Vienas „Google Sky“ vartotojas portale „Youtube.com“ apsiskelbė besidairydamas po virtualų dangaus skliautą atradęs naują didžiulį Saulės sistemos asteroidą. Maža to, žaliomis dėmėmis išmargintas, įtartinai aiškiai fragmente matomas į asteroidą panašus objektas skrieja Žemės link… Ar tikrai, kritiškai klausia „Universetoday.com“?

Lengvatikį labai greitai ir neskausmingai demaskavo portalo „Universetoday.com“ žurnalistas. Jis iš pradžių ketino kreiptis paaiškinimo į astronomijos ekspertus, bet prieš tai pamėgino pasamprotauti pats.

Pirmiausia įtarimų kelia neįtikėtinas objekto dydis. Nežinant, kiek toli jis gali būti, įvertinti tikrą jo dydį gali būti keblu. Tačiau užtenka pasitelkti keletą prielaidų, ir yla išlenda iš maišo. Pavyzdžiui, verta atkreipti dėmesį į dvi žvaigždes, esančias maždaug vienos kampinės minutės atstumu, viršutiniame dešiniame kampe nuo „asteroido“, ir kampinį atstumą tarp tų žvaigždžių – objektas savo dydžiu maždaug prilygsta minėtam kampiniam atstumui. Patikrinus tą patį dangaus regioną virtualiame žvaigždėlapyje Aladin, aiškėja keletas dalykų.

„Priėmus sąlygą, jog objektas skrieja maždaug Plutono orbitos regione (apie 6 mlrd. km nuo Žemės), keletas geometrinių skaičiavimų pateikia atsakymą, jog objekto skersmuo turėtų būti maždaug 580 tūkst. km. Tai – apie 40 proc. Saulės skersmens... Jei taip būtų iš tiesų, ten turėtų būti ne asteroidas, o nedidelė žvaigždė. Šiaip jau žvaigždės būna kur kas šviesesnės ir apvalesnės...“ – ironiškai pastebi „Universetoday.com“ naujienų autorius Džonas Voisis (Jon Voisey).

„Tačiau pamėginkime į reikalą pažiūrėti iš kitos pusės, - ragina jis. – O ką, jei objektas skrieja labai arti Žemės? Jei jis nuo Žemės būtų nutolęs maždaug Mėnulio atstumu, tai reikštų, jog jo skersmuo yra apie 300 km. Tokiu atveju objektas būtų tik nežymiai mažesnis už didžiausią Saulės sistemos asteroidą Cererą... O tai suponuoja dar vieną problemą: tokios masės objektas turėtų būti gana apskritas... Ir, atsižvelgiant į dydį ir atstumą, LABAI šviesus. O jis toks nėra.“

Šarlatanizmo ausys „kyšo“ ir kitose vietose. Pavyzdžiui, verta atsižvelgti į tai, jog astronominės nuotraukos šiaip jau nefotografuojamos kaip vienspalviai atvaizdai. Tokios kokybės nuotraukos išgaunamos naudojant bent tris filtrus (raudonos, žalios, mėlynos spalvos), o paskui iš gautų vaizdų sumontuojamas vienas spalvotas vaizdas. Jei objektas skrietų netoli Žemės, jis, fotografuojant pro skirtingą filtrą, „judėtų“ – t.y., skirtingos spalvos fotografijose pasislinktų ir būtų užfiksuotas skirtingose vietose. Štai kaip atrodė netoli Žemės praskriejęs trispalvių režimu fotografuotas asteroidas 2011 MD. Kadangi nieko panašaus į trispalvį susitrigubinimą „asteroido“ nuotraukoje nematyti, tai reiškia, jog jis negalėjo būti arti Žemės.

Ką gi, panašu, kad „asteroidas“ iš Saulės sistemos įvarytas į „kampą“ ar aklavietę: jei jis skrieja netoli Žemės, tai turėtų išduoti spalvų susitrigubinimas ir didelis šviesumas. Jei objektas skrieja toli – jis yra pernelyg masyvus, jog būtų neatrastas kaip Saulės sistemos kūnas. Jei jis skrieja už Saulės sistemos ribų, jis „Google Sky“ išvis neturėtų judėti ir būtų matomas visada, net ir po duomenų bazės atnaujinimo.

Panašu, jog „asteroidas-žudikas“ išvis neegzistuoja. Vadinasi, jokių Nibiru, jokių planetų-X – tai tik „Google Sky“ brokas ir beatodairiškas noras įžvelgti tai, ko nėra.

Komentarai (11)