Kokiomis pūslėmis Marse išbėrė marsaeigio „Opportunity“ nufotografuotą akmenį? (1)
NASA marsaeigių kuopos veteranas „Opportunity“ Žemėn atsiuntė nuotrauką akmens, kurį išvydę sugluminti mokslininkai tik krapštėsi pakaušius ir negalėjo pasakyti nieko tikro, ką iš tiesų jie čia mato. Naujojoje „Opportunity“ nuotraukoje – iš arti nufotografuotas Marso uolienos fragmentas, kurio paviršius nusėtas pūsles primenančiais sferiniais dariniais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Radinį „Opportunity“ aptiko Kirkvudo atodangoje. Pūsles primenančių darinių ant uolienos mokslininkai kol kas paaiškinti negali. Iš pirmo žvilgsnio, jie primena vadinamuosius „Marso vaivorus“ – geležies turtingus sferinius darinius, kuriuos „Opportunity“ pirmąsyk pamatė dar 2004 m. Tiesa, mokslininkai pripažįsta, jog naujosios pūslelės nuo ankstesniųjų skiriasi keletu aspektų.
„Tai viena iš neįprasčiausių nuotraukų per visą „Opportunity“ misiją, - pripažino misijos vadovas Stivas Skvairsas (Steve Squyres) iš Kornelio universiteto. – Kirkvudas yra uolienų atodanga, kurioje tų mažų sferinių objektų yra labai gausu ir jie atodangą „išbėrę“ labai tankiai. Savaime suprantama, mes pirmiausiai pagalvojome apie vadinamuosius „vaivorus“, tačiau tai yra kažkas kita. Tokių tankių sambūrių Marse niekad nesame matę.“
„Panašu, kad šitie burbuliukai išorėje yra trapūs, traškūs, - aiškina S. Skvairsas. – Kitokia ir jų koncentracija, ir struktūra, ir kompozicija. Be to, jie kitaip išsidėstę. Ką gi, dabar turime nuostabią geologinę dėlionę, kurią dar reikės įminti. Turime keletą pirminių versijų, tačiau nenorime užbėgti įvykiams už akių – tegul kalba patys akmenys.“
Dabar marsaeigis „Opportunity“ dirba Jorko iškyšuliu vadinamoje vietovėje, palei vakarinį kraterio „Endeavour“ pakraštį. Nors marsaeigio planuotas laikas seniai ištarnautas, „Opportunity“ ir toliau žarstyte žarstosi atradimais – Marse robotizuotas įrenginys praleido jau daugiau kaip aštuonerius metus.
Jorko kyšulys tėra tik tarpinė stotelė „Opportunity“ kelyje. Misijos mokslininkai kaip tikslą marsaeigiui parinko kitą, visai netoli esančią, ne mažiau įdomią uolų atodangą, kurioje gali būti molio mineralų. Beje, kaip tik dabar Marse artėja ekvinokcija, o tai reiškia, jog „Opportunity“ saulės energijos panelės gaus vis daugiau saulės spindulių.
„Atsižvelgiant į tai, jog Marse ištarnavo jau 8,5 metų, marsaeigis yra labai geros būklės, - pastebi vienas iš misijos vykdančiųjų darbuotojų Džonas Kalasas (John Callas) iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos. – Energijos gamybos lygis marsaeigyje yra toks pat, kaip ir prieš metus, o prieš akis – produktyvus marsietiško pavasario ir vasaros tyrimų sezonas.“
Kol „Opportunity“ tyrinėja Meridiano sritį, kitas NASA marsaeigis „Curiosity“ artėja prie pirmojo savo kelionės tikslo Geilo krateryje – prie vietovės, pavadinimu Glenelgas. Jis nuo kraterio centre stūksančio Aštriojo kalno (Mount Sharp) nutolęs maždaug 5 kilometrus. „Curiosity“ Marse nusileido daugiau nei prieš mėnesį, rugpjūčio 6 d.