Tiberiados ežero dugne archeologai rado mįslingą gigantišką megalito struktūrą
(0)
Izraelyje tyvuliuojančio Tiberiados ežero dugne mokslininkai atrado didžiulį akmeninį pylimą, skelbia "Livescience.com". Archeologus toks netikėtas radinys suglumino: kilo klausimų ne tik dėl jo paskirties, bet ir kada jis ežero dugne atsirado.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Kūgio pavidalo struktūra sudaryta iš "bazalto uolienos ir riedulių". Preliminariais vertinimais, monumentas gali sverti apie 60 tūkst. tonų, o tai yra daugiau už bet kurį modernų karo laivą.
Akmeninės struktūros aukštis – 10 metrų, skersmuo – apie 70 metrų. Palyginimui, Britanijos saloje stūksančio Stoundhendžo skersmuo yra dvigubai mažesnis, o aukščiausi akmenys – mažesni.
Archeologai yra linkę manyti, kad tai yra gigantiška akmenų piramidė – daugybė vieni ant kitų sukrautų akmenų. Panašios struktūros randamos visame pasaulyje ir kartais žymi kapavietes. Tačiau ar tokiam tikslui buvo pastatyta ežero dugne rastas kūgis, nežinia.
Mįslingąją struktūrą pietvakarinėje Tiberiados ežero dalyje pirmąsyk sonaru pavyko užfiksuoti dar 2003 m. vasarą. Neseniai ją apžiūrėti nusileido narai. Savo stebėjimų rezultatus jie aprašo straipsnyje, kuris publikuotas žurnalo "International Journal of Nautical Archaeology" puslapiuose.
"Narams objektą apžiūrėjus iš arti, paaiškėjo, kad struktūrą sudaro iki metro skersmens bazalto rieduliai, sukrauti vienas ant kito be jokios statybinės sistemos, – straipsnyje dėsto tyrėjai. – Rieduliai – natūralūs, susiformavę gamtoje. Ant jų nematyti jokių skaldymo ar tašymo požymių. Radimvietėje neaptikome ir jokių sienų, kurios žymėtų statinio ribas."
Archeologai neabejoja, kad pylimas – žmogaus rankų darbas. Labiausiai tikėtina, kad jis buvo pastatytas dar sausumoje ir tik vėliau atsidūrė po vandeniu, kai ežero vandens lygis pradėjo kilti.
"Iš ežero dugno kylančios akmeninės struktūros forma ir kompozicija neleidžia manyti, kad tai yra natūraliai gamtoje susiformavęs objektas, - rašo tyrėjai. – Todėl darome išvadą, kad jis – žmogaus rankų darbo ir galėjo būti pastatytas kaip akmeninė piramidė."
Mokslininkai tvirtina, kad radimvietėje reikia atlikti povandeninės archeologijos kasinėjimus – galbūt būtų rasta kokių nors artefaktų, kurie padėtų suprasti statinio paskirtį ir datą. Ben-Guriono universiteto tyrėjas Ičekas Pazas (Yitzhak Paz) įsitikinęs, kad pylimui gali būti daugiau nei 4 tūkst. metų.
"Logiškiausia būtų manyti, kad jis pastatytas trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų, nes tokiam laikmečiui priskiriami kiti panašaus pobūdžio netoliese rasti megalitiniai egzemplioriai", - "LiveScience.com" aiškina archeologas.
Vienas iš panašių statinių, rastas už 30 km į žiemryčius nuo povandeninio megalit, vadinamas Khirbet Beteiha. Jam – apie 4 tūkst. metų. Jį sudaro trys koncentriniai akmenų ratai. Plačiausio iš jų skersmuo siekia 56 metrus.