Pirmadienį, kovo 12 dieną teleskopu buvo užfiksuoti Saulės vaizdai, iš kurių gali pasirodyti, kad planetos dydžio tamsus, šešėlių slepiamas objektas lynu prisijungia prie Saulės. Nuotraukų sekoje matoma, kaip iš Saulės paviršiaus išsiveržia šviesios medžiagos pliūpsnis ir apgaubia tamsų objektą, po ko šis objektas atsijungia nuo žvaigždės ir nutolsta į kosmosą, rašo lifeslittlemysteries.com.

Saulės dinamikos observatorijos nufilmuotas vaizdas – tiksliau nuotraukų seka – buvo apdorota NASA Goddardo kosminių skrydžių centre. Patalpinus įrašą į „Youtube“ jo populiarumas augo itin sparčiai, o žiūrovai komentaruose reiškė savo nuomones – dažniausiai, jog tai buvo nežinomos civilizacijos kosminis laivas, besisemiantis kuro sutraukiant Saulės plazmą, kiek rečiau – kad gimė nauja planeta.

Tačiau, pasak NASA specialistų, tokia išsiveržimo forma yra menkai suprantamas, bet dažnai pastebimas Saulės aktyvumo tipas, vadinamas „iškilumu“ („prominence“), o tokią keistą išvaizdą jam suteikia aukščiau esantis Saulės išsiveržimas.

Gija, besitęsianti iš apatinio kairiojo vaizdo įraše užfiksuoto Saulės krašto, yra vadinama „iškilumu“, sudarytu iš vėsesnės, tankesnės plazmos nei beveik 2 mln. laipsnių karščio plazma, esanti Saulės vainike, sakė NASA Goddardo kosminių skrydžių centro Saulės fizikos laboratorijos projektų mokslininkas Josephas Gurmanas. Kol kas tiksliai nežinoma kaip susidaro šie iškilumai, bet šios didelio tankumo plazmos kilpos nuo Saulės paviršiaus į išorę gali nusidriekti tūkstančius kilometrų.

„Kai iškilumas virš Saulės pakraščio iškyla taip stipriai, paprastai tai yra ženklas, kad jis išsiverš, kaip buvo ir šiuo atveju“, – sakė J. Gurmanas.

NASA Goddardo kosminių skrydžių centro Saulės astrofizikas C. Alexas Youngas, kuriam priklauso svetainė „The Sun Today“, paaiškino, kad iškilumas yra po tunelio formos struktūra, vadinama filamentiniu kanalu. „Žiūrint į Saulę iš šono, iš tikrųjų atrodo, kad matomas sferinis objektas. Nors iš tiesų žiūrima į tunelį. Ir šis tunelis yra virš filamento“, – savo svetainėje aiškina C. A. Youngas. Jis pridūrė, kad tokios struktūros pastebimos ganėtinai dažnai.

Tačiau kodėl iškilumas yra tamsus? J. Gurmanas aiškina, kad visa šviesa, užfiksuota Saulės dinamikos observatorijos, yra tos pačios spalvos – specifinio bangos ilgio, skleidžiamo 13 kartų jonizuotos geležies, dar žinomos kaip Fe XIV. Tamsusis vaizduose matomas filamentas (pasak „Youtube“ komentatorių, ateivių laivo kuro papildymo lynas) yra ta iškilumo dalis, kuri, panašu, absorbuoja tos spalvos šviesą ir todėl dalis vaizdo atrodo tamsesnė.

Nuotraukų sekoje aplink iškilimą matomas aktyvus išsiveržimas, o vėliau filamento kanalas „iššauna“ tolyn nuo žvaigždės. Pasak J. Gurmano, pirmasis įvykis tikriausiai yra Saulės magnetinio lauko proveržis, vadinamas vainikinės masės išmetimu. „Įprasta manyti, nors dar ir neįrodyta, kad iškilumų išsiveržimai vyksta tuomet, kai sutrinka magnetinis laukas, kuriame yra visa iškilumo medžiaga“, – teigė mokslininkas.

Kitą vaizdą, kuriame matomas tas pats vainikinės masės išmetimas ir iškilumo išsiveržimas, užfiksavo Saulės ir heliosferos observatorija, taip pat priklausanti NASA. Toje nuotraukoje, kur matoma regimo spektro šviesa, ryškus iškilumo medžiagos sūkurys seka blyškesnį vainikinės masės išmetimo pakraštį ir abu jie išlekia į kosmosą.

Galbūt tai ne taip žavinga, kaip nežemiškos kilmės kosminio laivo pasipildymas kuru ar naujos planetos gimimas, bet, kita vertus, nėra nieko žavingesnio už tiesą.

Komentarai (9)