Kodėl tikime stebuklais?

Meh. Man tai negalioja

kionig, manau, kad ir tau tai galioja. Nuo prigimties nepabėgsi, o jaii pasipriešinti tikrai sunku. Paimsiu asmeninį pavyzdį, nes save laikau taip pat ateistu. Visa logika, dabartinis išsilavinimas ir pasaulio suvokimas man neleidžia tikėti į kažką ar kažkuo antgamtiško. Tai man prieštarauja ir kai mane užplūsta tie "stebuklingi" ir mistiški jausmai aš stengiuosi juos nustumti kuo toliau ir įtikinėti save, jog tai neįmanoma. Greičiausiai net pamatęs kokį tikrą religinį stebuklą tuo nepatikėčiau ir vienintelis logiškas to paaiškinimas būtų mano paties proto sutrikimas - pvz. šizofrenija. Be to labai nemėgstu visų prietarų, bet mane jie taip pat veikia. Pamatęs juodą katę perbėgančią per kelią aš instinktyviai pagalvoju apie šį kvailą prietarą ir mane užplūsta tie mistiški jausmai" "Galbūt tikrai nutiks kažkas blogo ?".Bet jiems susidūrus su mano logika aš greičiausiai pasirinksiu būtent tą kelią, per kurį perbėgo juoda katė. Taigi, manyje visada vyksta ta nuolatinė kova tarp logikos ir mistikos. Mistika puola, o logika staigiai kontratakuoja. Kaip minėjau anksčiau, aš save laikau ateistu, bet dvasinis pasaulis man toli gražu nėra svetimas. Aš mėgstu kurti stebuklus savo galvoje. Netikiu pomirtiniu gyvenimu, bet noriu, kad jis būtų. Nesąmoningai tikiuosi, jog viskas prasitęs ir taip greitai nesibaigs. Taip pat man nesvetimi ir įvairiausi simboliai. Turiu pomėgį, kurį ateityje tikiuosi paversti šeimos tradicija. Pomėgis ilgaamžis, todėl tai ką aš pradėjau pratęs mano vaikai, o po to ir jų vaikai.... Man tai - pomirtinis gyvenimas. Jeigu jis egzistuotų toks kaip teigia religijos, tai aš būčiau laimingas matydamas savo proanūkius darančius tai, ką aš pradėjau. Bet logika sako ką kitą. Man viskas baigsis, todėl nors senatvėje jausiu pasitenkinimą, nes būsiu nuveikęs kažką dvasiško. Žinau, kad tai juokinga, bet tai suteikia laimės, o aš suprantu kodėl. Taigi, kionig, gal nereikia taip kategoriškai teigti, jog tau tai negalioja ? Daugeliui žmonių norint būti laimingiems nors retkarčiais reikia pasiduoti prigimčiai, o religija ir tikėjimas yra vieni iš tų dalykų. Jie būtent ir daro mumis žmonėmis, o ne kažkokiais robotais. Visus stebuklus galima paaiškinti, juos galime sukurti patys savo vaizduotėje, todėl sakyk, ar tu tikrai esi išimtis ? Niekad nesvajoji apie stebuklus ?

Va va tu tiki ne stebūklu, bet prietaru ir tai darai ne todėl kad tokia tavo prigimtis, bet todėl kad taip daro tavo tėvai, tavo seneliai, tavo kaimynai ir t.t. čia beveik tolygus dalykas stereotipui, susidarai išankstinę nuomonę ir tiek. Aš asmeniškai pradėjau nekreipt dėmesio į tokius dalykus, pusę tų prietarų pamiršau išlikę tik tie labiausiai žinomi, bet ir nuo tų jau po biškį atsiriboju iš asmeninės patirties galiu pasakyt, kad jeigu nekreipi į tai dėmesio, tai nieko ir nenutinka, o jeigu pradedi kreipti, tai menkiausi dalykai iš kart tampa "išpranašauti" nors jei nekreiptum dėmesio nekreiptum dėmesio ir į tuos menkus dalykus. Tokie dalykai kaip prietarai ko gero yra viena iš tų "urban myths" atmainų panašiai kaip tie kvaili laiškai "jeigu nenusiūsi šito laiško 10 žmonių tai tau kas nors nutiks".. Atvirai paklausiu jūsų, kiek stebūklų esate per gyvenimą patyrę? manau bus sunku prisiminti bent vieną kol būni jaunas ir kvailas, per daug nesigilini, pasakos ir kitokie mitai atrodo tikroviški ir viską paaiškinantys, tačiau laikui keičiantis supranti kad tie mitai išgalvoti ir tie stebūklai kuriuos patyriai buvo stebuklingi tik todėl kad nežinojai kaip jie įvyko, po kurio laiko nustoji tikėtis kažko nes su laiku plečiasi tavo akiratis ir nebelieka dalykų apie kuriuos tu nieko nežinotum ir kurie tau sukeltų tą "Stebuklingą jausmą". Toks gyvenimas

Blizzard, taip, tu teisus. Nebent sąmoningai kažką sukursi. Kažkokį simbolį, kuris tau turės reikšmę. Įsivaizduok kokį nors tėvo paliktą laikrodį ar bent kokį kitą daiktą. jokios mistikos ir tik simbolinė reikšmė kurią pats sąmoningai sukuri. Juk tas daiktas brangesnis už bet kokį kitą tokį pat daiktą. Taip yra bent daugeliui žmonių. Jokios mistikos tik vaizduotė ir prisiminimai sukeliantys tam tikrus jausmus.

Tikras stebuklas buna grizus is naktinio klubo rasti kiseneje ne visus isleistus pinigus

Psichologiniai tyrimai rodo, kad dauguma žmonių klaidingai mano, jog jų mintys gali tapti realybe – netgi žmonės, tvirtinantys, kad netiki telekineze ar ekstrasensoriniais gebėjimais. „Jeigu apie ką nors pagalvojate ir paskui tai nutinka, jaučiatės šiek tiek už tai atsakingas“, - teigia M. Hutsonas. Tai nėra racionalus jausmas. Bet dėl ko jis jaučiamas? Net nebesuskaičuoju kiek kartų man taip buve! Pamenu Sakau draugui tau nks neskanbina, pist po 1s Muzika groja.

Psichologiniai tyrimai rodo, kad dauguma žmonių klaidingai mano, jog jų mintys gali tapti realybe – netgi žmonės, tvirtinantys, kad netiki telekineze ar ekstrasensoriniais gebėjimais. „Jeigu apie ką nors pagalvojate ir paskui tai nutinka, jaučiatės šiek tiek už tai atsakingas“, - teigia M. Hutsonas. Tai nėra racionalus jausmas. Bet dėl ko jis jaučiamas? Net nebesuskaičuoju kiek kartų man taip buve! Pamenu Sakau draugui tau nks neskanbina, pist po 1s Muzika groja.

Kam reikia įrodymų? Jei jau žmonės netiki stebuklais - tai kodėl eina balsuoti?!

Elementariausias paaiškinimas kodėl tikime stebuklais būtų paprasčiausiai nepasitenkinimas realybe, kurioje gyvename. Taip pat noras būti išskirtiniu, kas yra dalis žmonių instinktų. Dėmesio troškimas, noras vadovauti, valdyti - visa tai bent iš dalies priveda prie šių fantazijų. Taipogi kaltas nežinojimas ir paprasčiausi nesusipratimai ir jau žiūrėk, tavo smegenys automatiškai vaizduoja tau tai, ką tu nori matyti (gali matyti dievybes ir ant šuns pasturgalio). Stebuklai atsiranda, kai emocijos perima protą.

Teisingiau būtų pavadinti kodėl yra tikinčių stebuklais, o ne kodėl tikime, nes aš netikiu. O kiti tiki nes linkę į lengvabūdišką gyvenimą, kai neįdedant pastangų (lydekai paliepus) išsisprendžia visos problemos. Tokie lengvatikiai greitai tampa šarlatanų melžiamomis aukomis. Viskas čia gerai jeigu iš to galima uždirbti

O, aš nebūtinai siečiau stebuklus su laime, religija, tikėjimu ir panašiai. Man tėra vienas vienintėlis stebuklas, kodėl visgi atsirado Visata ir mes O, visais kitais stebuklais netikiu. Neperku teloloto. Nestatau lažybų punktuose. Nežaidžiu azartinių žaidimų. Taip pat netikėjau, kad ir mūsiškiai krepšininkai ką nors gero pasieks, kaip daugelis būtent čia tikėjosi didžiausių aukštumų per europos čempionatą. Eidamas miegoti nesvajoju, kad būtent įvyks kažkoks stebuklas rytoj. Kad daugiau ir neprigalvoju, kur čia tie stebuklai galėtų būti, kai aš žinau, kad stebuklų nebūna Ir tai nebūtinai atrodysi kaip robotas, o esu tik toks pats žmogus, kuriam nereikia stebuklų.

Tai ir yra stebuklas, kad dar yra žmonių, kurie netiki populistiniais politikų šūkiais! Tokių kaip tu - mažuma. Gaila, aišku, bet mintis juk apie tai, kad žmonės masiškai tiki politikų pažadais! Stebuklais, kurie net neįvyko ir neįvyks!!!

Į Lietuvą mesta nemažos pajėgos, kad lietuvius pasauliui pateikti kaip daunus, net ir čia "dirbama" ta linkme.

Aš kalbėjau apie tą sakinį kurį citavai

Galbūt taip yra dėl to, kad matai būtent tai ką nori matyti? Turiu omenyje, jog susitelki į kažką, tada lauki kol tas "kažkas" įvyks. Čia toks pamąstymas. Man pačiam yra daug maloniau paįvairint savo gyvenimą stebuklais, pozityviu mąstymu, tikėjimu (ne religija).

Stebuklais tikima jau nuo neatmenamų laikų,nes stebuklai egzistuoja.NES mes patys ir viskas,kas mus supa - yra stebuklas. Vienus /pavadinkim/ stebuklus galime apčiuopti,palaikyti rankose,matyti..,o kitus - tik pajusti,arba susapnuoti.Kiekvienas žmogus svajoja,kuria ateitį ir nuolat atkakliai žengia link tikslo. Dažnai gyvenimo tikslas ir stebuklai pasiekiami nešvariais keliais..,vad. kosminiu greičiu ir be jokių vad.ceremonijų,su pasididžiavimu ,ar erelio žvilgsniu iš viršaus.Taigi,kas pakiša koją,kad visa tai kosminiu greičiu subyra...- liekama prie suskilusios geldos.Todėl liaudies patarlėje sakoma - juokiasi tas,kas juokiasi paskutinis ! Neatmetu galimybės mūsų minties galios begalybei.Juk nejaukiai jaučiamės nepadorioje draugijoje,jaučiame grėsmę naktyje,kad net pabundame iš miego.Reiškia,mums kažkas siunčia grėsmingas,nepageidaujamas mintis... Sakoma, jei sąžinė yra švari,mintys - žudikės su kaupu(daug piktesnės)sugrįžta SIUNTĖJUI, o jei to žmogaus atžvilgiu ji yra nešvari ,tai prilimpa it prakeiksmas.Nereikia manyti,kad prakeiksmą taip lengvai galima pašalinti nusiprausus,arba išgėrus tabletę. Kiekvieno mūsų svajonės skirtingos ir stebuklo laukiame,tikime kiekvienas.Už gerus darbus,poelgius širdyje palinkekime kitiems sveikatos,kuri ir yra mūsų kielialapis,vizitinė kortelė į gyvenimą.Nevenkime geram žmogui ištarti brangaus ,pamirštamo žodžio - AČIŪ,nes geras žmogus yra toks retas stebuklas,kaip ir skaisti saulė žiemos metu.Galima manyti, kad tai banalu ,bet tai TIKRA.Mes gyvename stebuklų pasaulyje.Linkiu JUMS sveikatos...