Ar žmonės nepaliaus evoliucionavę supertolimose kosminėse kelionėse?

Kai žmonės keliaus į kitas žvaigždžių sistemas, nereikės didelių ir neefektyvių gyvybės palaikymo sistemų. Užteks nedidelio kompiuterio, kuris simuliuos įgulos narių smegenis, ir įgulos nariai kelionės metu gyvens virtualioje realybėje. Arba simuliacija bus laikinai sustabdyta iki pasiekiant kelionės tikslą.

Dar net nesugeba rato is akmens nukalti, o jau kosmoso keliones planuoja Ar isvis kam reik tu kosminiu kelioniu? Jei nebus tie zmones pajungti prie virtualiu realybiu, tai keliones metu tikrai isprotes ir issizudys. Mums dar milijonai metu evoliucijos iki rimtu zygiu i kosmosa... Tik ka kompiuterius isradom - tik vaiko zingsni dejom, o jau norim uzsidet sarvus ir eit slibinui galvas kapot bet tokie tie vaikai.. su labai lakia fantazija..

Ir tai buvo didziojo filosofo Osiris'o zodiziai Isvertus: Vieni tauska, kiti daro.

Aš kaip visada pasisakysiu prieš tokius komentatorius kurie galvoja, kad žmogus yra mėšlo krūva. Pirmiausia tai čia ne planavimas, o pamastymas, kaip žmogus evoliucionuotų tokioje kelionėje. O žmogaus raida apskritai labai greita, kūrybingumas neišpasakytas, todėl kartos gyvensiančios po mūsų gali kurti ir įgyvendinti šiuo metu mums atrodančius superfantastinius dalykus. Taip pačiai kaip kartos buvę prieš mus mūsų šiuolaikinę aplinką turbūt laikytų visiška fantastika. Mūsų proproseneliai vien šį prietaisą kuriuo skaitai mano komentarą palaikytų paranormaliu. Ar tų kelionių reiks ar ne, nežino niekas. Bet tuo atveju jeigu reiks, manau žmonės keliaus ne traukiniu, ir sąlygos nebus tokios, kad išprotėtų. Netgi nepanašu į žmogaus logiką. Čia gi ne cechą įrengt, o ilgametei kelionei kosmose pasiruošti. Aišku, šiais laikais, kalbant apie tokias keliones, be fantazijos neišsiversi. Juk nieko dar nenuveikta, išskyrus pasivaikščiojimus po mėnulį. Bet toks yra žmogus. Anksčiau fantazavo apie vežimus be arklių, vėliau apie skraidančius aparatus, dabar apie keliones kosmose. Žinant, kad šiuo metu kiekvienos kartos intelektas nuolat ryškiai auga, realu, kad po daugelio metų šių laikų fantazijos ar bent jau dalis jų bus realios. Taigi nustokit galvot apie žmogų kaip apie kvailą naivią, fantazuojančią būtybę, jeigu per savo trumpą gyvenimą nesugebėjot pajausti žmonijos šuolių į priekį.

Osiris, kiek pastebiu, visada pareiškia kažkokią baisiai "įdomią" nuomonę Galiu tik papildyt aukščiau pasisakiusį: mano seneliui ir mobilus atrodė kaip visiškas stebuklas o į straipsnio temą: teko skaityt kažkada fantastinę knygą, kur autorius bandė fantazuoti apie socialinę tokių laivų visuomenių raidą. tai labai įdomių dalykų buvo prifantazuota: "vandens davinio" diktatūros, "variklio inžinierių perversmai" ir pan. Kai pagalvoji, visokie dalykai gali įvykt, ypač, jei kelionė trunka kelias kartas ir proanūkiams pati sąvoka "planeta" ima atrodyt mitinė...

Gerai parašei. Ar nemanai, kad toms kelionėms ne laikas, kol su savimi nesusitvarkėmė - kol yra žodžiai maištas, perversmas, karas, diktatūra?

Tai, kad kitaip nelabai ir gali būti— gamtos jau taip surėdyta. Visi gyvi žemės padarai varžosi dėl vietos po saule, skanesnio kąsnio ir išlikimo. Žmonės čia niekuo neišskirtiniai. Civilizuoti varžosi sporto arenos, o mažiau laimingi— kapodami kaimynams galvas ir gerdami jų kraują. Konkurencija, maištas ar sukilimai yra neatsiejami mūsų palydovai. Ar tu,— gražus ir protingas, sutiktum būti šlavėju tik todėl, kad tavo seneliai ir tėvai tokiais buvo? Pamirštum visas savo ambicijas ir klusniai susitaikęs su „likimu“ šveistum gatves?

Nebus jokių kelionių, kol bus atskiros valstybės, t.y. kaip Aidas sako, kol bus maištas, perversmas, karas, diktatūra ir pan. nesąmonės - kitaip sakant, kol pasaulis nesusivienys į vieną bendrą federaciją.

Pumper gal ir teisingai sako, bet tai visai ne dėl humaniškų paskatų, o tiesiog dėl milžiniškų išteklių poreikio, kur beveik jokia, arba jokia atskira valstybė neišgali skirti. Beje, esu skaitęs ir fantazavimų, kad prieš tokias keliones žmogus visų pirma turės gerokai padirbėt biologijos srityje su savo genofondu. Ko nedideles užuomazgas jau matome.

Atleiskit iš anksto ir labai nepulkit, bet pafantazuosiu šia tema. Daleiskime kosmose yra labai išvystytų civilizacijų. Kodėl jos turėtų lankyti Žemę? Kad įneštų sumaištį žmonėse? Ar kad gautų peilį į nugarą ir būtų išskrosti operacinėje? Kad duotų žmonėms technologijas ir mokslą? Bijau, kad jų mokslo nesuprastumėm ir neišmoktumėm. Dėl technologijų - o kuriai valstybei duoti? Jei duosi vienai viskas aišku. Jei duosi visoms vėl viskas aišku - kuri pirma spės panaudoti.

o vat bandyt įsivaizduot, kad gali teisingai mąstyt apie svetimų gyvybės formų motyvus yra turbūt viena didžiausių galimų klaidų Pradedant tuo, kad jos gali apskritai nelaikyt mūsų protingais (ne ta prasme, kad mes nepakankamai išsivystę, o apskritai nelaikyt mūsų būtybėmis) ir baigiant tuo, kad jų išsivystymo kryptis gali būt visiškai priešinga (ala jų fizika pas mus yra laikoma menų sritim ir atvirkščiai).

Negaliu realiai atsakyti. Gyvenime neteko stipriai kovoti dėl vietos. Kažkaip savaime viskas gavosi, "kovojau be kovos". Jei taptų aišku, kad mano vietą tik šluoti gatves, tai ką daryti. Ne visi taip stipriai ir kovoja. Paimk vienuolius, filosofus (ne akademinius), menininkus ir kitus panašius.

Visiškai sutinku. Bet savo poste darau prielaidą, kad "jie" mus supranta.

aš tai manau, kad trugdis ilgoms kelionėms esame mes patys, o ne technologijos..Norint sukurti tubulus, supes žmones reiktų pasitelkt daug tautų, daug tikėjimų. Iš visų paimt, kas yra geriausia. Reiktų stipriai patobulint žmones, o bet tačiau tai neapsimoka. O čia jau prasideda visokios samokslo teorijos. Kitaip tariant dar ne laikas visam šitam džiaugsmui. Įsikūnijimas (Avatar) labai šaunus filmas, kuris parodo mūsų šiandieninę visuomenę - bile nauda ir vienetai dirbandys vos ne iš idėjos.