skolinti, jiems už tai kasdien kapsi pinigai, jie realiai per dienas nieko neveikia, tik gurkšnoja kokteilį paplūdimyje.

Jei firma niekais užsiima, niekas nemokės jai už tai pinių. Gyvybių gelbėtojas, iš esmės valstybės reguliuojama veikla. Prastai reguliuojama. Iš čia ir problema. Niekur nesakiau, kad pinigai yra vienintelis vertės matas, ir tuo labiau visada teisingas. Kalba ėjo tik apie didžiąją dalį sofos trynėjų, kurie iškart nedirbtų jokio darbo, neužsiiminėtų jokia menine ar kūrybine veikla, jokia švietėjiška veikla ir t.t., tik gyventų vardan savęs ir balių.

Visų pirma nereikia pamiršti kokioje šalyje tas vadinamas socializmas buvo kuriamas, tikrasis jo pavadinimas tada buvo proletariato diktatūrą prieš stambųjį kapitalą. Rusijoje ir šiandieninis kapitalizmas ne kas, jos visuomenė dar neišaugo ir iš feodalizmo... Pats socializmas - karinis socializmas visai neblogai veikė Vokietijoje. Kapitalizmas labai gera santvarka kai visuomenėje didelis prekių trūkumas, bet jau pirmosios perprodukcijos krizės rodo kapitalizmo eros pabaigos pradžią. Kas per nesąmonė šiai dienai - skatinti vartojimą. Skatinti kam? Tam, kad sąskaitoje butų keletas nuliukų daugiau, o tai jog buvo beprasmiškai dirbama, beprasmiškai naudojami ištekliai, beprasmiškai teršiama aplinka tai jau nesvarbu? O dabar jau kalba eina apie tai, kad prekių bus tiek kiek reikia, stovės fabrikai kurie bus pilnai robotizuoti, dirbs 24/7, gamins tiek kiek reikia ir ką reikia, tada kam tas kapitalizmas, kam pinigai dabartiniame pavidale? Mano supratimu apskaita pvz. energetiniais vienetais turėtų būti, kad nesugalvotų visi pajūrio gyventojai turėti tanklaivio dydžio prabangias jachtas ar dar kai ko, bet postkapitalizmas turės remtis piliečių ir visuomenės sąmoningumu. Parazituojantys manau išmirs per vieną kartą, sąmoningai civilizacijai didelio skaitlinguma nereikia, sakyčiau kokių 5 proc. apie 300 mln. žmonių Žemėje būtų pats tas. Dabartinis žmonijos beprotiškas dauginimasis tai pirmasis rodiklis, kad žmonija labai primityvi civilizacija, panašiai kaip žiūrkės ar kokie tarakonai, jei tik sąlygos palankios iškarto prisidaugina ir galiausiai susinaikina...

Bent jau aš kažkaip kitaip įsivaizduoju visą šitą reikalą. Galbūt bus kažkokia bazinė išmoka, ši išmoka turi pareit iš mūsų visų, o ne iš saujalės tokių kaip muskas. Toks scenarijus įmanomas tik vienu atveju jei valstybės nacionalizuos visą turtą ir pradės dalint visiems po lygiai... savotiškas kreivas komunizmas. Gal būt įmanoma viską suvest jei valdžia paliksim AI, ko tikėkimės nebus, kitu atveju korupcija ir troškimas atimt iš kitu sukurs burbulą ir visi eisim nusinulint. Yra vienas paprastesnis būdas visa tai įgyvendinti neatskiriant afrikos, azijos ir kitų rinkų, ir visko nesuskaldant. Tai kaip pavyzdys dirbi darbą, gauni kaip akcijas kažkokios gamyklos ir kuo daugiau akcijų uždirbsi tuo geriau gyvensi. Gali kaip bomžas voliotis girtas už kapeikas arba dirbt ir prisidėt prie tobulėjimo. Jei gebėsim išlaikyt tokį pragyvenimą bazinę išmoką kelt galbūt? Bet pirma reikia pereiti bent prie 4 darbo dienų savaitės

Darbuotojų produktyvumas per paskutinį šimtą metų pakilo kelis kartus, logiška kad užtektu dirbti 4 dienas per savaitę. Henris Fordas pirmasis tą padarė sutrumpino darbo valandų kiekį ir darbo dienų kiekį ir nepasigailėjo, verslas nenukentėjo, bet priešingai dar labiau suklestėjo. Tai kodėl vis dar nėra sutrumpinta darbo savaitė? Mano klausimas. Kaip Henris fordas sutrumpino darbo dienų ir darbo valandų kiekį savo darbuotojams? DI atsakymas. Henris Fordas darbo laiką trumpino ne tik dėl darbuotojų gerovės, bet ir remdamasis verslo logika – jis suprato, kad pailsėjęs darbuotojas yra produktyvesnis, o laisvas laikas skatina vartojimą. Henry Fordo įvestos reformos: 8 valandų darbo diena (1914 m.): Fordas sutrumpino darbo dieną nuo 9 iki 8 valandų. Tai leido gamykloms dirbti visą parą, padalijus parą į tris lygias pamainas po 8 valandas. Kartu jis padvigubino atlyginimą iki 5 USD per dieną, kas tuo metu buvo revoliucinis žingsnis. 5 dienų darbo savaitė (1926 m.): 1926 m. rugsėjo 25 d. Fordas oficialiai paskelbė apie 5 darbo dienų ir 40 valandų darbo savaitę (vietoj buvusių 6 dienų ir 48 valandų), išlaikydamas tą patį darbo užmokestį. Taip jis faktiškai sukūrė šiuolaikinį „savaitgalio“ konceptą. Kodėl jis tai padarė? Produktyvumo didinimas: Fordas pastebėjo, kad dirbant per ilgai, darbuotojų efektyvumas krenta, dažnėja klaidos ir traumos. Sutrumpinus valandas, darbuotojai tapo energingesni ir lojalesni įmonei. Darbuotojų kaita: Prieš reformas darbuotojų kaita „Ford“ gamyklose buvo milžiniška (apie 370 % per metus). Geresnės sąlygos padėjo pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus. Vartojimo skatinimas: Fordas tikėjo, kad jei darbuotojai turės daugiau laisvo laiko ir pinigų, jie patys taps pirkėjais – pirks drabužius, keliaus ir galiausiai įsigis jo gaminamus automobilius. Konvejerio efektyvumas: Masinė gamyba ir preciziškas darbo pasidalijimas leido pagaminti daugiau per trumpesnį laiką, todėl ilgos darbo valandos tapo nebereikalingos pelnui užtikrinti. Šis modelis vėliau tapo standartu visame pasaulyje, o JAV 1940 m. įtvirtintas įstatymu. Ar norėtumėte sužinoti, kaip šiandien, 2026 m., dirbtinis intelektas vėl keičia diskusijas apie darbo savaitės trumpinimą (pavyzdžiui, perėjimą prie 4 darbo dienų)?

Norint išlaikyti tokį (pra)gyvenimo lygį, koks buvo prieš 100 metų, vienam žmogui Lietuvoj, gaunant vidutinę algą, turbūt užtektų dirbti iki 2 dienų per savaitę. Iki 3, jeigu vaikų turi. Bet reikės gyventi grynai taip, kaip prieš 100 metų. 1925 m. laikų standartas, beje, buvo 6 darbo dienų savaitė.