Niutonas kalbėjo apie „pasaulio pabaigą“. Jis nurodė tikslią datą ()
Izaokas Niutonas šiuos skaičiavimus atliko 1704 m.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Izaoko Niutono 1704 m. užrašuose pasirodė 2060-ieji metai, tačiau ne kaip Žemės žūties data. Kaip rašo „ZME Science“, mokslininkas apskaičiavo iškreiptos religinės tvarkos pabaigą ir dieviškojo atsinaujinimo pradžią, o ne materialią pasaulio pabaigą.
Istorija apie tai, kad Niutonas numatė pasaulio pabaigą 2060 m., reguliariai sugrįžta į interneto erdvę. Tačiau „ZME Science“ pabrėžia, kad britų mokslininkas nerašė apie planetos sunaikinimą. Privačiuose užrašuose jis verčiau bandė apskaičiuoti krikščionybės istorijos lūžio momentą.
Niutonas šiuos skaičiavimus atliko 1704 m. Jis nesirėmė dangaus stebėjimais ar eksperimentais. Mokslininkas kreipėsi į Bibliją, pirmiausia į Danieliaus knygos skaičius, kuriuos laikė užkoduotu istorijos ir ateities metraščiu.
2060-ieji metai Niutono užrašuose
Remiantis šia interpretacija, 1260 dienų reiškė 1260 metų. Niutonas šį laikotarpį skaičiavo nuo 800 m. – Karolio Didžiojo karūnavimo ir Šventosios Romos imperijos pradžios. Būtent iš šių skaičiavimų ir atsirado 2060-ieji metai. Tačiau Niutonui tai nebuvo pasaulio pabaigos data fizine prasme. Jis manė, kad tuomet gali žlugti religinė sistema, kurią jis vadino „Babilonu“, o Kristus turėtų pradėti taikos ir tiesos epochą. Taigi kalba ėjo apie dieviškąją transformaciją, o ne apie Žemės sudeginimą ar išnykimą.
Ar Niutonas tikrai pranašavo apokalipsę?
Tai svarbu ir todėl, kad pats Niutonas skeptiškai žiūrėjo į žmones, nustatančius istorijos pabaigos datą. Tame pačiame laiške jis pažymėjo, kad nenori iš anksto nuspręsti, kada ateis pabaiga, bet siekia sustabdyti skubotas spekuliacijas.
„Tai gali nutikti vėliau, bet nematau priežasties, kodėl tai turėtų įvykti anksčiau“, – rašė Niutonas.
„ZME Science“ primena, kad šie svarstymai mokslininkui gyvam esant niekada nebuvo publikuoti. Niutonas juos laikė asmeniniuose popieriuose, nes jo religinės pažiūros stipriai skyrėsi nuo Anglikonų bažnyčios mokymo. Jis atmetė Švč. Trejybės dogmą, o tokia pozicija galėjo sukelti jam rimtų pasekmių.
Slapti Niutono raštai sugrįžo po daugelio metų
Po mokslininko mirties 1727 m. užrašus perėmė giminaičiai, o vėliau – Portsmouthų šeima. Dokumentai ilgą laiką buvo slepiami ir į viešumą grįžo tik po 1936 m. aukciono. Dalį jų nupirko Abrahamas Yahuda, kuris galiausiai kolekciją perdavė Izraelio nacionalinei bibliotekai. Būtent ten atsidūrė laiškas su 2060-ųjų data, paviešintas 1969 m., praėjus daugiau nei 240 metų po jo parašymo. Portalo cituojamas istorikas Stephenas D. Snobelenas vertina, kad Niutonas tikėjosi Kristaus sugrįžimo ir pasaulinės taikos karalystės, o ne vaizdingos apokalipsės.
