Kokia „kalba“ bendrautume su ateiviais?

Tikrai? Kur? Youtubėj?

Ir tikrai yra galimybė, jog marse egzistavo gyvybė. Ar vis dar egzistuoja bakteriju lygmenyje? Nekalbame jau apie visą likusią visatą. (Na bet tokių sakinių jau visi esam girdėją n kartų..)

Laukiu nesulaukiu kai pargabens tuos vandens pavyzdžius ir bakterijas...

Vėlgi, čia siuntinėjame Arecibo žinutes į už 25k šviesmečių esančias žvaigždes užkoduota vienetukais ir nuliukiais. Dar, Pioneriuje 10 vėl paauksuotoje pribraižėme apskritimų ir velnias žino ko ala tikėdamiesi, kad... Seti šaudo pusamžį kosmosą radiobangomis... Pasaulyje nesugebame susikalbėti tarpusavyje dėl klimato, resursų ir kt. dalykų, tai labai abejoju ar tokie barbarai kaip mes, kažin ar bus pasiruošę Bet visa tai, mano požiūriu, yra taip neįtikėtina, kad lieku skeptišku apie kalbėjimąsi su kažkokiais žaliagalviais, išsprogdintomis akimis, neužaugomis

Matai, čia visai kitas tikslas - pranešti kažkam galaktikoje, kad apskritai tokie esame. O tam tereikia, kad jie pastebėtų mūsų pranešimą ir suvoktų, kad jis negali būti natūralios kilmės. Tai va, pagal savo suvokimą ir bandom siuntinėti muziką, žmogučių paveiksliukus. Ar juos kas nors teisingai supras - ne taip ir svarbu. Mes juk nesitikime gauti atsakymo - arba tiksliau, jei kas nors atsišauks, tuomet ir žiūrėsim, kaip su jais susišnekėti.

Komentarai verti atskiro Pasaulinės fantastikos aukso fondo knygos leidimo ne daugiau.

Cameronas be fantastiskos nesusikrautų šimtų melejonų už savo darbą Esmė tame, kad žmonės be to negali gyventi. Jiem būtinai reikia tą tuštumą užpildančio dalyko.

. Juk žada ateivius pradėt mokyt vos ne nuo aritmetikos, patikrint IQ, o gabiausius išmokyt angliškai! Pats irgi "geras": pakurstai lauželį, kartais žibalo papili, o kartais ir miglos paleidi.

Teisingai kioning pasakė - žmonėms to (nesamonių) reikia.

Euklido geometrija, domėtųsi kosmosu? Jei jau jos ieškome, tai abejokime šiom prielaidom. Pateikdamas kitokios gyvybės pavyzdį, ne tiek fantazuoju, kiek žmogiškais terminais iliustruoju šių nuostatų trumparegiškumą. Antra vertus, kas iš mūsų būtų, jei ne fantazija ir ne smalsumas? Būtume eilinės beždžionėlės nemokančios įkurti ugnies.

Okey. Dabar pasakyk man kiek prisidėjai prie nežemiškos gyvybės paieškų be šių fantazijų, kurios visiems laikams kaip interneto šiukšlė nusės interneto serveriuose... Visi gudrūs užsiimti fantazijomis, tačiau įgyvendinimo/realizavimo problemas užkrauname kitiems išvadindami juos trumparegiais, siaurapročiais ir t.t.

Kilo tokios mintys, kad galimai per anksti sumanėme informuoti apie savo egzistavimą kosmoso platybes. Jeigu galime kažkiek prognozuoti technologijas, pažinti kosmosą ir fizikos dėsnius, tai ypatingai mažai žinome tokioje srityje, kaip etika ir moralė. Aš asmeniškai neįžvelgiu technologijų progreso ryšio su etikos progresu (nebent tik tiek, kad pagrindinius savo biologinius poreikius patenkinęs žmogus yra mažiau agresyvus). Taigi, nežinodami, kaip veikia etikos ir moralės dėsningumai, negalime prognozuoti, kokia etika ir morale gali vadovautis mums nežinomos gyvybės rūšys. Požiūris į šios dienos žmoniją optimizmo nesukelia. Neskaitant mažumos tam tikrų religinių - filosofinių krypčių atstovų, žmonės etikos ir moralės normas yra linkę taikyti tik savos grupės (tai yra grupės, nuo kurios jie yra priklausomi - tautos, valstybės, šeimos ir pan.) atstovams. Tuo tarpu kitų grupių atstovus ir žemesnes gyvybės formas žmonės išnaudoja. Taigi, jei žmonijos etikos ir moralės dėsningumai galioja nežemiškai gyvybei, kontaktas su ja turėtų žmonijai liūdnas pasekmes.

siauru spektru. Kol vieni mokslininkai ieško bendrų principų, kaip gyvybė galėtų atsirasti (ar būti sukurta) ir vis labiau plečia ribas, tol kiti ieško žalių žmogeliukų, žiūrinčių analoginę televiziją.

Kad Visatoje, praktiškai beribėje, yra ir nežemiškas protas, o tuo labiau bet kokios kitokios gyvybės formos - tuo neabejoju. Tačiau labiausiai norisi rasti būdą, kaip įrodyti jų buvimą, bei užmegzti kokį nors kontaktą. Bet tol, kol turime tik elektromagnetinių bangų ryšio galimybę, to tikėtis nerealu, milijardų šviesmečių platybėse. Nebent pas mus atkeliautų patys, tie žali, mėlyni ar kitokie žmogeliukai. Tiesiog negaliu patikėti, kad neegzistuoja kitokia ryšio galimybė, nei elektromagnetinės bangos, kad negalimas greitesnis ryšys, nei šviesos. Jei į Visatą žiūrėti kaip į vientisą darinį, sunku patikėti, kad priešingos Visatos "pusės" neturėtų greitesnių sąsajų. Negali būti, kad . Čia tik laiko klausimas, kada tai sužinosime - po 10, po 100, ar po 1000 metų... O kokiu būdu su jais bendrausime, tai tikrai dar ankstyva galvoti, kol nerasime tobulesnių ryšio priemonių.

O šiaip, tokios kalbos pritaikymas bendravimui su žaliais žmogučiais - pats nereikšmingiausias klausimas. Ne veltui tokią kalbą bandome sukurti nebe pirmą tūkstantmetį, dar tais laikais, kai niekas net nefantazavo apie ufonautus.

Jei čia turi minty tai, ko aš nesu girdėjęs, tai patikslink. Jei kalbi apie juodąją skylę, tai vargiai ar skylės viduje yra kas nors, kam mūsų informacija reikalinga.

Tu turbūt juokauji? Beje, patikslink, kas yra visatos būsena?

čia turėjo minty galaktikų ar kokių nors žvaigždžių sistemų skaičių...

Religiniai fanatikai irgi neabejoja dievo egzistavimu. Kuo skiriasi tikintieji į ateivius ir tikintieji į dievą? Nelabai kuo...

Na ir palyginai! Visų pirma aš sakiau ne ateiviai, o kad yra nežemiškas protas. Antrą, planetų buvimu kitų žvaigždžių aplinkoje, taip pat visada tikėjau. Taigi planetas jau rado! Atsiras ir nežemiškos kilmės būtybės, pakentėk truputi. O fanatikas neieško būdų, kaip susitikti su tuo, kuo tiki, jam ir taip aišku kada ir kaip susitiks.